Aukštųjų mokyklų mugė sutraukė tūkstančius abiturientų

  • Teksto dydis:

Aleksandro Stulginskio universiteto paviljone penktadienį vyko 15-oji Aukštųjų mokyklų mugė, kurioje su savo siekiais ir tikslais, studijų programomis, pasirinkimo galimybėmis ir priėmimo tvarka moksleivius, jų tėvus ir mokytojus supažindino 39 Lietuvos aukštosios mokyklos.

„Tokio pobūdžio mugėse abiturientams yra suteikiama puiki galimybė daugiau sužinoti apie dominančias studijas, gauti tikslius atsakymus į rūpimus klausimus bei pagilinti jau turimas žinias apie aukštąjį mokslą ir jo galimybes. Kasmetinės mugės metu aukštosios mokyklos padeda atsakyti į dažnai iškylančius klausimus: ką daryti, ką rinktis, kur eiti ir kuo būti“, – teigė parodos atidaryme dalyvavęs Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šių metų studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka beveik nesiskirs nuo praėjusių metų. Vienintelė naujiena – norintiems pretenduoti į valstybės finansuojamą aukštąjį mokslą atsiranda prievolė laikyti valstybinį matematikos egzaminą.

Dar viena naujiena šiemet yra ta, kad pateikti prašymus ir dokumentus studijuoti elektroniniu būdu jau galės ir iki 2010 m. bendrojo lavinimo mokyklas baigę asmenys. Visa kita lieka kaip ir ankstesniais metais: teikdami prašymus stojantieji galės pateikti iki 9-ių pageidavimų, vyks trys priėmimo etapai, po kiekvieno iš jų stojantieji gaus vieną kvietimą (į valstybės finansuojamą arba mokamą studijų vietą).

„Jau prieš dvejus metus buvo aišku ir moksleiviai iš anksto buvo informuoti, kad norint pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose nuo 2016 m. reiks būti išlaikius ne tik valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos, bet ir matematikos egzaminus (išskyrus menų studijų programas). Šių egzaminų neišlaikius durys į aukštąsias mokyklas visiškai neužsidaro, tačiau už studijas teks mokėti savo lėšomis“, – sako P. Žiliukas.

Skaičiuojama, kad dėl demografinių rodiklių šiemet į aukštąsias mokyklas studijuoti atvyks 9 proc. mažiau abiturientų, dėl šios priežasties maždaug 5 proc. mažėja valstybės finansavimas (studijų krepšeliams, studijų stipendijoms ir tiksliniam finansavimui), išskyrus informatikos studijas, kurioms finansavimas didinamas apie 50 proc.

„Studijų kaina pakito nedaug, kiekviena studijų programa pabrango maždaug 20-30 Eur“, – sakė P. Žiliukas.

Tiksliai sužinoti ir gauti konkrečių patarimų, kokius egzaminus reikia išlaikyti ir kokį konkursinį balą pasiekti norint įstoti į norimą studijų programą, buvo galima Aukštųjų mokyklų mugės metu. Pasitikrinti savo galimybes įstoti į vieną ar kitą studijų programą moksleiviai taip pat gali pasinaudodami konkursinio balo skaičiuokle internete.

Didžiausias LAMA BPO prezidento patarimas abiturientams – laikyti valstybinius brandos egzaminus, kad stojant į aukštąsias mokyklas užtikrintum galimybę gauti valstybės paramą. „Taip pat labai svarbu pasikliauti savimi ir savo norus vertinti kritiškai. Ir žinoma, nepražiopsoti priėmimo etapų, kai prašoma patvirtinti savo duomenis. Brandos egzaminų laikymas ir būsimų studijų pasirinkimas – labai atsakingas gyvenimo momentas“, – pažymėjo P. Žiliukas.

Vasario 4-6 dienomis Vilniaus parodų rūmuose „Litexpo“ vyks tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2016".



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lina

Lina portretas
Netinkama diena ir netinkamas laikas!!! Labai norejau apsilankyti su savo desimtoku sunum sioje mugeje,bet organizatoriai uzkirto tukstanciams moksleiviu,bei ju teveliams tai padaryti. Vaikas mokinasi iki 14 val. o as dirbu iki 16 val. tad speti iki jusu davaziuoti,misija neimanoma.Sekmes ir toliau organizuojant Kaune renginius ir pasirodyti,kad Kaunas ne studentiskas miestas ir cia paprasciausia yra provincija!

Kęstas Br.

Kęstas Br. portretas
Mes, lietuviai, esame tokie patriotai, kad vakare užmiegame, svajodami ne apie moteris, o apie šaukimą į armiją: Tiksliai suskaičiavo, kiek pernai Lietuvoje sumažėjo gyventojų. „23 tūkst. žmonių daugiau emigravo, negu imigravo į Lietuvą. 30 proc. bendro gyventojų skaičiaus sumažėjimą sudarė neigiama natūrali kaita – mirė apie 10 tūkst. žmonių daugiau, negu gimė. Dėl minėtų priežasčių praėjusiais metais Lietuva neteko beveik viso Mažeikių miesto. Kas trečias emigravęs vyras buvo 19–26 metų amžiaus, kas penktas – 27–34 metų amžiaus“, – sako Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vedėja I. Masiulaitytė-Šukevič. Tai, kad kas trečias emigravęs vyras buvo jaunas (19–26 metų amžiaus) neturi jokio ryšio su pernai įvestu jaunų vyrų šaukimu į armiją. Absoliučiai. Ir apie pinigus mes negalvojame. Vežėm pieno produktus į Rusiją ir parduodavome su pelnu, tokį pat tonažą dabar vežame į Vakarus ir parduodame be pelno. Tai ką kalbėjome apie moteris? (mokslas-studijos-ekonomika)

na

na portretas
o tai kaip man savo vaika,11 -ka atvežt? Moksleivis išeis iš pamokų, tėvai -iš darbo pasišalins.Juk neblogai su tevais apsilankyti, gal ka patars, nelengva pasirinkti vaikams kelia, tikrai reikia patarimu
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių