Skalbimas – tarsi menas

Visi žinome, kokią funkciją atlieka skalbyklos. Nesvarbu, ar viešosios, įrengtos universiteto rūsyje, vaikų darželyje, kareivinėse ar ligoninėje. Tačiau ar žinote, kokia misija patikėta skalbyklos technologui? Kai tokį klausimą uždaviau Kauno klinikose dirbančiam Gediminui Mikulėnui, išgirdau labai netikėtą, tačiau be galo įdomų atsakymą.

"Skirtingus įrenginius, kad jie dirbtų kaip vienas, technologas sujungia į visumą. Tada viskas vyksta sklandžiai – skalbiniai slenka vienodu greičiu, krenta į presą, iš jo keliauja į džiovintuvą, tada – lyginti. Tai galima pritaikyti bet kurioje srityje, tarkim, mene, – dvejones, kas bendro tarp teptuko ir skalbyklės, tarp menininko ir skalbėjo, Kauno klinikų Aprūpinimo ir socialinių paslaugų tarnybos skalbyklos technologas dr. G.Mikulėnas kaipmat išsklaidė. – Viskas gerai, jei paveikslą gamina vienas žmogus, bet jei keli? Kažkas piešia, kažkas rėmelius daro, kažkas transportuoja. Kai darbas panašėja į konvejerį, atsiranda sumaištis. Pirmasis per daug pripiešia, o gal ir atvirkščiai – tas, kuris atsakingas už rėmelius, juos gamina per greitai. Tuo metu trečiasis, atsakingas už transportavimą, supranta, kad neturi automobilio. Taigi, darsyk pasikartosiu, – technologas tuos darbus sujungia, kad procesai vyktų sklandžiai. Tiksliau, dėlioja dėlionę."

Neatpažino ženklų

Tikiu, apie kiekvieną skalbyklos įrenginį G.Mikulėnas būtų papasakojęs kur kas daugiau, nei parašyta popierinėse instrukcijose, mat skalbimo paslaugų versle, kaip netrukus sužinojau, jis praleido ne vienus metus. Buvo įkūręs bendrovę "Foritas", kuri aptarnavo gydymo įstaigas, kariškių organizacijas, vaikų lopšelius-darželius. Vis dėlto šįsyk verslo temos nelietėme. Nešnekėjome ir apie legendinę rankinio komandą – Kauno "Granitą", kurioje kaunietis žaidė bemaž penkiolika metų. Nuo sporto tik šiek tiek atsispyrėme pratęsdami pokalbį toliau.

"Žinote, kaip būna su sportininkais? Dingsta krūviai, tačiau valgo tiek pat. Tada ima augti svoris, o su juo prasideda ir kiti reikalai…" – pašnekovas neabejojo, kad sulėtėjęs gyvenimo būdas ir neblogas apetitas prisidėjo prie jo savijautos.

Tiksliau, infarkto, kurį jis patyrė prieš penkiolika metų. Nors ne kartą girdėjo, kad, pajutus pirmuosius miokardo infarkto simptomus, svarbi kiekviena minutė, kūno siunčiamų ženklų vyras tąsyk neatpažino, o ir nemanė, kad jį gali užklupti ši liga.

"Paprasčiausiai vieną naktį pajutau neįprastą skausmą krūtinės srityje. Ėmė tirpti rankos. Pradžioje dar kentėjau, o ryte, kai skausmas buvo sunkiai pakeliamas, išsikviečiau greitąją pagalbą. Būčiau žinojęs, kas vyksta, jau vakare būčiau kreipęsis pagalbos ir būtų pavykę išvengti raumens pažeidimo", – nepaisant prabėgusių metų, G.Mikulėnas nepamiršo jį išgelbėjusių medikų.

Gediminas Mikulėnas

Sportas išugdė charakterį

Nors gimė Žaliakalnyje, pažinojo ir bičiuliavosi ne su vienu ten gyvenusiu menininku, G.Mikulėnas pasuko į tiksliuosius mokslus. Baigęs studijas dirbo programuotoju ir intensyviai sportavo, todėl po patirto infarkto vyras nusprendė panaudoti savo turimas galimybes ir sukauptas žinias.

"Pagalvojau, artėja pensija. Kažkas sėdi ir žiūri pro langą, kažkas vis dar eina į darbus, tačiau galvoja, kada bus atleistas, o aš ? Ką aš galiu? Sportavau. Moku algoritmus ir žinau, kaip juos apdoroti. Suprantu, kas yra tekstilė, nes buvau Tekstilės asociacijos prezidiumo nariu", – taip, anot pašnekovo, jo mintyse gimė idėja sukurti marškinėlius, kurie medikams padėtų sekti pacientų širdies veiklą ir elektrokardiogramos duomenis ištisą parą.

Kairės ir dešinės rankos nykščiais suspaudžiau daviklius. Žiūriu, ekrane – kardiosignalas!

Po daugybės valandų prie knygų ir interneto, viešnagių Vokietijoje, medžiagų ieškojimų ir bandymų, Gediminui pavyko tai, kas eiliniam žmogui atrodo neįmanoma.

"Kairės ir dešinės rankos nykščiais suspaudžiau daviklius. Žiūriu, ekrane – kardiosignalas! Tas vakaras buvo lūžis. Aš patikėjau tuo, ką darau. Ar buvau laimingas? Norėjosi šokti!" – išradėjas skaičiavo, kad idėjai virsti kūnu jam prireikė penkerių metų ir daug kantrybės, kurią išugdė sportas. To nepatyrusiems esą neretai pristinga kantrybės, todėl pusiaukelėje jie meta pradėtus darbus. Gediminas žinojo, kad, metus vieną darbą, o vietoje jo pradėjus naują, lauks tas pats.

"Vėl kažko klausi, vėl jausi, kad kažko nežinai", – šypsojosi pašnekovas.

Pagalba ligoniui

Žvelgiant iš šalies, išmanieji marškinėliai nesiskiria nuo bet kurių kitų. Yra lengvai prižiūrimi, skalbiami arba rankomis, arba neaukštoje temperatūroje skalbyklėje. Tik jų medžiagoje kiek daugiau elastano, kad geriau priglustų prie kūno ir rodytų tikslesnius duomenis.

"Yra ir nekontaktinių sensorių, bet jie brangūs – kainuoja apie 1 tūkst. eurų. Žinoma, galima gaminti ir brangesnius, tiks kas juos pirks?" – vyras svajojo, kad toks išmanusis drabužis būtų prieinamesnis kuo didesniam žmonių ratui.

Paties išradėjo namuose tokių marškinėlių dabar kabo bent keli. Vyras neabejojo, kad jei tokius būtų turėjęs anksčiau, infarkto būtų pavykę išvengti, mat net prieš 24 valandas iki pirmųjų pojūčių daryta kardiograma gali parodyti tam tikrus pakitimus. Vadinasi, nuotoliniu būdu užfiksavus pirmuosius sveikatos būklės pakitimus, žinute arba elektroniniu laišku apie juos galima panešti pacientą prižiūrinčiam medikui.

"Jau yra pagamintas išmaniųjų marškinėlių, kuriuos vilkint galima stebėti širdies veiklą, prototipas. Prie šių marškinėlių tvirtinamas vos apie 60 gsveriantis nešiojamasis kardiografas, kuris siunčia signalą į mobilųjį telefoną. Iš telefono informacija keliauja į duomenų bazę serveryje. Šiuo metu baigiame kurti programinę įrangą, kuri padės kardiologui stebėti paciento būklę", – pasakojo mokslininkas ir pabrėžė, kad visiškai nesvarbu, kokioje pasaulio vietoje bus gydytojas ar jo pacientas.

Nesėdi prie televizoriaus

Gediminas ne iš tų, kurie laisvus vakarus leidžia maigydamas televizoriaus pultelį. Laiką po darbų jis kur kas mieliau skiria akiračiui plėsti. Todėl, sukūręs išmaniuosius marškinėlius, vyras nežada sustoti. Pasitelkęs technologijas, G.Mikulėnas planuoja plėsti išmaniojo drabužio galimybes – kad būtų galima būtų ne tik stebėti paciento sveikatos būklę, bet ir vaistų veikimo intensyvumą, poveikio trukmę.

"Tarkim, po patirto infarkto ar insulto žmogus vėliau nestebimas. Jam išrašoma vaistų, ir viskas. Tačiau niekas nenagrinėja vaistų poveikio – gerti visą tabletę ar pusę. Paprasčiausiai nėra tokios prabangos. Pasitelkus mūsų kuriamą technologiją, tai bus galima daryti", – G.Mikulėnas prasitarė turįs ir daugiau minčių. Tarkim, marškinėlius patobulinti taip, kad jie rodytų deguonies kiekį kraujyje arba įspėtų apie padidėjusį cukraus kiekį kraujyje.

"Šiuo metu itin aktuali prieširdžių virpėjimo problema. Ši liga yra labai pavojinga, nes kraujyje gali atsirasti krešulių, o vėliau atsiranda ir insulto ar infarkto rizika. Todėl būtina sukurti tam tikrą stebėjimo algoritmą, kuris leistų problemą aptikti ankstyvojoje stadijoje", – teigė jis ir atkreipė dėmesį, kad ateityje tokia inovacija savo kaina turėtų būti prieinama kuo platesniam žmonių ratui, nes jos kuriama vertė milžiniška – gaunant itin tikslius ir išsamius medicininius duomenis, pagerėtų pacientų gyvenimo kokybė.