Gruodžio 11 d. uostamiesčio Teatro aikštėje klaipėdiečiai ir miesto svečiai galėjo stebėti, kaip sužibo maža, bet didelio miesto verta eglutė. 

Idėja netradicine eglute šiais metais puošti uostamiestį, švenčių kūrėjams gimė atliepiant ekologiškumo idėjoms.

Tikra, auganti, nors dar tik 55 cm aukščio žaliaskarė tapo žiemos pasakai įkvepiančiu muziejiniu eksponatu.

Kalėdinę uostamiesčio eglutę puošia veidrodiniai dviejų eglių kontūrai.

Teatro aikštės puošmena tapo ir šviesų instaliacijos tunelis „Laiko spalvos 770“. Jis skirtas artėjančiam Klaipėdos 770 metų jubiliejui. Latvio Janis Petersons instaliacija veiks nepertraukiamai, tačiau kas pusvalandį aikštės lankytojus pasitiks specialūs muzikos ir šviesos pasirodymai. Tunelio ilgis beveik 30 metrų.

Eglutės įžiebimas palydėtas Kalėdų Senelio vizitu ir muzikos garsais.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Kiek anksčiau, lapkričio 27 d. buvo įžiebtos Vilniaus ir Kauno Kalėdų eglės.

Vilniaus eglė yra baltos žiemos ir šviesių, spindinčių Kalėdų simbolis. Šventinės konstrukcijos akcentu pasirinktos snaigės – ledo kristalai, pasižymintys unikaliomis geometrinėmis struktūromis. Šios laikinos miniatiūrinės skulptūros, virsdamos šventinės puošybos elementais, buvo išdidintos tūkstantį kartų – tarsi stebėtum tikrą snaigę per optinį prietaisą.

Pagrindinė sostinės eglė dekoruota 96-iomis įvairaus dydžio ir skirtingų raštų šviečiančių snaigių dekoracijomis, Kalėdų eglės viršūnę puošia kalėdinė žvaigždė. Eglutės pagrindą sudaro baltos šakos ir veidrodiniai paviršiai, o sniego žėrėjimo efektą kuria eglę gaubianti girliandų skraistė.

Dizaino autorius įkvėpimo sėmėsi iš tikrų snaigių fotografijų. Žiemos paveikslą įkūnijanti eglė šiemet trijų sluoksnių. Pirmajame – veidrodžiai, kurie simbolizuos ledą. „Antras sluoksnis bus snaigės, kurių yra net 96. Dauguma yra skirtingos. Ir taip pat paskutinis sluoksnis yra girliandos su žėrėjimo efektu, kurios sudaro tą žiemiškumo įspūdį, lyg žaižaruojantis sniegas saulėtą dieną“, – pasakojo „Švenčių studijos“ dizaineris Dominykas Koncevičius.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Kauno eglė primena vasarą. Jau tryliktą kartą Kaunui kalėdinę eglutę padovanojo menininkė Jolanta Šmidtienė. Šių metų tema – stebuklingas Kalėdų sodas.

„Dabar toks laikas, kai mes esame sušalę ne tik nuo oro, bet ir nuo tos bendros situacijos, kuri mus supa antrus metus. Aš pagalvojau, kad Kalėdų medis yra simbolis to pažadėto rojaus, kad mus išganys. Vienareikšmiškai rojus yra ir šiluma, ir grožis bei malonumas, o mes dažnai jį įsivaizduojame ten, kur šilta, galbūt net siejame su tropine šalimi, jūros pakrante.

Kita vertus, rojus yra čia ir dabar, tik mes ne visada mokame džiaugtis. Tai kurdama eglutę galvojau, koks yra rojus vasarą įkristi į smilgų pievą, matyti dangų ir jausti praskrendantį drugelį, kuris yra tarsi pievų angelas. Taip kilo idėja, kad Kalėdų medis gali būti tas lietuviškos pievos atspindys“, – taip svajingai savo idėją šiemet Kauno eglę papuošti drugeliais kiek anksčiau pristatė tekstilininkė J.Šmidtienė.

Ant eglutės ir jos prieigose nutūpė apie 600 įvairaus dydžio smaragdinių drugelių, padarytų iš stiklo pluošto. Eglutės puošybai ir prieigoms panaudotas ir panašus kiekis rankų darbo smilgų.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00