Kaunas tęsia kovą su pastatais vaiduokliais: kai kurie jų tinkami filmuoti siaubo filmus

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Nepaisant akivaizdžių permainų, Kaune netrūksta pastatų, kuriuose galima filmuoti siaubo filmus. Vis dėlto pastebima, kad kaskart daugiau tokių statinių prikeliama antram gyvenimui.

Didžiausi skauduliai

Skaičiuojama, kad Kaune yra apie 130 neprižiūrimų ir apleistų pastatų. Dalis jų daug metų stovi užkaltais langais, kituose atsirado benamių landynės.

Pasak savivaldybės atstovų, vien miesto centro seniūnijoje priskaičiuojama 40 akis badančių pastatų. Viena didžiausių miesto piktžaizdžių įvardijama buvusi žydų ligoninė A.Jakšto gatvėje. Gėdą miestui daro apleistas pastatas Muziejaus g. 4, Šv.Gertrūdos g. 38-asis ir 40-asis namai. Net Rotušės a. 24-uoju numeriu pažymėtas pastatas pagrindinėje Kauno aikštėje stūkso apleistas.

Dar vienas neprižiūrimas pastatas – Birštono g. 14. Miesto skauduliais įvardijami E.Ožeškienės g. 3-iasis ir Nemuno g. 27-asis namai. Kai kuriuose pastatų aukštuose dar yra gyvybės, bet viršutiniai langai išduoda, kad ten dulkės seniai valytos ir vieninteliai gyventojai – kampuose patogiai įsitaisę vorai.

Apleisti pastatai virsta nelegaliais šiukšlynais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Užsimerkti derėtų ir ties Laisvės al. 60-uoju ir 88-uoju namais bei Nepriklausomybės a. 3 pastatu. Šie statiniai pagrindinėje pėsčiųjų alėjoje atsiveria visu grožiu, jų neužstoja kiti pastatai. Tiesa, kai kurie jų  pradėti tvarkyti.

Centrinėje miesto dalyje ryškiausias vaiduoklis – "Britanikos" viešbutis. Šis aukštas monolitinis pastatas tapo grafitininkų pamėgtu objektu. Pastato viršuje užrašytas ilgiausias lietuviškas žodis. Per vidurį menininkai nupiešė raudoną X, tarsi juokais pažymėdami, kad, norint sugriauti pastatą, reikia taikytis į šią vietą. Buvo sužibusi viltis, kad pastatas bus nugriautas ir jo vietoje pastatytas naujas viešbutis.

Dėl teisinių ginčų nebaigtas statyti viešbutis "Britanika" iki šiol darko miesto įvaizdį. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dėl to naujieji pastato šeimininkai kreipėsi į Kauno tarybą prašydami leisti naują pastatą statyti ties šaligatviu. Iš pradžių taryba tokiam prašymui pritarė, vėliau atmetė leidimą, todėl ginčai persikėlė į teismus, o "Britanika" pradėjo versti dar vieną istorijos puslapį, kuriame įrašytas ir konfliktas, trukdantis šiai vietai atgimti.

Probleminės vietos

Keliaujant toliau nuo centro į miegamuosius rajonus, irgi galima išvysti apleistų pastatų, kuriais savininkai nė neketina rūpintis.

"Tokie objektai kiekvienais metais įtraukiami į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus. Seniūnijoms susumavus tokius statinius, 2020 m. baigtiniame sąraše jų gerokai virš 100. Jiems taikomas didesnis, 3 proc., nekilnojamojo turto mokesčio tarifas", – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Štai Gričiupio seniūnijoje stovi buvęs restoranas "Trys mergelės". Pastatas ne kartą buvo padegtas, dabar aptvertas tvora, ant kurios – ženklai, įspėjantys, kad pašaliniams eiti draudžiama. Ne vienas kaunietis prisimena, kad restorano klestėjimo laikais jame vykdavo triukšmingi vakarėliai. Deja, kol kas čia nematyti jokių atsigavimo ženklų.

Vilijampolėje, Varnių g. 38,  praeivių akis bado buvęs administracinis pastatas. Petrašiūnų skauduliu miesto atstovai įvardija pastatų kompleksą Ateities pl. 30. Dalis jo priklauso "Palemono keramikos" gamyklai, kita – bendrovei "Paltiškiai".

Šančiuose vis dar likę nesutvarkytų kareivinių pastatų, įrašytų į paveldo sąrašus, tad investicijos į juos turėtų būti didesnės, o tai stabdo plėtrą.

Panemunėje irgi galima rasti apleistų pastatų: Plento g. 3 – nebeveikianti parduotuvė, Vaidoto g. 34B – nebenaudojamas administracinis pastatas, Gailutės g. 28 stovi namas, kuriame praktiškai nebėra gyventojų.

Aleksotas – ne išimtis: jame taip pat galima išvysti pastatų vaiduoklių. Kauno miesto savivaldybės atstovai dienraščiui nurodė, kad labiausiai į akis krenta beveik sugriuvęs Veiverių g. 62-asis pastatas. Jis matomas nuo Senamiesčio ir gadina miesto įvaizdį.

Dar vienas vaiduoklis ilgus metus stovėjo Savanorių prospekte,  pasitikdamas atvykstančiuosius į Kauną A1 keliu. Tai Kalniečių prekybos centras. Tačiau yra gerų žinių. Dalį pastato įsigijo nauji šeimininkai ir jau nemažai statinio nugriauta. Iki kitų metų vidurio čia turėtų iškilti šešių aukštų naujas komercinės paskirties pastatas. Lieka tikėtis, kad kita dalis buvusio Kalniečių prekybos centro irgi bus rekonstruota.

Savivaldybės atstovai "Kauno dienai" kaip probleminę vietą Šilainiuose įvardijo Mosėdžio gatvėje esančią Linkuvos dvaro teritoriją. Čia gausu tiek pastatų, tiek jų liekanų. Dienraštis primena, kad prieš keletą mėnesių miesto taryba pritarė teritoriją perimti visuomenės poreikiams ir savivaldybė žada šį dvaro kompleksą prikelti naujam gyvenimui.

Tikime, kad, sugriežtinus dabartinį Nekilnojamojo turto įstatymą, tai paskatintų savininkus investuoti į savo turto sutvarkymą.

Nebaigtos statybos

Anksčiau išvardytuose pastatuose seniau virė gyvenimas, tačiau Kaune yra ir dar viena kategorija statinių, kenkiančių miesto įvaizdžiui. Nebaigtos statybos objektuose gyvybės taip ir neatsirado, tad jie tapo tikrais vaiduokliais.

Nebaigtų statyti pastatų gausu visame mieste, skiriasi tik objektų paskirtis ir kiek procentų pastato pavyko pastatyti. Kai kurie neturi langų, kiti – stogo. Trečiuose, atrodo, pritrūko tik vidaus baldų ir interjero sprendimų. Vienur pristigo pinigų užbaigti statyboms, kitur pasikeitė savininkų planai ir viskas buvo tiesiog palikta likimo valiai. Skaičiuojama, kad šiuo metu Kaune yra aštuoniolika nebaigtų statyti objektų, bet, pasak miesto savivaldybės atstovų, tokių pastatų mažėja.

Savivaldybės atstovai "Kauno dienai" nurodė, kad daug metų situacija nesikeičia P.Višinskio g. 96. Statinys ir sklypas yra nuolat traukiami į juoduosius sąrašus, didinami mokesčiai. Būtent taip bandoma kovoti su apleistais nekilnojamojo turto objektais.

Kaunas siekia, kad teisinėmis priemonėmis būtų užtikrinta, per kiek laiko rangovai turi užbaigti statybas, kad jos nevirstų amžinomis. Dėl to savivaldybės atstovai kreipėsi į Vyriausybę ir ministerijas, kad būtų inicijuojamos įstatymų pataisos. Pagal jas būtų galima taikyti arba didesnį mokestį, arba skirti baudas tiems statytojams, kurie pradėjo darbus, bet per numatytą terminą statinių neatidavė vertinti.

"Dar praėjusių metų gegužę Kaunas inicijavo įstatymo pataisas dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Jomis siekiame, kad mieste sumažėtų kritinės būklės pastatų, kurie ne tik darko miesto vaizdą, bet ir kelia realų pavojų miestiečiams. Tikime, kad, sugriežtinus dabartinį Nekilnojamojo turto įstatymą, tai paskatintų savininkus investuoti į savo turto sutvarkymą. Procesai vyksta – bendraujame su Finansų ir Aplinkos ministerijomis, tačiau tai plati ir sudėtinga tema, tad greitų pokyčių nesitikime", – teigė P.Keras.

Geri pavyzdžiai

Kaune netrūksta apleistų pastatų, tačiau yra ir gerų pavyzdžių, kai neprižiūrėti statiniai iš pabaisų virto naujais ir tvarkingais. Pastatus vaiduoklius pakeitė komercinės paskirties arba gyvenamieji namai.

Be minėto Kalniečių prekybos centro, Savanorių prospekte galima įvardyti ir kitas vietas, sulaukusias verslininkų dėmesio. 367-uoju numeriu pažymėtame sklype, nugriovus buvusį Statistikos departamento pastatą, pastatytas naujas administracinis statinys.

Kituose Kauno rajonuose taip pat pasitinka maloniai nuteikiantys pastatų pokyčiai. Štai R.Kalantos g. 98A įsikūrė prekybos ir paslaugų centras "Peiko". Toje pačioje gatvėje 48-uoju numeriu pažymėtas pastatas dabar pasitinka viliojančiais kvapais – čia vystomas kulinarijos ir maisto pramonės verslas. Petrašiūnuose, T.Masiulio g. 21, pastatas irgi sulaukė verslininkų dėmesio, – jame veikia kavinė su vaizdu į Kauno marias.

Šančių geru pavyzdžiu galima įvardyti buvusias kareivines A.Juozapavičiaus prospekte. Čia kultūros paveldui priklausantys trys pastatai buvo prikelti naujam gyvenimui. Išskirtiniuose pastatuose – daugiabučiai, pirmuose aukštuose įsikūrę verslininkai. Veikia net privati mokykla.

Dalis A.Juozpavičiaus prospekto kareivinių vis dar be langų, tačiau kituose pastatuose jau verda gyvenimas. 

Yra ir tokių vietų, kur senus gamyklinius pastatus pakeitė daugiabučiai. Vienas tokių – S.Žukausko g. 2B. Visai šalia Kalniečių parko esantis namas sulaukė naujakurių. Pirmame aukšte palikta vietos komercinei veiklai. Kita atgimusi vieta – Aušros g. 28 . Čia gyvenamasis namas ilgą laiką buvo įtrauktas į neprižiūrimų statinių sąrašus, po rekonstrukcijos virto "Kauko namais". Aleksote esančioje Ž.E.Žilibero gatvėje atgijo keli VDU Botanikos sodui priklausantys pastatai.

Šilainių mikrorajone miesto atstovai įvardijo pokyčius net keliose vietose. Kuršių gatvėje renovuoti keli pastatai. Viename pradėjo veikti Bendrystės namai, kitame – automobilių servisas. Baltijos gatvėje taip pat renovuotas pastatas, dar vienas naujas statomas šalia, tad tikimasi naujakurių.

Centrinėje miesto dalyje ryškiausių pokyčių sulaukė sklypas Karaliaus Mindaugo prospekto ir A.Mickevičiaus gatvės sankryžoje. Čia stovėjo nebaigtas statyti viešbutis "Respublika". Nugriovus šį vaiduoklį,  pastatytas verslo centras "Magnum".

Nugriovus viešbutį "Respublika", čia įsikūrė verslo centrai. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Prisideda ir miestas

Siekiant, kad Kaunas taptų kuo patrauklesniu miestu ir apleisti pastatai nebadytų akių praeiviams ir miesto svečiams, ne pirmus metus kauniečiai gali pasinaudoti paveldotvarkos programa. Pagal ją miesto savivaldybė gali padengti iki 50 proc. išlaidų, patiriamų tvarkant pastatų fasadus.

Ši programa leido atnaujinti nemažai Laisvės alėjos pastatų, tad ši pėsčiųjų zona tapo daug patrauklesnė. Gyventojai ir kituose Kauno mikrorajonuose pasinaudoja miesto pagalba ir susitvarko savo namų sienas, stogus.

"Paveldotvarkos programos rezultatai akivaizdūs ir solidūs – nuo 2015 m. atnaujinta 130 pastatų, net pusšimtis jų įtraukta į Kultūros paveldo objektų registrą. Skaičiuojame, kad tvarkybos darbams finansuoti miestas iki šiol skyrė daugiau kaip 2,8 mln. eurų.

Vieni pasinaudojo miesto parama ir sutvarkė fasadus, kiti kol kas laukia ir nutrupėjusį tinką slepia po tentu. (Kauno m. savivaldybės nuotr.)

Šiemet taip pat sulaukėme rekordiškai didelio pastatų šeimininkų susidomėjimo, todėl galime drąsiai teigti, kad programa pasiteisina, o noras tvarkyti savo turtą – užkrečiamas. Šių metų sąraše – 57 paraiškos, kurios bus vertinamos", – komentavo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Planuojama, kad Kauno senamiestyje, centrinėje miesto dalyje ir atokesnėse vietose esantiems pastatams tvarkyti 2021–2022 m. miesto savivaldybė skirs ne mažiau kaip 400 tūkst. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ersi

ersi portretas
Varnių 38 jau seniai sutvarkytas ir gyvenamas.

Trockiui

Trockiui portretas
Čia visi apie lūšį , o tu apie kūšį .

tonis

tonis portretas
pirmiausia laukia kol sugrius,o paskui atstato,pvz Juozapavičiaus pr.
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių