Quantcast

Tekančios saulės šalies ritualai: japonė kauniečius vyniojo į kimono

Kimono vilkėjimo subtilybės, tradiciniai japonų šokiai, jų kalba skambančios ne tik Tekančios saulės šalies, bet ir lietuviškos pasakos. Tokią japoniškos kultūros invaziją patyrė Kaunas.

Kimono vilkėjimo subtilybės, tradiciniai japonų šokiai, jų kalba skambančios ne tik Tekančios saulės šalies, bet ir lietuviškos pasakos. Tokią japoniškos kultūros invaziją patyrė Kaunas.

Penktadienio vakarą Rytų kultūros studijoje „Wudang Tao“ gana gausiai susirinkusiam būriui smalsuolių viešnia iš Japonijos Harumi Wakou išsamiai aiškino, kaip apsirengti kimono. Ne tik pasakojo, bet ir rodė. Gyvais manekenais virto keturi kauniečiai.

„Sunkiausia ir svarbiausia suformuoti šį taisyklingą trikampį priekyje ir viską teisingai surišti“, – rodydama pasakojo japonė.

Kimono negalima užsimesti lyg chalato. Retas japonas šį drabužį sugeba apsirengti pats vienas. Visą apdarą sudaro ne tik pagrindinė dalis ir mažiausiai keletą metrų ilgio diržą atstojanti juosta obi. Visoms kimono dalims surišti ir pataisyti H.Wakou sugaišo ketvirtį valandos, tačiau paprastai šis procesas užtrunka mažiausiai pusantros valandos.

Pagal kimono spalvą, raštą, rankovių ilgį bei kitas detales japonai gali nuspėti apdaro savininko amžių, šeimyninę padėtį, pažiūras.

„Pavyzdžiui, šis kimono yra labai gražus, bet jis netinka formaliems susitikimams. Tokį dažniausiai dėvi netekėjusios 20-30 metų merginos “, – pristatydama gėlėtą kimono pasakojo japonė.
Kimono – labai brangus ir vertinamas drabužis.

„Ilgi plaukai turi būti pakelti į viršų, kad neužstotų kimono grožio“, – į kimono įspraustai lietuvei aiškino jos kasą pakėlusi viešnia.

Tą patį vakarą visi susirinkusieji buvo supažindinti ir su tradicinio japoniško šokio paslaptimis.

Lietuvoje visą šią savaitę japonišką kultūrą skleidžianti H.Wakou penktadienį  dalyvavo ir literatūriniame eksperimente. Lietuviai skaitė ne tik japoniškas pasakas, bet ir lietuviškas, išverstas į japonų kalbą.

„Skambėjo keistai. Tačiau lietuviškos pasakos dėl vertimo nenukentėjo, nes abi kalbos yra labai senos ir turtingos“, – pasakojo VDU japonistikos klubo „Hashi" vadovė Gintarė Sinkevičiūtė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių