Kaune – konservatorių ir kito Matijošaičio triumfas

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Kaune rinkimus į Seimą laimėjo konservatoriai ir Matijošaitis. Tiesa, Seimo nariu taps su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu niekaip nesusijęs Marius Matijošaitis iš Laisvės partijos.

"Matijošaitis Kaune visada laimi. Ir nesvarbu, koks jis būtų", – juokavo politologas Bernaras Ivanovas, prisipažinęs, kad jam rytas po rinkimų išties įdomus, nors ir truputį netikėtas.

Bene didžiausia šių rinkimų staigmena tapo Laisvės partijos švystelėjimas Lietuvos politinėje padangėje ir šios naujos politinės jėgos atstovo M.Matijošaičio laimėjimas Kaune, Savanorių vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Surinkęs 45,51 proc. balsavusių rinkėjų balsų, M.Matijošaitis įveikė konservatorių atstovą, Kauno miesto tarybos narį Paulių Lukševičių, už kurį savo balsus atidavė 43,51 proc. antrame rinkimų ture balsavusių šios apygardos gyventojų.

Ėjome kaip vieninga komanda, o ne atskirai, visi stiprūs savaip, daug bendravome su žmonėmis savo apygardose ir, manau, tai padėjo pasiekti pergalę.

"Pavardė, manau, labai daug lėmė. Tai toks pokomunistinių šalių fenomenas, kad ir žiūrėsi – ar Ukrainoje, ar Rusijoje ir net Lenkijoje, jeigu yra labai gerai žinoma pavardė, tas prideda. Aišku, pats M.Matijošaitis gal ir nesutinka su tuo, bet būkim biedni, bet teisingi – vis dėlto jis nėra tokia žinoma asmenybė, kad lengvai galėtų konkuruoti. Polittechnologai tuo užsiima – žinoma pavardė padeda. Bet čia situacija tokia, kad negali padėti ant svarstyklių ir tiksliai pasakyti, kiek tai lėmė. Gali tik kelti prielaidas", – svarstė politologas B.Ivanovas.

"Labai džiugina pergalė. Pozityvios nuotaikos", – neslėpė pats išrinktasis Seimo narys M.Matijošaitis ir pridūrė, kad įdėtas darbas atsispindi rezultatuose. Jis pats sakė prisidėjęs prie šios politinės organizacijos sukūrimo, buvo vienas iš jos steigėjų, tad džiaugiasi ir tuo, kad antrame rinkimų ture Laisvės partija iškovojo dar tris mandatus Seime.

Pasiūlymų užimti kokias nors konkrečias pareigas būsimasis Seimo naujokas sakė dar nesulaukęs. "Susitiksime, tarsimės, kalbėsimės. Kol kas bendrauju tik su žurnalistais. Dėl pozicijų dar anksti kalbėti. O mano siekis yra kultūra, švietimas, užsienio politika. Tai temos, kur turiu daugiau kompetencijos ir norėsiu dirbti bent viename iš šių komitetų", – dėstė M.Matijošaitis.

Šiuo metu Kaune gyvenantis išrinktasis Seimo narys jau yra apsisprendęs kraustytis į Vilnių. Kaunas liks tik starto linijos pozicija? "Ne, aš esu trečios kartos kaunietis, čia – mano šeima, daugybė mano draugų, ir į Kauną grįšiu labai dažnai", – žadėjo M.Matijošaitis.

Pergalės nešvenčia

Žaliakalnio-Centro vienmandatės rinkimų apygardos, kurioje ietis dėl Seimo nario mandato sukryžiavo TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir LVŽS iškelta nepartinė kandidatė Audronė Jankuvienė, rinkėjai siurprizų nepateikė – kaip ir 2016-aisiais tokioje pat dvikovoje, praėjusį sekmadienį buvo palankesni G.Landsbergiui, skyrę jam 59,48 balsų. A.Jankuvienę palaikė 37,48 proc. atėjusių balsuoti šios apygardos rinkėjų.

Kaip ir per praėjusius Seimo rinkimus, taip ir šįsyk Kauno meras V.Matijošaitis palaikė valstiečius, tačiau dabar to nepakako. V.Matijošaičio komandos žmonės – naujokės kandidatės Ligita Valalytė Šilainių apygardoje ir Karolina Žekaitė Aleksoto-Vilijampolės apygardoje, taip pat prieš ketverius metus su "valstiečių" banga į Seimą išrinkti Aušra Papirtienė Kalniečių apygardoje ir Gediminas Vasiliauskas Petrašiūnų-Gričiupio apygardoje pergalės nešvenčia. Ar tokie rinkimų rezultatai rodo tendenciją, kad Kaunas vėl keičia kryptį ir grįžta prie konservatorių?

"Euforija, susijusi su "žaliaisiais-valstiečiais", baigėsi. Jie eina tuo pačiu keliu, kaip buvusi partija "Tvarka ir teisingumas" – saulėlydžio link. Jų zenitas buvo pasiektas per praėjusius rinkimus. Kad ir kaip ten būtų, antrą vietą jie laimėjo – ne taip ir prastai", – rinkimų rezultatų priežastis nagrinėjo politologas B.Ivanovas.

Anot jo, "Vieningas Kaunas" yra vis dėlto regiono grupė, ir net ne politinė partija, o visuomeninis judėjimas. "Tokie kandidatai, kaip, pavyzdžiui A.Papirtienė, rūpinasi savo įvaizdžiu, žinomumu, dirba su rinkėjais, bet šiuo atvejų trūko partinės jėgos. Pati partija kaip lokomotyvas jau nelabai veikia. Ir nereikia pamiršti to kovidinio negatyvo, kuris labai stipriai prisidėjo. Tai didžiulis force majore, ir tai paveikė situaciją, nes susiformavo didelis antireitingas tai politinei srovei, kuri dabar valdo Lietuvą. Tai būdinga ir kitoms valstybėms, ne tik Lietuvai. Šiuo atveju dešiniųjų taktika užsiiminėti Lukiškų pliažu arba išvis niekuo, suveikė teisingai, o tiems, kam teko daug vargti, kartais net beprasmiškai, tenka prisiimti atsakomybę už nelabai džiuginančius rezultatus. Per anksti A.Veryga medalius išsidalijo. Akivaizdu, kad per anksti. Tokioje situacijoje nieko nedarymas apsimoka labiau negu veikimas, kuris norimo rezultato neatneša", – konstatavo politologas.

B.Ivanovas neabejoja, kad konservatorių pergalę lėmė ir didelis priešiškumas dabartiniams valdantiesiems dėl COVID-19 pandemijos suvaldymo. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Jis vis dėlto nelinkęs sutikti su ta mintimi, kad konservatoriai Kaune grįžta. "Kauno meras V.Matijošaitis, sakyčiau, vangokai palaikė valdančiuosius. Manau, jis puikiai suprato, kad su bet kuria valdžia reikės dirbti. Juk negali dėti visų kiaušinių į vieną krepšelį, reikia numatyti ir kitus variantus. O įžvalgus visuomenininkas, verslininkas, politikas stengiasi apskaičiuoti galimus variantus. Kaune V.Matijošaitis ir jo judėjimas, manau, išlaikys pozicijas, žinoma, ne tokiu mastu kaip per praėjusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Tokios sėkmės jau nebus, nes tada rezultatas buvo fenomenalus. Bet, kaip matome, nacionaliniu lygmeniu tai nepadeda. Aišku, reikia turėti minty, kad tada dar nebuvo COVID-19", – pastebėjo B.Ivanovas.

Rinkėjai prisiminė viską?

Panemunės rinkimų apygardoje sveikatos apsaugos ministrą "valstietį" Aurelijų Verygą žymia persvara įveikė Seimo narė konservatorė Gintarė Skaistė – už ją balsavo beveik 59 proc. rinkimų antrame ture dalyvavusių rinkėjų, o A.Veryga palaikė 37,74 proc. balsavusių Panemunės apygardos gyventojų.

Politologo B.Ivanovo manymu, tokiam A.Verygos pralaimėjimui neabejotinai įtakos turėjo labai didelis jo antireitingas. "Man tai didelis netikėtumas. Aš maniau, kad vis dėlto A.Verygai seksis labiau, nepaisant viso to negatyvo. Bet, matyt, rinkėjas prisiminė viską. Ir tie visi smulkūs, bet įkyrūs epizodai užgožė viską. Buvo daug gerų dalykų, bet tas vardinis ginklas, tie išdalyti medaliai – tas nesuvokiamas nusismulkinimas pakenkė. Ir ta keista antialkoholinė kampanija, nerūkymas balkonuose prisidėjo, ir dar vaistų politika. Nes vyresnio amžiaus – 55 plius ar 60 plius – rinkėjas puikiai išmano vaistus ir tikrai suvokia, kad tai, ką sako A.Veryga, – kad svarbiausia vaisto cheminė sudėtis, o ne pats vaistas – yra, švelniai tariant, ne visai taip. Tai, manau, prie rezultatų irgi prisidėjo. Pagaliau, nuo to gąsdinimo visi labai smarkiai pavargo, tai taip ir nutiko", – situaciją komentavo B.Ivanovas.

"Galvoju, kad žmonėms turbūt tiesiog pabodo draudimų ir oponentų persekiojimo politika ir jiems turbūt labiau norisi argumentais grįstos normalios diskusijos. Ir turbūt tas valdančiųjų nuovargis žymiai lėmė ir tokį mano rezultatą. Galbūt toks didelis skirtumas yra ir dėl to, kad aš asmeniškai labai daug laiko skyriau apygardos žmonių problemoms, daug bendravau ir su bendruomenėmis, ir įvairiuose renginiuose dalyvavau, ir įvairias problemas sprendėme", – savo pergalės priežastis apžvelgė pati G.Skaistė.

Iki šiol Seime dirbusi kaip opozicijos atstovė, G.Skaistė neatmeta galimybės užimti ir aukštesnes pareigas Seime, kai jos partija kartu su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija suformuos valdančiąją daugumą. "Visko gali būti. Priklausys nuo to, kaip formuosis Vyriausybė ir kokios tendencijos bus dalijantis atsakomybių sritis. Kol kas nieko konkrečiai negaliu pasakyti, bet manau, kad pasitikėjimą turiu", – įsitikinusi politikė. Anot jos, pagal išsilavinimą, labiausiai domintų ta sritis, kurioje ir dabar dirba, – Biudžeto ir finansų komitetas, finansų politika. "Tai sritys, kuriose galėčiau geriausiai save realizuoti ir daugiausia duoti kitiems", – tikino G.Skaistė.

G.Skaistė mano, kad jai laimėti prieš politinį konkurentą A.Verygą padėjo tai, jog žmonės pavargo nuo valdančiųjų draudimų. (Laimio Steponavičiaus, Vilmanto Raupelio nuotr.)

Palieka miesto tarybą

Vienintelė iš šešių Kauno vienmandatėse apygardose laimėjusių TS-LKD atstovų Jurgita Šiugždinienė bus naujokė Seime. Šilainių apygardos rinkėjai Seimo nario mandatą jai patikėjo skyrę 55,44 proc. balsų. "Valstiečiams" atstovavusi jos konkurentė iš "Vieningo Kauno", Kauno miesto tarybos narė L.Valalytė sulaukė 41,49 proc. balsavusių šilainiškių palaikymo ir į Seimą nepateko.

J.Šiugždinienė sakė esanti labai dėkinga kauniečiams, kad aktyviai dalyvavo ir pasitikėjo jos atstovaujama partija. "Mes rezultatais esame patenkinti Kaune. Tai, galima sakyti, vienas geriausių rezultatų per pastaruosius 24 metus. Mums ir man, kaip Kauno sueigos lyderei, labai svarbus šitas rezultatas. Ėjome kaip vieninga komanda, o ne atskirai, visi stiprūs savaip, daug bendravome su žmonėmis savo apygardose ir, manau, tai padėjo pasiekti pergalę. Manau, kad mums padėjo ir tai, kad ėjome su pozityvia darbotvarke. Ramūno Karbauskio vedami "valstiečiai" ir "Vieningas Kaunas" buvo pasirinkę kitą poziciją. Džiaugiuosi, kad šiuo atveju pozityvumas ir konstruktyvumas nugalėjo", – įsitikinusi J.Šiugždinienė.

Ji jau numačiusi sritis, kuriose norėtų dirbti Seime: valstybės valdymo pertvarka ir stiprinimas bei švietimas, bet pasiūlymų užimti kokias nors konkrečias pareigas tikino dar tikrai negavusi.

Paklausta, kas Seimo darbe gali būti sunkiausia, J.Šiugždinienė turėjo gerai pagalvoti. "Vienas iš nelengvų dalykų bus rasti bendrus taškus. Norisi, kad, priimant sprendimus, vyktų plačios konsultacijos, įtraukiant ne tik ekspertus, bet ir opoziciją. Labai svarbu turėti aiškius tikslus ir kuo platesnį sutarimą", – svarstė pašnekovė.

Per anksti A.Veryga medalius išsidalijo. Akivaizdu, kad per anksti.

TS-LKD Kauno miesto skyrių sueigai vadovaujanti J.Šiugždinienė turės atsisakyti Kauno miesto tarybos nario mandato. Kaip pastebėjo politologas B.Ivanovas, opozicinių konservatorių pajėgos šią kadenciją beprecedentiškai mažos. "Ir darbas miesto taryboje nesikeis – bus gelžbetoninis", – pridūrė B.Ivanovas.

Grįžta J.Kupčinskienė

Likusią laisvą kėdę miesto taryboje turėtų užimti po savivaldybių tarybų rinkimų 2019-ųjų pavasarį už brūkšnio likusi J.Šiugždinienės partijos bendražygė Jurgita Kupčinskienė.

Ji 2015–2019 m. kadenciją jau yra buvusi miesto tarybos narė. Šiuo metu ji dirba Vaiko gerovės centro "Gynia" direktore Kauno rajone. J.Kupčinskienė šansu tapti tarybos nare kol kas neskuba džiaugtis ir sako, kad kol dar nei viena, nei kita priesaika neduota, visko būna, bet yra nusiteikusi vėl sugrįžti į savivaldybės rūmus. Jos manymu, darbas taryboje dabar iš esmės nesiskirs nuo 2015–2019 m. kadencijos. "Tada irgi buvau opozicijoje. Džiaugiuosi, kad turiu jau patirties ir nebus visiškai nauja. Žinau, su kuo reikės susidurti", – pastebėjo J.Kupčinskienė.

Jos sutuoktinis, buvęs ilgametis Kauno meras Andrius Kupčinskas toliau darbuosis Seime. Nors vienmandatėje Dainavos rinkimų apygardoje jis nepateko į antrą rinkimų turą, Seimo nario mandatą rinkėjai jam patikėjo daugiamandatėje apygardoje pagal TS-LKD partijos sąrašą.

Kauniečiai Seime

TS-LKD nariams, kurie Seime dirba jau ne vieną kadenciją, Kauno rinkėjai taip pat buvo palankūs. Istorikas Arvydas Anušauskas, gavęs 54,63 proc. balsavusiųjų palaikymą, Kalniečių vienamandatėje rinkimų apygardoje įveikė A.Papirtienę. Pakaunėje ūkininkaujančiam Seimo nariui Kaziui Starkevičiui Petrašiūnų-Gričiupio vienmandatės rinkimų apygardos gyventojai skyrė 56,43 proc. balsų ir garantavo pergalę prieš G.Vasiliauską.

Aleksoto-Vilijampolės vienmandatėje rinkimų apygardoje 54,75 proc. balsavusių rinkėjų palaikymo sulaukęs Seimo narys, operos solistas Vytautas Juozapaitis laimėjo prieš K.Žekaitę.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje su TS-LKD partija į Seimą pateko ir kaunietis istorikas prof. Valdas Rakutis. Darbo partijai atstovaujantis Mindaugas Puidokas taip pat išrinktas į Seimą daugiamandatėje apygardoje. Raudondvario vienmandatėje apygardoje pergalę švenčia buvęs "valstietis" Viktoras Pranskietis, dabar jau atstovaujantis Liberalų sąjūdžiui. Garliavos vienamandatės rinkimų apygardos rinkėjai Seimo mandatą patikėjo konservatoriui Justinui Urbanavičiui.


Visvaldas Matijošaitis

Kauno meras

Sveikinu Seimo rinkimų laimėtojus. Linkiu, kad jie pateisintų tautos išreikštą pasitikėjimą.

Rinkimų rezultatai parodė, kad nacionalinėje valdžioje žmonės daugiausia nori matyti dešiniąsias jėgas – konservatorių ir liberalų atstovus. Dabar jau išrinktieji turės įrodyti, kad yra verti šių mandatų.

Kaunas padarė didžiulį įdirbį įgyvendinant ne tik miestui, bet ir visai Lietuvai svarbius projektus, todėl mano vienintelis noras – kad į Seimą ir Vyriausybę ateinantys nauji valdantieji visa tai suprastų ir deramai įvertintų. Negalima sustoti pusiaukelėje darant tai, kas svarbu visos šalies žmonėms.

Savo meilę Kaunui įrodyti bus užtektinai laiko ir erdvės, bet kol kas svarbiausia susikoncentruoti į šių dienų gaisrus – aštrėjančią COVID-19 situaciją šalyje. Gyventojų sveikata ir saugumas yra ir turi išlikti pirmoje vietoje.

Su ankstesne Vyriausybe ir Seimu Kaunas turėjo tikrai konstruktyvų dialogą. Labai norėčiau, kad toks išliktų ir su būsima naująja šalies valdžia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Senelis

Senelis portretas
Atsikvošėjo kauniečiai, nustokite Juos žeminti

ilgesys

ilgesys portretas
Kaunas pasiilgo kubile pas anuka susmirdusio agurko Kupcinsko bardako. Ziauru.

Anonimas

Anonimas portretas
dar vienas pajacas
VISI KOMENTARAI 29
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių