Pablogėjo sveikata

Moteriai tenka budėti prie jauno vaikino, nes naktimis jį ištinka priepuoliai, trikdantys kvėpavimą. Nors pas medikus lankytasi ne kartą, ji sako iki šiol neišgirdusi tikslios sūnaus negalavimo priežasties.

"Aš jau mėnesį budžiu prie sūnaus, nes po vasariškų karščių jam labai pablogėjo – ištinka priepuoliai, užsiblokuoja kvėpavimas, ima mėlynuoti. Ugniui tik neseniai sukako 21-eri, jam dar ne laikas išeiti. Aš noriu, kad sūnus dar pabūtų – kažką pamatytų, pajaustų šioje žemėje", – nesulaikydama ašarų atviravo negalią turinčio Ugniaus mama Jadvyga.

Moteris sakė dėl sūnų, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, ištinkančių negalavimų ne kartą į namus kvietusi greitąją medicinos pagalbą ir vykusi į Kauno klinikas. Tačiau reikiamos pagalbos taip esą ir nesulaukusi.

"Medikai man pasakė, kad ligų reikia ieškoti dieną, o ne naktį. Tačiau dieną, kol Ugnius sėdi, jo savijauta – pusė bėdos. Bet kai atsigula ir užmiega, maždaug po valandos sūnų ištinka baisūs priepuoliai, lydimi tachikardijos (padidėja širdies susitraukimų dažnis – aut. past.), sūnus išprakaituoja, rėkia, sutrinka ir kvėpavimas. Dėl šios priežasties jam reikalingas deguonies tiekimas. Pati nuvažiavau į įmonę ir išsinuomojau deguonies aparatą, nes be jo Ugnius naktimis negali gyventi. Aš visą mėnesį kiekvieną naktį viena prie jo budžiu", – netramdydama emocijų pasakojo pašnekovė.

Medikai man pasakė, kad ligų reikia ieškoti dieną, o ne naktį. Tačiau dieną, kol Ugnius sėdi, jo savijauta – pusė bėdos.

Pasigenda pagalbos

Labiausiai Jadvygą kamuoja nežinia, dėl kokios priežasties sūnų ištinka priepuoliai. Kaskart, kai tenka kviesti greitąją medicinos pagalbą, moteris tikisi, jog Ugnius bus paguldytas į ligoninę ir ištirtas, tačiau viltis subliūkšta – dėl esamos situacijos, susijusios su koronavirusu, esą niekas iki šiol neįgaliam vaikinui ne tik neatliko išsamių tyrimų, bet ir siuntimų pas specialistus patvirtinimas užtrunka ilgiau nei paprastai.

"Šiuo metu nesulaukiame jokios pagalbos. Anksčiau būdavo, kad į ligoninę paguldydavo bent trims paroms. O dabar, kai sūnus šitoks silpnas, turiu jį vežioti su taksi. O ten jis ima dusti, alpti – vos įstengiame prireikus nuvažiuoti iki Kauno klinikų. Mes neturime ir taip reikiamo kelioninio deguonies baliono. O be stacionaraus deguonį tiekiančio prietaiso taip pat negalime išgyventi. Domėjausi, kad toks aparatas kainuoja apie 2 tūkst. eurų. Kažkas sakė, kad ir už tūkstantį galima įsigyti, bet ir tūkstantis eurų man yra labai dideli pinigai, nes Ugniui ir taip labai daug visko reikia", – atviravo moteris.

Nori išsiaiškinti

Pašnekovė pasakojo, jog sūnaus sveikata ėmė šlyti dar antroje vasario pusėje. Tada neįgalus vaikinas visą naktį viduriavo krauju. O kovo mėnesį Ugnius dažnai vemdavo net kelias valandas per dieną. "Daug situacijų aš jau išmokau suvaldyti, nes pats gyvenimas mane privertė tai padaryti. Negaliu jam leisti numirti. Kas gelbės sūnų, jei ne aš?" – susirūpinimo neslėpė kaunietė Jadvyga.

Liepos 13-osios naktį greitosios medicinos pagalbos automobiliu mama kartu su sūnumi sakė vykusi į Kauno klinikas. Vėliau, ištikus priepuoliams, kelis kartus medikus teko kviesti ir į namus. Tačiau kol greitoji medicinos pagalba atvykdavo, būklė pagerėdavo. "Kai jis atsisėda, pagerėja. Aš juk nelauksiu, kad sūnus netektų sąmonės, vien tam, jog įrodyčiau medikams būklės sudėtingumą", – atviravo ji.

Kaip teigė moteris, liepos 17 d. lankantis pas kardiologę Kauno klinikose, pasitvirtino sūnaus paauglystėje kilę įtarimai, jog jam – miego apnėja (miego sutrikimas, kai miegant protarpiais nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas, – aut. past.). Dėl pastarosios priežasties medikė patarė pasikonsultuoti ir su pulmonologijos specialistu ir, Jadvygos teigimu, rekomendavo Ugnių ištikus priepuoliams naudoti deguonies aparatą. Tačiau pulmonologas oficialiai kol kas dar to nepatvirtino. Vizitui pas šios srities specialistą kaunietė su sūnumi vyko rugpjūčio 13 d.

"Aš neprašau daug. Tik noriu žinoti, kas sukelia Ugnių ištinkančius priepuolius, kad galėčiau juos kontroliuoti. Dusdamas jis švokščia, vadinasi, kažkas blogai plaučiams. Anksčiau kartu mes daug vaikščiodavome gamtoje, o dabar sūnus toks nusilpęs, kad kieme galiu tik jį pasodinti", – guodėsi kaunietė, jau mėnesį nerimaujanti dėl neįgalaus vaikino sveikatos.

Pavojaus nebuvo?

Išgirdę pašnekovės pasakojimą, "Kauno dienos" žurnalistai kreipėsi į Kauno klinikų atstovus. Jie patvirtino Jadvygos žodžius, kad Ugnius į Skubios pagalbos skyrių buvo atvežtas liepos 13 d. dėl dusulio ir kitų sveikatos sutrikimų.

"Jį konsultavę gydytojai atliko visus reikalingus tyrimus sveikatos būklei ištirti, tačiau rezultatai neparodė jokių gyvybei pavojingų ar ūminių sveikatos sutrikimų, dėl kurių pacientą reikėtų skubiai stacionarizuoti. Po atliktų tyrimų ir apžiūros pacientas išleistas namo ambulatorinio gydymo", – tvirtino Kauno klinikų Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Vaikšnoraitė.

Užsitęsė: Ugniaus sveikata ėmė šlyti dar antroje vasario pusėje.

Pasak jos, po kelių dienų pacientas lankėsi Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje. Kaip teigiama, įvykusios konsultacijos su gydytoju kardiologu metu kauniečiui atlikti reikiami tyrimai nerodė jokių širdies ritmo bei funkcijos sutrikimų, kurie keltų dusulio jausmą, todėl gydytojas rekomendavo simptominį medikamentinį gydymą bei tęsti anksčiau skirtą gydymą dėl kitų – ne širdies ligų.

"Taip pat, pastebėjus ryškėjančius miego apnėjos simptomus, pacientui rekomenduota apsilankyti pas gydytoją pulmonologą išsamesnių tyrimų. Prieš penkerius metus pacientui diagnozuota obstrukcinio tipo naktinė miego apnėja, planuotas chirurginis gydymas, tačiau tuo metu operacijos pacientas ir jo artimieji atsisakė", – teigė Kauno klinikų atstovė.

Paklausta apie tai, kokiais atvejais pacientams skiriamas deguonies aparatas ir ar yra galimybė, kad prietaisas būtų kompensuotas, K.Vaikšnoraitė užsiminė, jog deguonies aparatai skiriami tik po gydytojo pulmonologo apžiūros ir atliktų tyrimų.

"Prireikus šios pagalbinės kvėpavimo įrangos, jos įsigijimą koordinuoja pacientą gydantis gydytojas, o kompensavimo klausimus sprendžia Valstybinė ligonių kasa", – paaiškino pašnekovė.

Kam ir kada kompensuojamas deguonies aparatas?

Klausimus apie būtinas atlikti procedūras, kad prireikus pacientui būtų paskirtas deguonies aparatas uždavėme Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjui Giedriui Baranauskui.

– Ar ligoniams, kuriems reikalingas deguonies aparatas, įmanoma jį gauti nemokamai?

– Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), teikiančios stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, gydytojų konsiliumas, kuriame turi dalyvauti bent vienas gydytojas pulmonologas, įvertinęs pacientui taikytą kvėpavimo nepakankamumo ir gretutinių ligų gydymą bei skiriamo vartoti koncentruoto deguonies srauto kiekį bei vartojimo trukmę, sprendžia, ar būtina pacientui skirti gydymą deguonies aparatu, kuris kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF).

– Kokius kriterijus būtina atitikti?

– Gydymas deguonies aparatu skiriamas diagnozavus ligas, kuriomis sergant pasireiškia lėtinis kvėpavimo nepakankamumas.

Gydymas deguonies aparatais suaugusiesiems skiriamas, jei jų sveikatos būklė atitinka šiuos kriterijus:

1. Parcialinis deguonies slėgis (PaO2) yra mažesnis (arba lygus) nei 55 mmHg arba arterinio kraujo įsotinimas deguonimi (SaO2) yra mažesnis (arba lygus) nei 88 proc., jei nėra ligos paūmėjimo;

2. PaO2 yra mažesnis (arba lygus) nei 59 mmHg arba SaO2 yra mažesnis (arba lygus) nei 89 proc., jei nustatoma plaučių hipertenzija, periferinės edemos dėl širdies nepakankamumo arba eritrocitozė (hematokritas viršija 55 proc.).

– Kur kreiptis ir kuriam laikui deguonies aparatas gali būti suteikiamas?

– Pacientas ir jį gydantis gydytojas (šeimos arba stacionare apdraustąjį gydantis gydytojas) užpildo nustatytos formos prašymą. Prie prašymo prideda dokumento, kuriame pateikiami naujausi arterinio kraujo tyrimų rezultatai, kopiją bei gydytojų konsiliumo išvadų arba stacionaro medicinos dokumentų išrašo, kuriuose nurodomas pacientui skiriamo vartoti deguonies srauto kiekis bei jo vartojimo trukmė, kopiją.

Užpildytas prašymas tvirtinamas ASPĮ vadovo ar jo įgalioto asmens parašu bei spaudu ir per tris darbo dienas nuo prašymo užpildymo dienos pateikiamas VLK. VLK išnagrinėja prašymą per 20 darbo dienų ir išduoda apdraustajam garantinį raštą, patvirtinantį deguonies aparatų (-o) nuomos išlaidų kompensavimą.

Kartu įteikiamas įmonių, sudariusių sutartis su VLK dėl deguonies aparatų nuomos, sąrašas arba išsiunčiamas atsakymas, kuriame nurodomos atsisakymo išduoti garantinį raštą priežastys. Apdraustasis, gavęs garantinį raštą, turi teisę kreiptis į įmones dėl šiame rašte nurodytų deguonies aparatų (-o) išdavimo garantinio rašto galiojimo laikotarpiu. Garantinis raštas galioja 6 mėnesius nuo jo išdavimo datos, o deguonies aparatas išduodamas ir kompensuojamas visą gydymo deguonimi laikotarpį.

Be deguonies aparatų, PSDF lėšomis ligonių kasos šiuo metu kompensuoja dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, insulino bei infuzinių pompų nuomą.