Mažiau atsparūs vyresni

Išsitirti dėl legioneliozės tapo aktualu Kaune ir pakaunėje (Garliavoje) ėmus plisti legioneliozei. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gegužės 9 d. ryto duomenimis, per mažiau nei dvi savaites čia buvo patvirtinti 22 legioneliozės atvejai, keturi pacientai mirė.

Legionelioze užsikrečiama įkvėpus vandens dulksnos su bakterijomis legionelėmis. Žmogus žmogui šios ligos perduoti negali. Ja taip pat neužsikrečiama geriant vandenį ar vartojant jį maistui gaminti. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Pasitaiko atvejų, kad krauju legionelės nukeliauja į kitus žmogaus organus – gali pasiekti širdį, smegenis. Tačiau tai – retai pasireiškiančios sunkios komplikacijos.

Kaip informavo KMP Šilainių padalinio šeimos gydytoja Malvina Kurtinaitienė, ūminė infekcinė liga legioneliozė gali pasireikšti dviem formomis. Pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, raumenų skausmas, kosulys, taip pat pneumonija (plaučių uždegimas). Antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

„Karščiavimas pasireiškia daugeliu ligos atvejų. Sergantiesiems Pontiako karštlige plaučių uždegimas nėra būdingas ir gydymas neskiriamas – liga praeina savaime. O sergantieji Legionierių liga, kurios komplikacija yra plaučių uždegimas, paprastai gydomi ligoninės stacionare“, – skirtingas ligos formas akcentavo gydytoja.

Ji atkreipė dėmesį: jei vandens dulksnoje yra legionelių, žmogus nebūtinai susirgs legionelioze.

KMP Šilainių padalinio šeimos gydytoja Malvina Kurtinaitienė. / KMP nuotr. 

„Tai priklauso nuo tam tikrų sąlygų. Visų pirma, legionelės bakterijos turi būti aktyvios. Ar žmogus susirgs priklauso ir nuo to, kokia bakterijų dozė pateko į jo organizmą, ar ji bus pajėgi sukelti ligą, ir nuo organizmo atsparumo“, – pastebėjo M. Kurtinaitienė.

Vienas iš rizikos veiksnių susirgti legionelioze yra amžius: 50 m. ir vyresni žmonės yra mažiau atsparūs šiai infekcijai, kaip ir rūkantys, lėtinėmis plaučių ligomis, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis ir kitomis imunodeficitą slopinančiomis ligomis sergantys žmonės, taip pat asmenys po organų transplantacijos, kai organizmo imunitetas slopinamas vaistais.

Pavojų susirgti šia liga didina ir profesiniai rizikos veiksniai, tokie kaip darbas statybose su žemės gręžiniais, santechnikos darbai, darbas pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, darbas su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis.

Simptomai – ne iškart

Užsikrėtus legionelioze simptomai dažniausiai atsiranda po 2–10 dienų, itin retais atvejais – per tris savaites.

Išskirtinių, specifinių šiai ligai simptomų nėra. M. Kurtinaitienės teigimu, legioneliozę laiku diagnozuoti kartais sutrukdo tai, kad epideminių virusinių susirgimų simptomai labai panašūs į legioneliozės. „Karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas, kosulys, dirginimo už krūtinkaulio pojūtis būdingi nemažai ligų. Viduriavimas arba vėmimas, orientacijos praradimas, kliedesiai pasireiškia ne visada. Vien iš simptomų atpažinti šią ligą nėra galimybių. Todėl ypač tais atvejais, kai asmuo gydosi namuose ir situacija negerėja, o aplinkoje būta legioneliozės atvejų, reikėtų neatmesti, kad tai gali būti legioneliozė ir kreiptis į šeimos gydytoją, atlikti laboratorinius tyrimus ir spręsti dėl gydymo“, – pabrėžė gydytoja.

Pasak jos, šeimos gydytojams svarbu nepamiršti, kad tokia liga yra, kad dabar – sezonas, kai legioneliozės atvejų pasitaiko dažniausiai: pavasarį atšylant orams, kai karšto vandens temperatūra sumažinama, legioneliozės atvejų paprastai nustatoma daugiau.

Norint užbėgti galimoms ligos komplikacijoms už akių, šeimos gydytojai, įtarę legioneliozę, turėtų nukreipti pacientus detaliau išsitirti net nepasireiškus simptomų.

„Norint užbėgti galimoms ligos komplikacijoms už akių, šeimos gydytojai, įtarę legioneliozę, turėtų nukreipti pacientus detaliau išsitirti net nepasireiškus simptomų“, – teigė M. Kurtinaitienė.

Legioneliozė diagnozuojama atlikus laboratorinį tyrimą. Skiriamas specifinis antibakterinis gydymas. „Skyrus antibiotikus ankstyvoje ligos stadijoje, kol ryškūs ligos simptomai dar nepasireiškė, liga yra lengvai įveikiama, jos simptomai gana greitai malšta. Pradėjus ligą gydyti vėlyvoje ligos stadijoje, jei nėra išsivysčiusio kitų organų nepakankamumo, gydymas taip pat būna gana sėkmingas. Tačiau jei dėl ligos išsivysto tam tikrų organų nepakankamumas, gydymas tampa sudėtingesnis, ligą gali tekti gydyti ilgą laiką“, – palygino šeimos gydytoja.

Atlieka šlapimo tyrimą

Jei legioneliozė nustatoma atlikus tyrimą poliklinikoje, priklausomai nuo atvejo sudėtingumo, asmuo gali būti gydomas ambulatoriškai arba siunčiamas gydyti stacionare.

KMP laboratorijos vedėja Živilė Jacikė informavo, kad poliklinikoje jau galima atlikti greitąjį Legionella pneumophila antigeno nustatymo tyrimą iš šlapimo mėginio. Registruotis tyrimui nereikia.

„Tyrimai atliekami greitai – rezultatai gaunami per 30 min. Tyrimo specifiškumas 99 proc., jautrumas – 97,6 proc. Taigi, tyrimas pakankamai tikslus. Šis tyrimas atliekamas KMP centrinėje laboratorijoje, tačiau šlapimo mėginius galima pristatyti į bet kurio KMP padalinio procedūrinį kabinetą. Šlapimas tyrimui į sterilų indelį, kurį galima nusipirkti vaistinėje, renkamas namuose ir kuo greičiau (geriausia per 2 val. nuo surinkimo) atvežamas į KMP procedūrinius kabinetus. Tyrimas tiksliausias, kada tiriamas rytinis, vidurinės porcijos šlapimas“, – teigė Ž. Jacikė.

Tyrimo kaina – 13 eurų. Poliklinikoje atliekamas tyrimas nėra kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Kaip išvengti legioneliozės?

Legionelės dauginasi:

• lėtai tekančiame ir stovinčiame vandenyje. Vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo (pvz., seni, užakę vamzdynai, neapgyvendinti viešbučių kambariai ir kt.);

• kai vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys, taip pat padengtuose apnašomis, purvinuose bei korozijos apimtuose ar kiauruose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose;

• karšto ir šalto vandens sistemose, esant palankiausiai vandens temperatūrai 20–45 °C;

• vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose, cisternų paviršiuose.

Būtinos sąlygos užsikrėsti ir išsivystyti ligai:

• aplinkoje turi būti aktyvių legionelių,

• plinta susidarant vandens dulksnai, esant imliam organizmui, pakankamai užkrato dozei, susilpnėjus organizmo imuniniam atsakui.

• Didesnė rizika užsikrėsti legionelioze yra vietose, kuriose gali susidaryti vandens dulksna: dušai ir vandens čiaupai; mineralinio vandens, sūkurinės vonios ir baseinai; turkiškos pirtys ir saunos; aušinimo bokštai ir garų kondensatoriai; dekoratyviniai fontanai; drėkinamos maisto vitrinos; soduose esantys purkštuvai (ypač jei jie naudoja perdirbtą buitinį arba nutekamąjį vandenį); įvairios aušinimo ir oro kondicionavimo sistemos.

Legioneliozės profilaktika:

Legioneliozės galima išvengti, jei nuolat palaikoma ne žemesnė 50 °C temperatūra visuose vartotojų vandens čiaupuose. Legionelės nesidaugina žemesnėje nei 20 °C ir aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje, todėl norint apsisaugoti nuo legioneliozės reikia:

• užtikrinti, kad karštas vanduo vandens sistemose visada būtų karštas ir cirkuliuotų. Vandens temperatūra visoje karšto vandens sistemoje turi būti 50–60 °C. Karšto vandens temperatūra, atsukus čiaupą, po vienos minutės turi būti ne mažesnė nei 50 °C;

• užtikrinti, kad šaltas vanduo vandens sistemose visada būtų šaltas. Vandens temperatūra visoje šalto vandens sistemoje turi būti žemesnė nei 20 °C;

• prižiūrėti ir valyti dušus. Valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos;

• jei naudojami vandens šildytuvai, kartą per metus išvalyti, išdžiovinti ir dezinfekuoti;

• bent kartą per tris mėnesius, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, reguliariai išvalyti ir dezinfekuoti visus vandens filtrus.