Kaunas – ne iš atvirukų: apleistų pastatų netrūksta

Vaiduoklių gausa

Kauno miesto taryba kasmet patvirtina apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Jo savininkams tenka mokėti didesnius mokesčius, bet retas objektas sulaukia permainų. Kauniečiai priversti kantriai laukti, kol iš jų akiračio išnyks atvirukams netinkami pastatai.

„2021 m. į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą buvo įtraukti 205 objektai. Didžiausią apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo dalį sudaro objektai, priklausantys Centro, Panemunės, Dainavos ir Šančių seniūnijoms“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja Sonata Šėlienė.

Apleisti pastatai dažnai tampa atliekų vieta. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Metų pradžioje miesto politikai į minėtą sąrašą įtraukė 52 nekilnojamojo turto objektus, priklausančius 36 juridiniams ir fiziniams asmenims. Pasak „Kauno dienos“ kalbintos specialistės, dažniau Kaune apleistais pastatais nesirūpina juridiniai asmenys.

Apleistų pastatų savininkai šiemet mokės didesnius mokesčius. Jei ir kitais metais pastatai bus neprižiūrimi, didesni mokesčiai bus taikomi ir toliau.

„Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašas yra sudaromas kiekvienais metais ir galioja tik tam mokestiniam laikotarpiui. Į sąrašą įtraukto turto savininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys) privalo mokėti 3 proc. didesnį nekilnojamojo turto mokestį“, – aiškino S.Šėlienė.

Įvairūs statiniai

Sąraše yra ir seniai Kauno piktžaizdėmis tapusių pastatų, ir tokių, kuriais savininkai nesirūpina kelerius metus ir kuriuos užfiksavo seniūnijų specialistai. Statiniai taip pat skirtingos paskirties. Šeimininkai nesirūpina ir gyvenamaisiais namais, ir buvusiomis gamyklomis, ir komercinėmis patalpomis.

Štai pačiame miesto centre vis dar vaidenasi „Britanikos“ viešbutis. Prieš keletą metų buvo sužibusi viltis, kad pastatas bus nugriautas, o jo vietoje atsiras naujas ir modernus viešbutis su konferencijų salėmis. Miestas net buvo davęs sutikimą naują pastatą statyti ties šaligatviu, tačiau netrukus sprendimas buvo panaikintas ir įsisuko teismų karuselė, o milžiniškas betono pastatas taip ir liko stovėti.

Akis toliau bado ir apleista buvusi žydų ligoninė. Šis pastatas uždengtas tentu, tačiau jį vėjas dažnai nuplėšia, tad atsiveria apgriuvusių plytų vaizdas.

Centrinėje dalyje niekaip ledai nepajuda su buvusiu „Laisvės“ kino teatru. Kiek anksčiu „Kauno dienai“ pastato savininkai tikino, kad remontuojamas vidus, vėliau bus tvarkoma išorė, o viską sutvarkius pastate esą vyks kultūrinė veikla. Tačiau detalesnių terminų savininkai nenurodė.

Savanorių pr. taip pat stūkso senasis kino teatras „Daina“, kuris vis dar laukia galimybės atgimti. Netoli stoties vaizdą gadina ir nebaigtas statyti kelių aukštų turgaus pastatas. Šios vietos jau seniai vilioja viešąją tvarką pažeisti norinčius asmenis.

Dabar apleistų pastatų sąrašą papildė ir Aleksote stovinti buvusi aviacijos gamykla, keli objektai Europos prospekte ir Veiverių gatvėje. Centrinėje Kauno dalyje, Šv.Gertrūdos ir Nemuno gatvėse, stūkso netvarkomi vaiduokliai, tad savivaldybė ir juos įtraukė į sąrašą ir apmokestino didesniais mokesčiais.

Gal galima pritaikyti?

Pasak Kauno savivaldybės atstovų, kai kuriose vietose situacija gali pasikeisti. Jau priimti arba ruošiami sprendimai dėl kai kurių apleistų pastatų perėmimo visuomenės poreikiams. Miestas turi vizijų, kaip sutvarkyti apleistas vietas, kai kuriuos pastatus, tikėtina, reikės nugriauti.

Štai pernai miesto taryba perėmė nebaigtą statyti stoties turgų, esantį Šaulių g. 30. Teritorijoje yra nebaigtas statyti pastatų kompleksas. Jį norima pritaikyti Kauno socialinės infrastruktūros plėtrai. Svarstoma čia įkurti vaikų darželį, priglausti kelias nevyriausybines organizacijas. Savivaldybės atstovai buvo minėję, kad greičiausiai pastatas bus nugriautas.

Tvarkyti ketinama ir Linkuvos dvaro sodybos komplekso pastatus, čia planuojama ne tik išsaugoti paveldą, bet ir pritaikyti statinius visuomenės reikmėms.

Didžiausią apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo dalį sudaro objektai, priklausantys Centro, Panemunės, Dainavos, Šančių seniūnijoms.

„Visuomenės poreikiams miestas norėtų pritaikyti statinius, esančius Karaliaus Mindaugo pr. 52, Medekšinės g. 6 (teritorijoje vietoj ten esančių menkaverčių statinių planuojama įrengti biblioteką ir kitoms kultūrinėms ir bendruomeninėms veikloms skirtas patalpas), Kruonio g. 21 (planuojama K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės plėtra). Šiuo metu rengiami detaliojo planavimo dokumentai, kuriuose bus pagrįstas poreikis ir būtinybė nurodytas teritorijas paimti visuomenės poreikiams“, – dienraščiui teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žemaitienė.

„Per pastaruosius penkerius–septynerius metus Kaune daugybė istorinių pastatų buvo ir yra tvarkoma ir pritaikoma naujai paskirčiai. Pavyzdžiui, pastatai, esantys Laisvės al. 18, Laisvės al. 21 ir Vilties g. 2. Taip pat sutvarkytas Jėgerių bataliono kareivinių pastatas Plento g., dalis Šančių karinio miestelio kareivinių, pastatas Karaliaus Mindaugo g. 9, buvęs fabriko „Mielspir“ kompleksas Karaliaus Mindaugo pr. 187“, – vardijo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Ragina tvarkytis

Apleistų pastatų galėtų dar sumažėti, jei gyventojai pasinaudotų paveldotvarkos programa. Jau aštuonerius metus savivaldybė finansuoja iki pusės pastatų fasadų tvarkymo kainos, tad gyventojams sumažėja remonto išlaidos. Pasinaudoję „Svajonių kiemo“ programa, kauniečiai taip pat gali susitvarkyti ir aplinką.

„Nepaisant sudėtingos situacijos – kainų šuolio, žaliavų pristatymo sutrikimų ar darbuotojų trūkumo – Paveldotvarkos programa toliau vykdoma pilnu tempu ir purto dulkes nuo papilkėjusių ir sunykusių fasadų. Per 2021 m. atnaujinta penkiolika pastatų, dar daugiau tvarkybos darbų perkelta į šiuos metus. Skelbiame naują paraiškų priėmimo sezoną. Šiemet Paveldotvarkos programos sąlygos paprastesnės ir patrauklesnės, o geografija – platesnė“, – teigė S.Rimas.

Nebaigtą statyti turgų planuojama nugriauti ir statyti vaikų darželį. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Šiemet Paveldotvarkos programa nestokoja naujovių: mediniams pastatams atnaujinti gali būti skirta iki 75 proc. visų reikalingų lėšų, o mūrinių statinių senamiestyje ir naujamiestyje tvarkybos darbams numatytas iki 50 proc. dalinis finansavimas. Už šias lėšas gali būti tvarkomi fasadai, įrengiamas dekoratyvinis apšvietimas, pastatai pritaikomi neįgaliųjų poreikiams.

Gyventojų patogumui gerokai supaprastinta mažesnės apimties darbų atlikimo tvarka. Kai tvarkant fasadus nekeičiama apdailos spalva ir medžiagos, gyventojai programoje gali dalyvauti ir neturėdami techninio projekto ir statybos leidimo, jei tai leidžia Statybos įstatymas.

Pastatų savininkai paraiškas dalyvauti paveldotvarkos programoje gali teikti iki kovo vidurio.