Pradžia ir pabaiga

Besibaigiant sausiui, pirmąją Kauno mito trilogijos dalimi – teatralizuotu „Sukilimu“, Kaunas ir Kauno rajonas aukštai iškėlė Europos kultūros sostinės vėliavą. Gegužės 20-22 dienomis, veiksmas įgavo dar didesnį pagreitį, o miestiečiai ir Kauno svečiai galėjo išvysti įspūdingą šou ant vandens „Santaką“.

„Lapkričio 25-27 dienomis, trečiuoju trilogijos veiksmu „Sutartis“, tituliniai metai baigsis“, – nors iki tos akimirkos liko kiek daugiau nei keturi mėnesiai, pabaiga, anot „Kaunas 2022“ rinkodaros ir komunikacijos vadovo Mindaugo Reinikio neišvengiama.

LNK reportažas:

Nepaisant to, nemaža dalis renginių, parodų ir performansų, sukurtų penkerius metus trukusios kelionės link Europos kultūros sostinės titulo, liks gyvuoti. Tai, anot „Kaunas 2022“ komandos, bus pagrindinis viso projekto palikimas Kaunui ir Kauno rajonui.

„Kalbu apie tokius festivalius kaip „Laimės diena“, Europos kultūros sostinės forumas, literatūros savaitė, šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“. Taipogi labai svarbi programos dalis bendruomenių programa „Fluxus Labas!“, nukreipta į rajonuose gyvenančius vietos žmones, kurie per savo įsitraukimą ir toliau neš aukštai iškeltą vėliavą“, – kalbėjo M. Reinikis.

Pasibaigus titulo metams, anot jo, Kauno rajone liks senoji žemkasė, virtusi kultūros laivu „Nemuno – 7“. Tikimasi, kad su Kultūros ministerijos pagalba Kauno centrinis paštas ir toliau bus architektūros centru, reprezentuojančiu visą Kauno tarpukario modernizmo architektūros laikotarpį.

Viršijo lūkesčius

„Džiaugiamės sulaukę Europos Parlamento delegacijos pasiūlymų dėl „Kaunas 2022“ projektų tęstinumo užtikrinimo. Tikimės, kad su miesto ir rajono savivaldybių pagalba tai ir bus įgyvendinta. Kaunas ir Kauno rajonas išaugo į šiuolaikinę kultūros sostinę, todėl ir pasibaigus kultūros sostinės metams, gyventojai ir toliau džiaugsis aktyviu kultūriniu gyvenimu“, – „Kaunas 2022“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas M. Reinikis Europos Parlamento delegacijai dėkojo ir už betarpišką bendravimą, ir už jų trumpą vizitą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pirmadienį į Kauną atvyko šešių europarlamentarų delegacija, kuriai vadovavo Kultūros komiteto pirmininkė Sabine Verheyen. Viešnagės metu svečiai susitiko su Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės atstovais, taip pat „Kaunas 2022“ programos vadovais. Europarlamentarai aplankė šiuo metu Kaune veikiančią menininkės Marinos Abramovič parodą ir kitas kultūrines miesto erdves.

„Mūsų tikslas – ne tik patikrinti faktus, bet ir atkreipti dėmesį į didžiulius darbus, kurie pastaraisiais metais buvo atlikti Kaune rengiant „Kaunas 2022“ kultūros programą. Mums buvo svarbu ne tik aptarti ilgalaikį palikimą ir tai, kas įvyks po 2022 metų  kultūros ir strateginiu požiūriu, bet ir pamatyti konkrečius vietos bendruomenių projektus“, – besibaigiant viešnagei delegacijos pirmininkė S. Verheyen neslėpė, kad jos lūkesčiai buvo gerokai viršyti.

Mūsų tikslas – ne tik patikrinti faktus, bet ir atkreipti dėmesį į didžiulius darbus, kurie pastaraisiais metais buvo atlikti Kaune rengiant „Kaunas 2022“ kultūros programą.

Dėkojo už vertybes

Kultūros komiteto pirmininkę džiugino ne tik „Kaunas 2022“ renginių įvairovė, pasirengimas jiems, bet ir žmonių įsitraukimas.

„Labai svarbu nepamiršti savo tapatybės, atsigręžti ir išlaikyti tautos identitetą. Po tiek metų praleistų Rusijos priespaudoje, jums tai puikiai pavyko padaryti. Tai labai aktualu karo Ukrainoje fone“, – kalbėjo S. Verheyen.

EP Kultūros komiteto delegaciją sudaro pirmininkė S. Verheyen ir EP nariai Marcosas Ros Sempere, KauTomaszas Frankowskis, Maria Walsh, Irena Joveva ir Niyazis Kizilyürekas. Pastarasis „Kaunas 2022“ komandą gyrė už susitelkimą, o kauniečiams ir rajono gyventojams dėkojo už paramą. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Ar turiu pastabų? Kiekvienas šalis turi savitumo. Labai smagu stebėti, kaip tai atskleidžiama per kultūrą“, – N. Kizilyürekas leido suprasti, kad kiekviena nauja Europos kultūros sostinė sukuria unikalią istoriją, kurios negalima lyginti su buvusiomis ar būsimomis. 

2022 metais Europos kultūros sostinėmis paskelbtas Kaunas ir Kauno rajonas, taip pat Ešas prie Alzeto Liuksemburge ir Novi Sadas Serbijoje. Pirmą kartą Europos kultūros sostinė buvo paskelbta 1985 metais, kai ja tapo Atėnai Graikijoje.