- Edita Šileikė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tikslas: prisijungus prie tarptautinio projekto bus siekiama mažinti vienkartinio plastiko naudojimą.
-
Kaunas mažins plastiko vartojimą
-
Kaunas mažins plastiko vartojimą
-
Kaunas mažins plastiko vartojimą
-
Kaunas mažins plastiko vartojimą
-
Kaunas mažins plastiko vartojimą
-
Kaunas mažins plastiko vartojimą
-
Kaunas mažins plastiko vartojimą
-
Kaunas mažins plastiko vartojimą
-
Kaunas mažins plastiko vartojimą
-
Kaunas mažins plastiko vartojimą
-
Kaunas mažins plastiko vartojimą
-
Kaunas mažins plastiko vartojimą
-
Kaunas mažins plastiko vartojimą
Šios kadencijos paskutiniame posėdyje Kauno politikai svarstė, ar jungtis prie tarptautinio projekto, sprendžiančio plastiko taršos problemas.
Projekto tikslas
Kauno savivaldybė rengiasi prisijungti prie projekto „Baltijos šalių sprendimai, valdant plastiko taršą žiedinėje ekonomikoje“ (angl. „Baltic Approaches to Handling Plastic Pollution under a Circular Economy Context (Baltiplast)“.
Pritarus projektui, Kaunas turės prisidėti ne tik lėšomis, bet ir įvairiomis iniciatyvomis, kad pirmiausia mieste sumažėtų plastiko, o vėliau jo mažiau patektų ir į jūrą.
Šio projekto tikslas – identifikuoti, išbandyti ir diegti priemones, kurios mažintų plastiko atliekas Baltijos jūroje, siūlyti konkrečius sprendimus, kaip sumažinti plastiko atliekų srautus į Baltijos jūrą, remiantis žiedinės ekonomikos principais.
Kaip prisidėtų?
Miesto taryba pritarus, teks inicijuoti įvairias programas, kurios nuo pat mažens skatins vartoti mažiau vienkartinio plastiko, o vietoj jo rinktis tvarius gaminius.
Bus siekiama mažinti vienkartinių plastikinių pakuočių naudojimą, gerinti plastikinių pakuočių surinkimą ir apdorojimą.
„Įvairi veikla, kurioje dalyvaus Kauno miesto savivaldybė, yra skirta visuomenei informuoti apie vienkartinio plastiko naudojimo poveikį aplinkai ir žmonėms, apie galimas jo alternatyvas, vienkartinio plastiko naudojimo mažinimą (plastiko dieta). Ypatingas dėmesys projekte bus skiriamas vaikams ir jaunimui informuoti, socialinei atsakomybei skatinti ir naujiems įgūdžiams ugdyti“, – dienraščiui aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė.
Atsakingas vartojimas, tinkamas atliekų rūšiavimas, perdirbimas, antrinis panaudojimas ir žiedinės ekonomikos principų taikymas įvairiose srityse yra vienas svarbiausių strateginių klausimų tiek ES, tiek Lietuvos, tiek miesto kontekste. Todėl, pasak specialistų, tai, ką vartotojai pasirinks, turi didelę įtaką siekiant sukurti naujus aplinkai palankesnius įpročius.
„Vartotojų pasirinkimas pirkti tam tikrus produktus ar jų nepirkti formuoja rinką, kuri atliepia vartotojų poreikius. Todėl inicijuodami gyventojų švietimą investuojame į ilgalaikius pokyčius. Įtraukiant Kauno miesto savivaldybę, verslo įmones, nevyriausybines organizacijas ir privačius asmenis, švietimo įstaigas bus siekiama mažinti vienkartinių plastikinių pakuočių naudojimą, gerinti plastikinių pakuočių surinkimą ir apdorojimą, atliekų tvarkymą, kad jos taptų žiedinės ekonomikos dalimi“, – toliau apie projekto naudą miestui kalbėjo A. Lukaševičiūtė.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Dešimtys partnerių
Pasak Investicijų ir projektų skyriaus vedėjos, projekto „Baltiplast“ konsorciumą sudaro šalys, kurių išsivystymo lygis plastiko atliekų tvarkymo srityje yra labai skirtingas, todėl tarptautinis bendradarbiavimas užtikrins keitimąsi gerąja praktika, skatins pakartotinį plastiko naudojimą ar plastiko atliekų perdirbimą.
„Dirbdami visame Baltijos jūros regione siekiame žvelgti į plastiko problemą platesniu mastu ir ieškoti būdų, kurie labiausiai atlieptų kiekvienos savivaldybės gyventojų interesus. Projekto pagrindinis partneris – Hamburgo taikomųjų mokslų universitetas Vokietijoje, konsorciumo partneriai Lietuvoje – Kauno technologijos universitetas, Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Konsorciumą sudaro 18 partnerių iš Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos“, – su kokiais partneriais bus dirbama, pažymėjo A. Lukaševičiūtė.
Numatoma projekto trukmė – treji metai. Projektas finansuojamas ES programos „Interreg Baltic Sea Region“ investicijų lėšomis. Kauno miesto bendrojo finansavimo dalis – 20 proc., tai sudarys apie 38 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas2
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius1
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle5
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?59
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...