Kaunietė Roma Televičienė ne vienus metus gyvena jausdamos įtampą. Trejus metus kentėjusi darbdavio lažą ir dėl to susigadinusi sveikatą, moteris ją įdarbinusią agentūrą planuoja paduoti į teismą.

Atleido prieš šventes

Prieš ketverius metus R.Televičienė įsidarbino fabrike "Mondelez", kuris tuo metu vadinosi "Kraft Foods". Moteris dirbo kaip laikina darbuotoja, su kuria būdavo sudaromos terminuotos sutartys. Tokių "laikininkų" fabrike buvo maždaug 200 žmonių.

Tų pačių metų gruodžio pabaigoje, prieš pat šventes, terminuotomis sutartimis dirbantys darbuotojai skelbimų lentoje pamatė žinutę, kad visos sutartys yra nutraukiamos ir nuo šiol darbuotojų samda perduodama įdarbinimo agentūroms "Advantus" ir "Headex".

Kaip pasakojo "Mondelez" įmonių grupės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Lapajeva, terminuotieji darbuotojai iš anksto nebuvo įspėti, neturėjo laiko pokyčių pergalvoti: "Buvo žiema, šventės, be to, prieš trejus metus darbo rinkoje buvo menka pasiūla, todėl žmonės išsigando ir nieko negalvodami nubėgo į agentūras, kur pasirašė jiems pateiktas naujas darbo sutartis."

Pajautė skirtumą

Į sudėtingai surašytas sutartis per daug nesigilinę žmonės agentūros gudrybę suprato gavę pirmuosius atlyginimus – jis buvo sumažėjęs perpus, iki minimalios algos. Todėl pamažu, per trejus metus, iš tų kelių šimtų senųjų darbuotojų liko vos keli. Kiti išėjo į kitas darbovietes.

R.Televičienė, kuri jau buvo įpratusi prie fabriko darbų, buvo išmokusi dirbti įvairiomis operacijomis, pabūgo ieškotis naujos darbo vietos. Be to, moteris suprato, kad sulaukusi solidaus amžiaus, sunkiai ras naują darbovietę.

"Kur tu tokių metų susirasi darbą? Ne jaunystė ir ne sveikata, kad galėtum lengvai persiorientuoti į kitą darbą. Skauda kaip šuniui, bet privalai dirbti", – sakė R.Televičienė.

Vis dėlto moteris labai greitai pajuto pokyčius pasikeitus darbdaviui. Pirmiausia sumažėjo atlyginimas, pasikeitė grafikas. Su darbdaviu nebuvo jokio bendravimo – būdavo gaunamos tik žinutės, kada ir kur reikia dirbti.

"Tos žinutės labai trikdydavo, trejus metus trukusi įtampa stipriai kirsdavo per nervų sistemą. Jiems nesvarbu, ar aš ką tik po darbo, ar po naktinės pamainos, jiems reikia žmogaus ir viskas: nesvarbu, kas dirbs", – anot R.Televičienės, agentūrai nebuvo svarbu, ar žmogus pavargęs, ar serga – ją į darbą pakvietė iš karto po menisko operacijos.

Nemokėjo už viršvalandžius

Pradėjus aiškintis apie savo teises ir darbo sąlygas moteriai prieš nosį būdavo užtrenkiamos durys.

"Supratau, kad pasirašiau tokią sutartį, dėl kurios pasidarai kaip kokia ožka užtverta garde: nei pro apačią pralįsi, nei per viršų peršoksi. Vien dėl to pradėjau ieškoti pagalbos: negi Darbo kodeksas yra toks bejėgis ir kažkokia agentūra gali taip suvaržyti žmogų, kas jis nieko negalės – tik išeiti iš darbo. Pasirodė, kad vis dėlto Darbo kodeksas nėra toks prastas ir pažeidimų toje darbo sutartyje yra nemažai", – pasakojo R.Televičienė.