Kas turėtų padengti senjorų gyvenimo globos namuose kaštus?

Kauno rajone veikia keturiolika senelių namų, kurie dabar dažniausiai vadinami globos namais. Eilės patekti į juos nėra, tačiau čia teikiamos paslaugos atsieina nepigiai. Dažnu atveju dalį sumos kompensuoja savivaldybė.

Santykinai daug įstaigų

Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Margaritos Venslovienės teigimu, eilės patekti į globos namus pakaunėje nėra – čia veikia santykinai daug privačių socialinės globos įstaigų ir vietos juose vienišiems, savimi pasirūpinti negebantiems senoliams pakanka. Vedėja informavo, kad tik du gyventojai laukia eilėje į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžias įstaigas, skirtas asmenims su psichikos negalia.

Vieno asmens priežiūros kaina už mėnesį globos namuose, kuriuose gyvena pakaunės gyventojai, šiuo metu svyruoja nuo 720 iki 825 eurų (su sunkia negalia – nuo 750 iki 940 eurų).

"Globos namuose asmenys gali apsigyventi privačiai ir mokėti už paslaugas visą kainą. O jeigu asmuo yra vienišas ir neturi galimybių pats apsigyventi privačiai, tai turi kreiptis į seniūniją, kur socialinis darbuotojas įvertina socialinių paslaugų ir socialinės globos poreikį, užpildo patvirtintas formas. Visi dokumentai pateikiami Kauno rajono savivaldybės specialiųjų poreikių ir socialinių paslaugų skyrimo komisijai. Ji svarsto, kokias paslaugas skirti ir priima sprendimą", – pasak M.Venslovienės, pirmiausia senoliams yra siūlomos paslaugos asmens namuose: pagalba į namus ar dienos globa.

Priklausomai nuo poreikio, globos įstaigose asmeniui gali būti skiriama trumpalaikė socialinė globa (iki 6 mėn. per metus) arba ilgalaikė socialinė globa (gali tęstis neterminuotai).

Už ilgalaikės socialinės globos paslaugas asmuo turi mokėti 80 proc. visų savo gaunamų pajamų, 100 proc. slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos (jei tokią gauna) ir 1 proc. nuo turimo turto vertės, viršijančios nustatytą normatyvą. Už trumpalaikę socialinę globą, kuri tęsiasi iki 6 mėnesių per metus, 1 proc. mokestis nuo turimo turto vertės neskaičiuojamas.

"Vadovaujantis teisės aktais, asmens ir jo artimųjų finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos galimybei gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui ar šeimai yra nustatytas. Todėl skirtumą tarp paslaugų kainos globos namuose ir asmens sumokamų lėšų padengia savivaldybė, priėmusi sprendimą skirti globos paslaugas", – informavo M.Venslovienė.

Asmens socialinės globos poreikis vertinamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu "Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo". Mokėjimas už paslaugas apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.

Vadovaujantis teisės aktais, asmens ir jo artimųjų finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos galimybei gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui ar šeimai yra nustatytas.

Turtą padovanoja artimiesiems

Svarstant, ar skirti asmeniui socialinę globą globos namuose, yra vertinama, kokį turtą jis turėjo pastaruosius vienus metus. Muniškių globos namų direktorė Irena Augonienė įsitikinusi, kad turėtų būti vertinama tai, kokį turtą žmogus turėjo pastaruosius penkerius metus. "Manau, kad žmogus turėtų pats daugiau prisidėti prie savo išlaikymo globos namuose. Dabar daugelio tokių įstaigų gyventojų išlaikymas finansuojamas iš valstybės biudžeto, tai yra iš mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų. Dažnai senjorai turtą parduoda ar dovanoja artimiesiems, ir, metus kažkur pakentėję, jie jau atsiduria pas mus kaip nieko neturintys. Būdama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytoje darbo grupėje, siūliau vertinti bent pastaruosius penkerius metus asmens turėtą turtą iki kreipiantis į savivaldybę ir prašant kompensuoti dalį mokesčio už asmens gyvenimą globos namuose. Tada man Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje viena ponia pasakė: kai išeisiu į pensiją, aš pati planuoju parduoti būstą Vilniuje ir, gyvendama senelių namuose, važinėti į keliones po pasaulį. Jeigu jau ministerijoje toks požiūris, kad valstybė turi žmogų senelių namuose išlaikyti, tai ko gali tikėtis kitur?" – stebėjosi I.Augonienė.

Jos teigimu, sprendžiant, ar skirti savivaldybės kompensaciją už rimtomis ligomis nesergančio asmens paslaugas globos namuose, turėtų būti vertinamas ir į socialinės globos įstaigą pretenduojančių asmenų artimiausių giminaičių pajamos, turtas. "Nors ir nedideliais įnašais, giminaičiai galėtų prisidėti prie senjorų išlaikymo globos namuose", – įsitikinusi direktorė.

Sunku objektyviai įvertinti

M.Venslovienės teigimu, sunku objektyviai įvertinti, dėl kokių priežasčių parduodamas asmens turtas ir jis atsiduria globos namuose. "Kiekvienas atvejis yra individualus, su savita istorija ir veikėjais. Stipri valstybė yra ta, kuri geba pasirūpinti kiekvienu savo piliečiu, negalinčiu pasirūpinti savimi. Žmogus turi jaustis saugus, žinoti, kad, ištikus nelaimei, jis sulauks pagalbos. Ar teisinga, kad žmogus, dirbęs sąžiningai visą gyvenimą, gauna tokio dydžio pensiją, kad jos neužtenka socialinės globos paslaugoms institucijoje apmokėti? Manau, neteisinga. Be to, auga nauja vartotojų karta, kuri nori rūpintis tik savimi ir gyvena šia diena. Todėl senyvų žmonių priežiūra ir globa krenta ant valstybės pečių, ir po truputį darosi sunkiai pakeliama", – pastebėjo pašnekovė.

Ar valstybė, savivaldybė gali užginčyti, kad senelių namų imamas mokestis yra per didelis?

"Globos įstaigos teikiamų paslaugų kainas turėtų nusistatyti vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika. Kainas socialinių paslaugų įstaigos nustato derindamos jas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar socialinės globos įstaigos dalininkais (savininkais) ir atsižvelgdamos į bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros organizavimo išlaidas, socialinių paslaugų teikimo savivaldybės teritorijoje ypatumus ir šių išlaidų efektyvų panaudojimą", – sakė M.Venslovienė.

Lietuvoje yra pasitaikę atvejų, kai privačiuose globos namuose buvo teikiamos nekokybiškos paslaugos. Pašnekovės žodžiais, kad tokie atvejai nesikartotų, šių paslaugų kokybę turi tikrinti Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nenusileidžia užsienio įstaigoms

Viena iš keturiolikos pagyvenusiems žmonėms skirtų pakaunės globos įstaigų – Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namai – yra išlaikoma iš savivaldybės biudžeto. Kitos – privačios: dvylika iš jų – viešosios įstaigos, viena – uždaroji akcinė bendrovė. Didžiausi – Muniškių globos namai, kuriuose šiuo metu dienas leidžia 75 gyventojai. Po pernai vykusios rekonstrukcijos šie globos namai šiek tiek išsiplėtė. Čia gyvena įvairių negalių turintys asmenys, didesnė jų dalis – sergantys Alzheimerio liga ir įvairiomis demencijos formomis. Pasak šiems globos namams vadovaujančios I.Augonienės, dirbti su jais paskatino supratimas, ką jų artimieji išgyvena slaugydami tokius ligonius namuose. Globos namų personalą motyvuoja ir tai, kad iš specializuotų ligoninių pas juos atvažiuojantys nevaikštantys, visiškai apatiški žmonės dažnai atsigauna. "Minėtomis ligomis sergantiems asmenims ypač svarbus užimtumas, bendravimas, geros emocijos. Dėl to daug dėmesio skiriame kasdieniam globotinių užimtumui – organizuojame daug veiklų: mankštas, atminties lavinimo treniruotes ir kitas", – pasakojo I.Augonienė. Muniškių globos namuose be judesio, šviesos, kvapų, muzikos, meno, darbo terapijos užsiėmimų nuolatos vyksta kaniterapijos, arba gydymo su šunimis, užsiėmimai. Pastebėta, kad šie užsiėmimai teigiamai veikia senjorų emocijas ir sveikatą.

Vakarietiškoms globos įstaigoms nenusileidžia Ežerėlio slaugos namai. Prieš ketverius metus jie atvėrė duris iš esmės atsinaujinę – čia iškilo priestatas su ramybės erdve, daugiafunkce laisvalaikio patalpa, virtuvėle savarankiškiems asmenims ir svečiams, daugiau erdvės atsirado ir darbuotojams. Įstaigos rekonstrukcijos projektą didžiąja dalimi finansavo ES. Slaugos namų direktorė Irena Tamulevičienė džiaugiasi, kad rekonstrukcijos projektas buvo parengtas laiku ir pavyko jam gauti paramą. "Dabar ES paramą tokiam projektui gauti būtų daug sudėtingiau, – pasak direktorės, po rekonstrukcijos įstaiga gali teikti kokybiškesnes paslaugas. – Vis dėlto didžiąja dalimi paslaugų kokybė priklauso nuo personalo. Stengiamės samdyti kuo įvairesnius aukštos kvalifikacijos specialistus. Daug dėmesio skiriame sveikatos palaikymo paslaugoms, tai yra mūsų pagrindinis tikslas."

Ruošiasi remontuoti

Bene garsiausias šių slaugos namų gyventojas – keturiolika eilėraščių ir vertimų knygų išleidęs poetas, vertėjas Vladas Baltuškevičius. Švenčiant gimtadienius savo šmaikščiais eilėraščiais jis apdovanoja ir slaugos namų gyventojus, ir darbuotojus. Kūrėjas labai laukė jo paties 80-mečio proga surengto kūrybos vakaro, kuriame skaitytos poeto eilės. "Atvažiavo Lietuvos rašytojų sąjungos nariai iš Kauno, atvežė sąjungos pirmininkės raštą. Padovanojo knygų – kai man padarys lentyną, susidėsiu", – planavo poetas, gyvendamas čia neatsisakęs senų įpročių: kavos ir cigarečių.

"Priežiūra čia puiki – bijome ir į tingines pavirsti, nes daug ką už mus padaro darbuotojai. Kiekvieną dieną mankštą darome, mums skiriami masažai. Veiklos čia netrūksta", – pasakojo viename kambaryje gyvenančios Irena Korsakienė ir Stasė Siderskienė.

Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namuose yra 30 gyventojų, didžioji jų dalis – su negalia. Kadangi ši įstaiga yra išlaikoma iš savivaldybės biudžeto, juose apsigyventi gali tik pakaunėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Šiuos namus savivaldybė ruošiasi remontuoti ir praplėsti.

Rokų seniūnijos Girininkų kaime šiuo metu steigiami senelių namai "Rokų gerovė". Čia vienu metu galės įsikurti 30 senyvo amžiaus asmenų. Įstaiga bus atvira ir vietos bendruomenei. Senelių namus pagal Centrinės projektų valdymo agentūros projektą "Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Kauno rajone" kuria viešoji įstaiga Rokų socialinės gerovės centras su partnere Kauno rajono savivaldybe. Projektą, kurio vertė siekia 520 tūkst. eurų, finansuoja ES fondai, valstybė ir savivaldybė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vilė

vilė portretas
pensija.300 isgyvenk.o.prieziūrza 800.,ąr nejuokinga

aaaa

aaaa portretas
Valstybė turėtų padengti pragyvenimo išlaidas, juk visą gyvenimą dirbo žmogus toje valstybėje. Ir už tai neturėtų atimti varganos pensijos ar sukaupto turto, jį žmogus užsidirbo per gyvenimą ir galėtų disponuoti savo nuožiūra.

Stanislovas

Stanislovas portretas
O aš visai nesupykstu kai mane važiuojantį Valensijoje su žento ferariu pavadina senjoru,kur nors degalinėje ar lauko kavinukėje,- netoli nuostabios viduržemio jūros pakrantės Ispanijoje. Na tokia laimė kas met trunka mėnesį ar daugiau,tada aš vėl gryžtu į Lietuva tarsi iš rojaus į kažkokią tai dievo nuskriaustą vietą. Tada jau ir man atrodo kad senjoro pvadinimas asmens per 40 metų darbo teuždirbusio 300 eurų pensija yra pasityčiojimas,ir nostalgiškai prisimenu dieneles kad pietaudami su šeima restoranuose Ispanijoje matydavau kaip žentas už pietus pakloja 600 eurų suma,ir tai jam nedarė jokio įspūdžio. Tačiau nei karto nepaprašiau nei vieno euro pagalbos iš jo,nors kad atvyktume su žmona į Ispanija už nupirktą kelionę lėktuvu pirma klase ,dovanoms išleisdavome dvi savo skurdžias pensijas,kurias vėliau tenka kažkaip sutaupyti savo pragyvenimo čia Lietuvoje sąskaita,o jie matyt net nepagalvoja, kad mes abu čia verčiamės iš du kart mažesnės sumos,kokią jie išleidžia vieniems pietums.
VISI KOMENTARAI 56
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių