Kaunas nuotraukose tada ir dabar: entuziastas įamžino daugiau nei 150 miesto vietų

Fotografavo nuo mažens

Fotografas S. Kvietka – trečios kartos kaunietis, pomėgį fotografuoti paveldėjęs iš savo tėčio. Senelio bičiulystė su Steponu Dariumi jį įkvėpė mokytis pilotuoti sportinį lėktuvą. Netrukus jis surinko ir skraidantį „Lituanicos“ modelį, o tada susižavėjo fotografija iš paukščio skrydžio.

„Draugo paskatintas išfotografavau visus 114 išlikusių Lietuvos vėjo malūnų. 2018 m. VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ išleido albumą „Vėjo malūnai" su mano surinktomis nuotraukomis. Deja, malūnams nykstant, kai kurie iš jų dabar likę tik mano nuotraukose“, – pasakojo kaunietis, anksčiau dirbęs Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Būtent ten jam teko prisiliesti prie ypatingo albumo, saugančio garsiausio to meto fotografo ir pedagogo Vaclovo Zatorskio nuotraukas. Pradėjęs nuo portretų, vėliau, sekdamas vilniečių fotografų pavyzdžiu, V. Zatorskis fotografavo miestą ir jo apylinkes. Jam tai puikiai sekėsi daryti, todėl nuo 1891 m. fotografas savo darbus pardavinėjo įvairaus dydžio aplankalais ir albumais, o vėliau leido iliustruotas atvirukų serijas, kurios turėjo didelę paklausą.

Labai tikiuosi, kad, praėjus nemažam laiko tarpui, mano užfiksuoti miesto vaizdai bus įdomūs žmonėms, kurie domisi architektūra ir urbanistika.

1895 m. Kauno gyventojų vardu burmistras Adolfas Nikolajevičius Reichardtas gavo V. Zatorskio surinktą miesto vaizdų nuotraukų albumą. Originalūs fotografijų atspaudai buvo ne tik brangūs, bet ir vertinami kaip įspūdinga kultūrinė naujiena. Albumas buvo pagamintas pagal specialų užsakymą, prabangiu odiniu viršeliu, sidabriniais apkaustais ir užraktu. Albumą sudarė 20 lapų su Kauno ir jo apylinkių vaizdais.

Kontrastai: nuotraukų albume ir Lietuvos karininkų ramovėje galima išvysti miesto vaizdų anuomet ir dabar. Regimanto Zakšensko nuotr.

Lemtinga akimirka

Maždaug prieš dešimt metų S. Kvietka V. Zatorskio nuotraukas pamatė dar sykį. Tiesa, kiek kitomis aplinkybėmis ir kitoje aplinkoje – į Kauno fotografijos klubą vienas narys atnešė apie 30 iki 1890-ųjų darytų žinomo fotografo nuotraukų su Kauno vaizdais ir pasiūlė susirinkusiems entuziastams tas pačias vietas įamžinti praėjus daugiau nei 100 metų.

„Tuo metu jau buvo dronų, todėl ėmiausi šio iššūkio. Juolab kad prie kai kurių vietų nebuvo įmanoma prieiti, nes trukdė arba medžiai, arba išdygę nauji pastatai“, – S. Kvietka juokavo, kad apetitas kyla bevalgant, o jam susidomėjimas Kauno miesto istorija augo fotografuojant. Kadangi V. Zatorskio darytų nuotraukų nedaug likę, kaunietis internete ėmė ieškoti kitų autorių darbų. Radęs tyrinėjo, o tada fotografavo iš aitvarų, savadarbių lėktuvėlių, radijo bangomis valdomų orlaivių. Nors sudaužė ne vieną fotoaparatą, užsispyręs kaunietis sukaupė nemenką miesto vaizdų galeriją.

„Senieji fotografai savo laikmečiu fiksavo juos supančią miesto aplinką. Mano tikslas  – parodyti miestą šiandien tik jau platesniu kampu, kad žiūrovas susidarytų kuo išsamesnį vaizdą apie šiuolaikinį Kauną su senomis ir naujomis statybomis, gatvėmis, tiltais ir galėtų vizualiai sulyginti pasikeitimus, įvykusius konkrečioje vietoje“, – fotografas į rankas paėmė savo naujausią darbą, kurį savaitei perkopus į antrą pusę jis pristatė Lietuvos karininkų ramovėje.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Nežada sustoti

Į albumą „Kaunas 1860–2021“ S. Kvietka sudėjo 180 senųjų miesto nuotraukų ir tiek pat naujų atitikmenų iš galimai tų pačių vietų. Antai, vienoje jų – Laisvės alėja be vitrininių langų ir soboro, kuris čia iškilo tik 1895-aisiais, užtat su miško sargo nameliu ir siaurais grioveliais, kuriais tekėjo miesto kanalizacija. Kitoje nuotraukoje – Laisvės alėjos blizgesys, kurį prieš gerus metus užfiksavo S. Kvietka. Fotografo Jono Deksnio 1949-aisiais darytoje nuotraukoje įamžintas Kaune surinktas autobusas, stabtelėjęs tuomečiame V. Kapsuko prospekte, o šalia – S. Kvietkos žvilgsnis į A. Juozapavičiaus prospektu riedantį troleibusą 2021-aisiais. 1861 m. Antalas Rohrbachas nufotografavo burinius laivus Kauno Nemuno uoste ir pantoninį tiltą, o S. Kvietka savo juostoje užfiksavo nusileidimą į šį tiltą.

„Štai čia 1885-aisiais V. Zatorskio fotografuoti Kauno pilies likučiai su aplink išsibarsčiusiais gyvenamaisiais namais“, – pirštu bakstelėjęs į kitą albumo puslapį S. Kvietka kvietė dirstelėti į Kauno pilį su Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia kaimynystėje, kurią jis užfiksavo prieš dvejus metus.

„Labai tikiuosi, kad, praėjus nemažam laiko tarpui, mano užfiksuoti miesto vaizdai bus įdomūs žmonėms, kurie domisi architektūra ir urbanistika“, – S. Kvietka pabrėžė, kad jo darbai turėtų būti aktualūs ne tik kauniečiams.

Fotografija ir istorija besidomintis vyras yra surinkęs Vilniaus miesto, Klaipėdos, Neringos ir Šilutės krašto senųjų nuotraukų. Dabar jo akiratyje Kauno rajono ir Mažosios Lietuvos fotoarchyvai.