Kaip keičiasi Kauno rinkėjo paveikslas?

"Mitai apie Kauną, kaip konservatorių bastioną, man atrodo, seniai neveikia. Kaunas dabar visai kitas", – vertindamas prezidento rinkimų rezultatus konstatavo politologas Bernaras Ivanovas.

Kaune už Gitaną Nausėdą savo balsus atidavė 59,06 proc. balsavusių kauniečių, o Ingridą Šimonytę prezidento poste matyti tenorėjo 40,94 proc. balsavusių miesto rinkėjų.

"Kauno rinkėjai jaunėja, keičiasi, daug kas emigruoja, o kas natūraliai palieka šį pasaulį, ir konservatorių rėmėjų bazė keičiasi. Savo daro ir imigracija į Kauną, dėl to jis tampa labiau panašus į kitus Lietuvos miestus. Kaip balsavo Kauno ir visos Lietuvos rinkėjai, skirtumas yra minimalus", – pridūrė politologas, paklaustas, kodėl kauniečiai, anksčiau balsavę kitaip nei visa Lietuva, šįkart niekuo neišsiskyrė.

B.Ivanovas neabejoja – keičiasi kauniečiai, keičiasi ir jų pasirinkimas balsuojant.

Nuoseklūs, bet kokius politinio elgesio stereotipus laužantys ir ištikimybę dešiniesiems demonstruojantys – tokie epitetai Kauno rinkėjų adresu skriedavo po kiekvienų rinkimų. "Politinis Kauno elgesys vertas istorinio, sociologinio, politologinio tyrimo. Kauno išskirtinumas remti dešiniąsias politines jėgas pasirodė ne šiandien, ne vakar ir ne užvakar. Tai stebime visą atkurtosios nepriklausomybės laikotarpį", – prieš penkerius metus, kai Prezidente antrai kadencijai buvo išrinkta Dalia Grybauskaitė, kalbėjo politologas prof. Algis Krupavičius. Tačiau per penkerius metus situacija pasikeitė iš esmės – šįkart kauniečiai iš esmės balsavo taip, kaip ir visa Lietuva, o pirmosios prognozės, kad antrojo pagal dydį Lietuvos miesto balsai gali žymiai perstumdyti rinkimų rezultatų lentelę, nepasitvirtino. Vos 6-iose Kauno apylinkėse iš 126 nelabai didele balsų persvara pirmoje vietoje atsidūrė Ingrida Šimonytė, visur kitur kauniečiai G.Nausėdai vėrė duris į prezidentūrą.

Vėlyvą sekmadienio vakarą G.Nausėda jau šventė pergalę. Vakar VRK paskelbus pirminius rinkimų rezultatus, paaiškėjo kad jis sulaukė 65,86 proc. balsuoti atėjusių šalies piliečių palaikymo. I.Šimonytė surinko 32,86 proc. balsavusiųjų balsų.

Čia jokios Amerikos neatrasta. Įvyko taip, kaip turėjo įvykti. Rinkėjų preferencijos Kaune tikrai yra pasikeitusios.

Anksčiau buvo nuoseklūs

2014 m. politologų nestebino kauniečių prielankumas D.Grybauskaitei, nes toks rinkėjų pasirinkimas atspindėjo bendrą tendenciją, būdingą tik Kaunui. "Tiesą sakant, Kaunas patvirtino, kad jis yra Kaunas. Kauniečiai yra nuoseklūs rinkėjai", – 2014-aisiais po prezidento rinkimų "Kauno dienai" sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. Jūratė Novagrodskienė. Ji taip pat tvirtino, kad Kauno rinkėjas nuo seno yra savitas, su labai aiškia orientacija į dešiniąsias partijas, dešiniuosius lyderius.

Apie tai, kad konservatorių bastionas Kaune griuvo, garsiai prabilta po pirmųjų tiesioginių mero ir savivaldybių tarybų rinkimų 2015-aisiais, kai miesto vairą kauniečiai patikėjo "Vieningam Kaunui" ir jo lyderiui Visvaldui Matijošaičiui. Atrodo, kad tai nebuvo vienkartinis atvejis – šiemet V.Matijošaičiui su dar didesne savo komanda patikėtas miesto valdymas antrai kadencijai, o ir prezidento rinkimų rezultatai liudija, kad konservatorių bastiono titulas jau liko praeityje.

Tai patvirtina ir prof. Algis Krupavičius. "Kauniečių pasirinkimui V.Matijošaitis turėjo įtakos, bet netiesiogine prasme. Jis užfiksavo tam tikrą rinkėjų persiskirstymą. Kai savivaldybių tarybų rinkimuose net 80 proc. balsavo už V.Matijošaitį, buvo aišku, kad ir prezidento rinkimuose labai didelė rinkėjų dalis nesirinks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų remiamo kandidato. Čia jokios Amerikos neatrasta. Įvyko taip, kaip turėjo įvykti. Rinkėjų preferencijos Kaune tikrai yra pasikeitusios", – įsitikinęs A.Krupavičius.

Žinoma, nereikėtų pamiršti ir to, kad abu kandidatai į prezidentus – ir I.Šimonytė, ir G.Nausėda – antrajame ture buvo laikomi dešinės atstovais, o, pasak politologų, kauniečių politinė orientacija dešinėn visada buvo neabejotinai ryški ir specifinė. Pasak prof. A.Krupavičiaus, centro dešinės orientaciją kauniečiai demonstravo ir 1993 m., kai balsavo už Stasį Lozoraitį, ir vėliau atiduodami balsus už Valdą Adamkų.

"Kauno gyventojų pasirinkimai yra gerokai margesni, nei kartais galvojame. Pastaruosiuose Europos Parlamento rinkimuose socialdemokratai Kaune surinko 16 proc. balsų, nors iš savivaldybės tarybos jie buvo visiškai išbalsuoti ir negavo nė vieno mandato. Rinkėjų prioritetų paveikslą geriau atspindi rinkimai į EP, nei balsavimas dėl prezidento", – vakar pastebėjo A.Krupavičius.

A.Krupavičiaus manymu, jau po savivaldybių tarybų ir mero rinkimų buvo akivaizdu, kad prezidento rinkimuose labai didelė rinkėjų dalis nesirinks konservatorių remiamo kandidato.

Intrigos nebuvo daug

Kad kauniečių pasirinkimui buvo svarbi V.Matijošaičio pozicija, pripažįsta ir politologas B.Ivanovas. "Aišku, Kaune labai stiprus yra ir V.Matijošaičio veiksnys, nepaisant to, kad kauniečiai nepalaikė mero pozicijos dėl Sauliaus Skvernelio. Tačiau kauniečiai suprato, kad meras S.Skverneliui palaikymą išreiškė dėl valdžių subordinacijos, nes antras Lietuvos miestas stipriai priklausomas nuo Vyriausybės. V.Matijošaitis yra pragmatikas. Jis puikiai supranta, kad jam reikia sutikti dirbti su ta valdžia, kuri yra", – įžvalgomis dalijosi B.Ivanovas.

Vis dėlto jis neskuba nubraukti stipraus konservatorių elektorato Kaune. "I.Šimonytę Kaune palaikė maždaug tiek pat žmonių, kaip ir pirmame ture. Tai byloja apie labai stabilų elektoratą, šiuo atveju konservatorių. Jis yra labiau ideologiškai motyvuotas, labiau disciplinuotas nei kiti, tačiau svarbu ne tik turėti tam tikrą stabilų rėmėjų ratą, bet ir turėti galimybę jį išplėsti maksimaliai", – labai svarbų aspektą priminė B.Ivanovas. Jo nuomone, G.Nausėdai tai pavyko padaryti apeliuojant į kitų elektoratą, o I.Šimonytei ir Kaune nepavyko tapti visų kandidate, nepriklausoma kandidate. "Ji buvo siejama su konservatoriais, ir be to, Andrius Kubilius bei Rasa Juknevičienė prieš pat rinkimus savo pareiškimais nepadėjo, o dar labiau ją susaistė su konservatoriais, – svarstė politologas. – Kauniečiai pasigenda jų darbų, konservatorių gebėjimo rasti sąjungininkų. Jie pernelyg sterilūs. Negeba sudaryti aljanso su kitomis politinėmis jėgomis. Vieninteliai sąjungininkai, kuriuos turėjo, – Liberalų sąjūdis buvo suvalgyti, ir konservatoriai liko vieni mūšio lauke, o vienas lauke – ne karys. Tai atsigręžė prieš juos pačius visoje šalyje, taip pat ir Kaune."

"Rinkimuose kartais gali būti toks reiškinys kaip zeitgeist (išvertus iš vok. k. – laiko dvasia). Nebuvo savivaldybės, kurioje G.Nausėda antrame ture būtų nelaimėjęs. Net ir pirmame rinkimų ture I.Šimonytės pergalė kaitaliojosi, nemažoje dalyje savivaldybių ji laimėjo nedidele persvara. G.Nausėda pirmame rinkimų ture laimėjo 47-iose savivaldybėse. Tik 13-oje surinko mažiau balsų nei I.Šimonytė. Dar prieš antrąjį rinkimų turą buvo aišku, kad kitų kandidatų į prezidentus balsai, didžioji dalis atiteks kandidatui G.Nausėdai. Pats viešai esu sakęs, kad intrigos dėl nugalėtojo nėra, tik dėl proporcijų, kokiu santykiu pasiskirstys balsai", – vertindamas sekmadienio rinkimų rezultatus kalbėjo A.Krupavičius.

Jo manymu, didelį atotrūkį lėmė ir pasirinkta rinkimų kampanija. Neatsitiktinai I.Šimonytės rezultatas, lyginant pirmąjį ir antrąjį turus, yra su minuso ženklu – pasak profesoriaus, antrame ture ji gavo maždaug 10 tūkst. balsų mažiau.

Politologai įžvelgia, kad konservatorių parama I.Šimonytei nepadėjo jai tiek visoje Lietuvoje, tiek Kaune.

Ką liudija istorija?

Kauno rinkėjų išskirtinumas išryškėjo 1993-iųjų vasarį, kai Lietuvoje pirmą kartą vyko Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai po nepriklausomybės atgavimo. Vyriausioji rinkimų komisija tuo metu dar neturėjo svetainės internete, kurioje būtų skelbiami Respublikos prezidento rinkimų rezultatai.

Dėl aukščiausio šalies posto tada varžėsi Algirdas Mykolas Brazauskas ir Stasys Lozoraitis. Kauniečiai daugiausia balsų – 54,7 proc. – tada atidavė už S.Lozoraitį. Jam palankūs buvo ir Kauno rajono gyventojai – 51,5 proc. balsavusiųjų palaikė S.Lozoraitį. Vis dėlto prie šalies vadovo vairo, gavęs šalies rinkėjų palaikymą, stojo A.M.Brazauskas.

1997-aisiais antrajame prezidento rinkimų ture susirungė Valdas Adamkus ir Artūras Paulauskas.

V.Adamkaus persvara tuomet buvo labai trapi: jis gavo 50,37 proc. balsų, o A.Paulauskas – 49,63 proc. Kaunas šiuose rinkimuose neabejotinai buvo palankesnis V.Adamkui, o politologai pripažino, kad Kauno parama buvo labai svarbi V.Adamkaus pergalei. VRK duomenimis, 66,89 proc. kauniečių balsavo už V.Adamkų, o A.Paulauskui paramą išreiškė perpus mažiau Kauno rinkėjų – 33,11 proc.

2002-ųjų gruodį Lietuva prezidentu išrinko Rolandą Paksą, vėliau apkaltos būdu praradusį šį postą. R.Paksas pergalę šventė gavęs 54,71 proc. rinkėjų palaikymą. Antrajame ture su juo varžęsis vieną kadenciją prezidento pareigas jau ėjęs V.Adamkus gavo 45,29 proc. balsų. Ir šiuose rinkimuose Kauno pasirinkimas nesutapo su visos šalies rinkėjų nuomone. Kauniečiai 60,52 proc. balsų atidavė V.Adamkui, o R.Paksą palaikė tik 39,48 proc. antro pagal dydį Lietuvos miesto gyventojų. Deja, šįkart žymaus kauniečių palaikymo V.Adamkui nepakako.

Po apkaltos, kai net neįpusėjus kadencijai R.Paksas buvo nušalintas, 2004 m. birželį lietuviai vėl ėjo rinkti naujo prezidento. 52,65 proc. šalies rinkėjų palankumo sulaukęs V.Adamkus šįkart vėl šventė pergalę ir prie šalies vairo stojo antrai kadencijai. Antrajame ture prezidento posto taip pat siekusi Kazimira Danutė Prunskienė gavo 47,35 proc. balsų.

Atrodo, kad prezidento R.Pakso apkaltos skandalas turėjo įtakos ir kauniečiams – Kauno miesto rinkėjai dar labiau padidino palaikymą V.Adamkui – antrajame prezidento rinkimų ture jį prezidento poste matyti norėjo 68,45 proc. balsavusių kauniečių. K.D.Prunskienė gavo tik 30,42 proc. balsavusių kauniečių palaikymą.

Kauniečių pasitikėjimas

2009-ųjų gegužę prezidento rinkimuose jau per pirmąjį turą pergalę šventė Dalia Grybauskaitė, gavusi 69,09 proc. balsavusių šalies piliečių palaikymą. Apie antrą turą negalėjo būti nė kalbos – antroje vietoje likęs Algirdas Butkevičius tada gavo vos 11,82 proc. rinkėjų balsų.

VRK duomenys rodo, kad prie D.Grybauskaitės pergalės neabejotinai prisidėjo kauniečiai – 83,19 proc. Kauno rinkėjų atidavė balsus už D.Grybauskaitę. A.Butkevičius Kaune gavo tik 7,48 proc. rinkėjų balsų. Tokio didelio palaikymo ji nesulaukė jokiame kitame šalies mieste ar rajone. Tiesa, nuo Kauno mažai atsiliko Kauno rajono gyventojai – 80,99 proc. jų savo balsus atidavė taip pat D.Grybauskaitei.

Prieš penkerius metus valstybės vairas antrai kadencijai buvo patikėtas D.Grybauskaitei. Tąsyk jau prireikė antrojo rinkimų turo, kuriame D.Grybauskaitė susirungė su Zigmantu Balčyčiu. Tiesa, prognozės jam nebuvo palankios, nes jau pirmajame ture Z.Balčytis nuo pirmaujančios D.Grybauskaitės smarkiai atsiliko. Po antrojo rinkimų turo 57,90 proc. balsų gavusi D.Grybauskaitė šventė pergalę. Už Z.Balčytį savo balsus atidavė 40,10 proc. balsavusių rinkėjų.

Ir prieš penkerius metus politologai komentavo, kad rinkėjai Kaune iškrenta iš bendro šalies konteksto. Šiuose rinkimuose D.Grybauskaitė sulaukė 74,12 proc. balsavusiųjų palaikymo. Z.Balčyčiui sukrapštyta 25,88 proc. kauniečių balsų. Panašiai tuokart balsavo ir Kauno rajono rinkėjai: 72,14 proc. – už D.Grybauskaitę, 27,86 proc. – už Zigmantą Balčytį.

Per šiuos prezidento rinkimus jau pirmajame rinkimų ture buvo akivaizdu, kad kauniečiai neturi ryškaus favorito, nors, VRK duomenimis, I.Šimonytės persvara antrajame pagal dydį šalies mieste buvo kiek didesnė nei visos šalies mastu. Pirmajame ture 38,01 proc. balsavusių kauniečių rinko I.Šimonytę, o 31,96 proc. balsus atidavė G.Nausėdai, kuris antrajame rinkimų ture neabejotiną pergalę užsitikrino visoje Lietuvoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Rasykit kokie tie 6 rajonai balsavo uz konservus ....reikia su jais issiaiskinti vyriskai......konservai Lietuvos priesai...

Nikodemas

Nikodemas portretas
Politologai tvirtina,kad kauniečiai visada balsavę už dešiniuosius, tačiau ir nebe už kokius,o už KGB dešiniuosius,nes kitokių dešiniųjų Lietuvoje ir nebuvo.

QQQ

QQQ portretas
Kaunas eilini karta pasisiukslino balsuodami uz koncervatoriu kandidata,matomai smegenu atrofacija
VISI KOMENTARAI 23
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių