J. Šiugždinienė: šis laikotarpis ir nuotolinio ugdymo įvedimas kartu yra iššūkis, ir galimybė

Virusas, griežti karantinai palietė kiekvieną, bet ir 2020-aisiais gyvenimas nesustojo. "Kauno diena" pakalbino žinomus kauniečius apie šių metų įvykius ir viltį, kad viskas bus gerai. "Tikrai, ta pandemija sujaukė ne tik mūsų kasdienius gyvenimus, bet ir įnešė chaoso į mūsų švietimo sistemą. Nuotolinis mokymas turėjo didžiulės įtakos mokymo procesui. Tas pirmas karantinas pavasarį buvo didelis šokas – netikėtumas tiek vaikams, tiek mokytojams, kai per kelias dienas reikėjo pasirengti nuotoliniam mokymui", – pripažįsta visai neseniai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vairo stojusi kaunietė Jurgita Šiugždinienė.

Anot jos, antra nuotolinio ugdymo banga rudenį jau buvo gal kiek lengvesnė. "Aišku, vieniems sekasi geriau, kitiems – prasčiau. Šis laikotarpis ir nuotolinio ugdymo įvedimas kartu yra iššūkis, ir galimybė. Labai tikiuosi, kad su iššūkiu mes susitvarkysime, o galimybę išnaudosime ir tada, kai susitvarkysime su pandemija, nebegrįšime  prie visiško tradicinio mokymo. Vis dėlto mišrus mokymas bus tas mokymo būdas, kuris turėtų vyrauti, kai derinamas tradicinis ugdymas su nuotoliniu", – įsitikinusi ministrė.

Šiemet ne kartą nuskambėjo teiginys, kad būtent šį laikmetį išgyvenusi karta bus nemokšų karta, – tai esą lems žymiai suprastėjusi ugdymo kokybė, kai viskas vyksta nuotoliniu būdu.

Netikėtumas tiek vaikams, tiek mokytojams, kai per kelias dienas reikėjo pasirengti nuotoliniam mokymui.

"Neturiu įrodymų, kad kokybė prastėja. Manau, čia yra keli dalykai. Vieniems vaikams nuotolinis ugdymas yra labiau tinkamas nei kitiems, tačiau yra nemažai tokių, kuriems sunkiau mokytis visiškai nuotoliniu būdu ir dėl socialinių ryšių, ir dėl motyvacijos ar susikaupimo. Dar vienas niuansas – pačių mokyklų ir mokytojų pasirengimas, kaip jie veda pamokas, kaip sugeba įveiklinti tą nuotolinio ugdymo procesą. Situacija bus labai įvairi, ir mums labai svarbu įvertinti, kad kai kurių vaikų rezultatai bus prastesni, ir padėti jiems pasitempti", – sako J.Šiugždinienė.

Neapsieisi be praktikos

Ne paslaptis, kad ir aukštajam mokslui nuotolinės studijos tapo tam tikru iššūkiu – kai kuriems dėstytojams teko pasitempti tobulinant informacinių technologijų įvaldymo gebėjimus, o studentai neretais atvejais netgi tapo dėstytojų konsultantais šioje srityje.

"Gal aukštajam mokslui buvo paprasčiau, bent jau kai kurioms aukštosioms mokykloms, nes "Moodle" sistema, kuria gali organizuoti nuotolinį ugdymą pasitelkus dar ir papildomas programas, tikrai nebuvo naujiena, bent jau universitetams – tikrai, – įsitikinusi J.Šiugždinienė, anksčiau laikinai ėjusi Kauno technologijos universiteto rektorės pareigas. – Manau, visko buvo, bet aukštosioms mokyklos buvo lengviau – jos geriau pasiruošusios šioje srityje. Ir iki pandemijos kai kurios programos ar moduliai vyko nuotoliniu būdu."

Vis dėlto, ministrės nuomone, didžiausia problema aukštajam mokslui dirbant nuotoliniu būdu – praktikos, laboratoriniai ir baigiamieji darbai. "Kai kuriose specialybėse niekaip neapsieisi be praktikos ir be tiesioginio darbo. O dabar daug kas priklausys nuo to, kaip mums pavyks susidoroti su pandemija. Galime atidėti kai kuriuos laboratorinius ar praktikos darbus, bet negalime jų atidėti neribotam laikui", – pastebi pašnekovė. Anot jos, jeigu procesas užsitęs ilgiau, reikės galvoti apie sprendimus ir kaip užtikrinti, kad diplomas ir įgūdžiai bei kompetencijos, kurias aukštoji mokykla turi suteikti, būtų tokie, kokie turi būti. "Mes negalime išleisti pusiau skustą, pusiau luptą absolventą", – priduria J.Šiugždinienė.

Yra kuo pasidžiaugti

2019 m. rugsėjo 1-ąją Kauno mieste iš viso buvo 35 487 mokiniai, o šių metų rugsėjį – 36 403 mokiniai. "Matome, kad mokinių skaičius didėja Kauno mieste – 2020 m. beveik 1 000 vaikų daugiau nei 2019 m.", – tokią statistiką pateikė Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrius.

"Tikrai galime pasidžiaugti, kad šiek tiek moksleivių daugėja. Matome ir reitinguose mūsų mokyklas, mūsų gimnazijas, kurios yra pirmaujančiose pozicijose – Jėzuitų gimnazija, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir "Saulės" gimnazijos. Tikrai yra kuo pasidžiaugti. Po truputį plečiasi tarptautinio bakalaureato programos Kaune – J.Jablonskio gimnazijai suteikta galimybė dirbti, tai didelis pranašumas. J.Dobkevičiaus progimnazija tam ruošiasi. Aišku, lėtai vyksta tas procesas, man norėtųsi, kad vyktų greičiau ir plačiau, bet jis vyksta", – pozityvius dalykus vardijo pašnekovė, vis dėlto pripažįstanti, kad ugdymo skirtumų yra. "Kaip ir visoje Lietuvoje. Kaunas nėra išimtis. Tiesa, galima pasidžiaugti matematikos rezultatais – jie Kaune šiek tiek geresni nei Lietuvos vidurkis. Tai irgi džiugus dalykas", – pridūrė pašnekovė.

Man šie metai atmintyje išliks kaip sudėtingo, bet sutelkto darbo laikas.

Šiais metais duris atvėrė ir savo paslaugas šeimoms pasiūlė išties daug privačių ugdymo įstaigų. Kodėl ši tendencija populiari? "Priežastys – labai įvairios. Mokyklų situacija Kaune išties yra gera, bet ikimokyklinio ugdymo įstaigų kai kuriose seniūnijose trūksta, ypač vaikams nuo vienerių iki trejų metų. Verslas natūraliai mato šią nišą ir pasiūlo paslaugas. Verslas visada įvertina tam tikras nišas, todėl matome, kad Kaune yra įsisteigusi ir ne viena privati mokykla. Kiekviena iš jų unikali: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija – su specializuotomis programomis, "Erudito" licėjus siūlo tarptautines programas, specializuota Valdarfo mokykla ir kitos. Yra ir kokybės klausimas. Mūsų lyderiaujančios gimnazijos yra pilnos mokinių, didelės klasės, tėvai varžosi, kad vaikai į jas pakliūtų, o visi negali sutilpti. Privačių mokyklų klasės dažnai yra mažesnės, tai tėvams patinka. Mano nuomone, konkurencija iš esmės yra sveikas dalykas ir privačias mokyklas vertinu teigiamai, bet tikslas – kad valstybinės mokyklos būtų tokios pat geros, kaip ir privačios. Dauguma ir yra, bet tikrai ne visos. Jeigu jos visos bus stiprios, turės pakankamai moksleivių, kaip ir tos lyderiaujančios", – pasvarstymais dalijasi naujoji ministrė.

"Metams baigiantis nori padėkoti kiekvienam švietimo, mokslo, sporto bendruomenės nariui už kantrybę, už indėlį į mūsų vaikų ir jaunimo galimybes ugdytis. Norisi padėkoti už tai, kad buvo kantrūs, sąmoningi, kad visi kartu vieni iš kitų mokėsi, vieni kitiems padėjo. Man šie metai atmintyje išliks kaip sudėtingo, bet sutelkto darbo laikas. Sutikime Naujuosius metus kupini vilties ir vidinės šviesos", – linki J.Šiugždinienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mokytoja

Mokytoja portretas
Kur skaitmeninė mokymo medžiaga mokykloms, paruošta nacionaliniu lygmeniu?!? Darbo priemonėmis turi aprūpinti darbdavys pagal darbo kodeksą - kur priemonės, ministre? Kreivai nuskanuoti vadovėlio puslapiai pdf – tai skaitmeninis turinys! Lėšos buvo skirtos skaitmeninimui. Skaitmeninio turinio NĖRA, tai kur lėšos prapuolė? Dabar mokytojas turi pats kurti skaitmeninę medžiagą, su savo kompiuteriu, savo lėšomis apmokamu internetinu ryšiu vesti pamokas. O tai kur dingo pinigai, tam skirti?

zzz

zzz portretas
na ir baisi...gal nuotrauka tokia?

NUOMONĖ

NUOMONĖ portretas
NEMĄSTANČIUS LENGVIAU VALDYTI . NUOTOLINIS ,, MOKYMAS ,, .... ČIA IR ĮSTATYMAS DĖL MAŽO KIEKIO NARKOTIKŲ DEKRIMINALIZAVIMO . ATKREIPKIT DĖMESĮ NE KANAPIŲ , O ĮVAIRIŲ PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ DEKRIMINALIZAVIMAS . TAI JŲ TIKSLAS
VISI KOMENTARAI 39
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių