Quantcast

Iššūkiai Kauno rajone: tverdami tvoras globalizacijos problemų neišspręsime

Šiuo metu sa­vi­val­dy­bės su­si­du­ria su gau­sy­be iš­šū­kių. Vie­nas jų – kaip veik­ti glo­ba­li­za­ci­jos są­ly­go­mis, kaip ge­rin­ti žmo­nių gy­ve­ni­mo kokybę, kai di­dė­ja grei­čiai, trum­pė­ja at­stu­mai, o mig­ra­ci­ja įgau­na vis didesnį mas­tą. Šia­me kon­teks­te ypač svar­bus tam­pa sa­vi­val­dy­bių bend­ra­dar­bia­vi­mas.

Šios ak­tua­li­jos praė­ju­sią sa­vai­tę ap­tar­tos Rau­dond­va­rio dva­re su­reng­ta­me fo­ru­me „Dar­ni Kau­no re­gio­no plėt­ra: ga­li­my­bės ir iš­šū­kiai“. Su eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų viceminist­ru Ma­riu­mi Skuo­džiu, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos atstovy­bės Lie­tu­vo­je va­do­vo pa­va­duo­to­ju Ma­riu­mi Vaščega, Lie­tu­vos ban­ko Eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to direk­to­riu­mi Au­re­li­ju­mi Da­bu­šins­ku, pro­fe­so­riu­mi Gediminu Mer­kiu ir Kau­no re­gio­no vers­lo bei po­li­ti­kos lyde­riais dis­ku­tuo­ta apie re­gio­no plėt­rą, sa­vi­val­dos tobulini­mą, in­ves­ti­ci­jas ir iš­šū­kius.

Kau­no re­gio­nas yra vie­nas spar­čiau­siai be­si­vys­tan­čių re­gio­nų ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Eu­ro­po­je. Po­ky­čiai pa­ste­bi­mi vi­so­se aš­tuo­nio­se – Birš­to­no, Kau­no miesto, Jo­na­vos, Kai­šia­do­rių, Kė­dai­nių, Prie­nų ir Ra­sei­nių ra­jo­nų – savivaldybė­se.

Kau­no ra­jo­nas tarp ki­tų sa­vi­val­dy­bių pa­si­žy­mi itin ak­ty­via gy­ve­na­mo­jo sektoriaus plėt­ra ir už­sie­nio in­ves­ti­ci­jo­mis. Pa­kau­nė­je yra net pen­kios vers­lo zonos, tarp ku­rių iš­si­ski­ria Kar­mė­la­vos se­niū­ni­jo­je be­si­plė­to­jan­ti Lais­vo­ji ekonomi­nė zo­na (LEZ). Čia vei­kia be­veik tris­de­šimt įmo­nių, Kau­no LEZ plėt­rai pa­si­rin­ko ir pa­sau­li­nio gar­so gi­gan­tės „Con­ti­nen­tal“, „Hel­la“ ir „Hol­lis­ter“. Ki­to­je vers­lo sa­lo­je – Kum­pių kai­me (Do­mei­ka­vos se­niū­ni­ja) sėk­min­gai veik­lą plė­to­ja „He­gel­mann Trans­por­te“, „Ro­valt­ra“, EWA, „Cel­sis“, „Se­nu­kų“ lo­gis­ti­kos centras, iš vi­so čia vei­kia apie 60 įmo­nių. Nau­jos įmo­nės ku­ria­si ir Gar­lia­vos, Rin­gau­dų se­niū­ni­jo­se.

Vi­lio­ja ne tik geog­ra­fi­nė pa­dė­tis

Kau­no LEZ va­do­vas Vy­tau­tas Pet­ru­žis tei­gė, kad čia jau vei­kia 24 kom­pa­ni­jos, in­ves­ta­vu­sios dau­giau kaip 634 mln. eu­rų, su­kū­ru­sios be­veik 5 tūkst. dar­bo vietų. Jo žo­džiais, in­ves­tuo­to­jus vi­lio­ja pui­ki geog­ra­fi­nė pa­dė­tis, iš­vys­ty­tas trans­por­to tink­las, pa­lan­ki in­ves­ti­ci­nė ap­lin­ka.

Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­jas An­ta­nas Nes­tec­kis pa­brė­žė, kad vers­las sa­vi­val­dy­bei – svar­bus so­cia­li­nis par­tne­ris, ku­rian­tis nau­jas dar­bo vie­tas ir pa­de­dan­tis spręs­ti vie­tos bend­ruo­me­nių pro­ble­mas.

„Tai su­pras­da­mi, prieš ke­le­tą me­tų ini­ci­ja­vo­me spren­di­mą, pa­gal ku­rį nau­jos įmo­nės, ku­rio­se dir­ba dau­giau kaip pu­sė Kau­no ra­jo­ne gy­ve­na­mą­ją vie­tą deklara­vu­sių dar­buo­to­jų, tre­jus me­tus at­lei­džia­mos nuo že­mės, že­mės nuo­mos ir tur­to mo­kes­čių. Kau­no ra­jo­ne vers­lo liu­di­ji­mų kai­na – vie­na ma­žiau­sių Lietuvo­je. Pa­ly­gin­ti ma­ži že­mės, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čių ta­ri­fai“, – konkrečius veiks­nius įvar­di­jo A.Nes­tec­kis.

Pa­vyz­džiui, pa­grin­di­nis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio ta­ri­fas 2018 m. Kau­no rajo­no sa­vi­val­dy­bė­je sie­kė tik 0,3 pro­c., ša­lies vi­dur­kis bu­vo 0,7 pro­c., o Kau­no mies­te sie­kė ir 1 pro­c. Siek­da­ma ska­tin­ti smul­kų­jį vers­lą, Kau­no ra­jo­no savivaldy­bė nu­sta­tė mi­ni­ma­lias vers­lo liu­di­ji­mų kai­nas – jų vi­dur­kis sie­kia 20 eurų ir ne­vir­ši­ja 35 eu­rų.

Ša­lies vi­dur­kis yra 115 eu­rų, o Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė­je kai ku­rie vers­lo liudi­ji­mai kai­nuo­ja dau­giau kaip 500 eu­rų.

In­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mas ir spar­ti vers­lo plėt­ra Kau­no ra­jo­ne kei­čia ir dar­bo rin­ką. Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų vi­ce­mi­nist­ras Ma­rius Skuo­dis, kal­bė­da­mas apie globaliza­ci­ją ir su ja su­si­ju­sius pro­ce­sus, pa­ste­bė­jo, kad ge­riau ap­mo­ka­mo darbo paieš­kos žmo­nes ver­čia įveik­ti vis di­des­nius at­stu­mus. Jo žo­džiais, Karmė­la­vo­je vei­kian­čio­je Kau­no LEZ tik apie 18 pro­c. dar­buo­to­jų su­da­ro Kau­no ra­jo­no gy­ven­to­jai, ki­ti va­ži­nė­ja iš kai­my­ni­nių sa­vi­val­dy­bių – Kau­no mies­to, Jonavos bei ki­tų ra­jo­nų, at­stu­mas ne­gąs­di­na ir vil­nie­čių.

Pra­na­šu­mai ir trū­ku­mai

Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vy­riau­sio­ji ar­chi­tek­tė Jur­gi­ta Kal­vins­kai­tė pa­ste­bė­jo, kad vers­lo plėt­ra di­di­na trans­por­to srau­tus, triukš­mą, oro tar­šą, to­dėl bū­ti­na derin­ti vers­li­nin­kų ir ša­lia įsi­kū­ru­sių gy­ven­to­jų in­te­re­sus, rū­pin­tis, kad nepablogė­tų jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė. „Kau­no ra­jo­ne yra daug gra­žios gam­tos, todėl svar­bu, kad ur­ba­ni­za­ci­ja ne­pa­da­ry­tų jai ža­los“, – dar vie­ną pro­ble­mą įvardi­jo ar­chi­tek­tė.

J.Kal­vins­kai­tė pa­ste­bė­jo, kad Kau­no ra­jo­nas iš ki­tų sa­vi­val­dy­bių iš­si­ski­ria itin ak­ty­via gy­ve­na­mo­jo sek­to­riaus plėt­ra. Ypač au­ga Už­lie­džių, Do­mei­ka­vos, Ringau­dų, Rau­dond­va­rio, Gar­lia­vos apy­lin­kių se­niū­ni­jos. Da­lis nau­ja­ku­rių į Kau­no ra­jo­ną at­si­ke­lia iš Kau­no, ta­čiau ne ma­žiau jų at­vyks­ta iš Ša­kių, Jurbarko, Uk­mer­gės, Ra­sei­nių, ki­tų Lie­tu­vos vie­tų, o be­veik ket­vir­ta­da­lį su­da­ro bu­vę emig­ran­tai.

Re­gist­rų cent­ro duo­me­ni­mis, Kau­no ra­jo­ne jau per­nai fik­suo­ta šiek tiek dau­giau kaip 100 tūkst. gy­ven­to­jų, o me­ti­nis pa­di­dė­ji­mas bu­vo di­des­nis nei 2,1 tūkst. gyven­to­jų. „Pa­kau­nė­je ku­ria­si jau­nos šei­mos, sta­bi­liai di­dė­ja gims­ta­mu­mas, o pa­gal gy­ven­to­jų da­lį iki 18 me­tų esa­me jau­niau­sia Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė“, – pabrė­žė J.Kal­vins­kai­tė. Ar­chi­tek­tė ne­slė­pė, kad plėt­ra ke­lia ir ne­ma­žai iš­šū­kių: rei­kia vai­kų dar­že­lių, pra­di­nių mo­kyk­lų, bū­ti­na in­ves­tuo­ti į ke­lius, par­kus, dviračių ta­kus, ki­tą inf­rast­ruk­tū­rą.

Tver­ti tvo­rų ne­ver­ta

Glo­ba­li­za­ci­ja ver­čia ieš­ko­ti nau­jų vei­ki­mo for­mų. Šia­me kon­teks­te ypač svar­bus tam­pa sa­vi­val­dy­bių bend­ra­dar­bia­vi­mas. Kal­bė­da­mas apie Eu­ro­pos pro­ble­mas, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Ma­rius Vaš­če­ga ra­gi­no: „Dirb­si­me kar­tu ar­ba mus su­dirbs po vie­ną.“ Jis pa­ti­ki­no, kad dar­ni plėtra, są­ži­nin­ga kon­ku­ren­ci­ja ir bend­ra­dar­bia­vi­mas yra uni­ver­sa­lūs prin­ci­pai, tin­kan­tys tiek vi­sos Eu­ro­pos mas­tu, tiek ša­lies sa­vi­val­dy­bių ly­giu.

Pa­na­šias min­tis ne kar­tą yra iš­sa­kęs ir Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Valeri­jus Ma­kū­nas. Jo žo­džiais, rei­kia ne tver­ti tvo­ras, ne dirb­ti­nai kon­ku­ruo­ti, o kar­tu spręs­ti konk­re­čias gy­ven­to­jų pro­ble­mas. Ypač svar­bu su­kur­ti ge­rai funkcio­nuo­jan­čią vi­so re­gio­no trans­por­to sis­te­mą su bend­ru elekt­ro­ni­niu bi­lie­tu, siek­ti, kad tiek Kau­no, tiek Kau­no ra­jo­no gy­ven­to­jams bū­tų už­tik­rin­tas van­dens tie­ki­mas, ge­rai tvar­ko­mas at­lie­kų su­rin­ki­mas ir tei­kia­mos ki­tos pa­slau­gos. Keletas bend­rų su Kau­no mies­tu pro­jek­tų – dvi­ra­čių ta­kų jung­tys, bend­rų įmonių „Kau­no tvir­to­vė“ ir „Na­cio­na­li­nis žie­das“ su­kū­ri­mas, „Kau­nas ir Kau­no rajo­nas – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nė 2022“ ir kt. – pa­si­tei­si­no, tad bendradarbiavi­mą ver­ta plės­ti ir ki­to­se sri­ty­se. Prii­mant bend­rus spren­di­mus, dė­me­sio cent­re tu­ri bū­ti žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ge­ri­ni­mas.

Kablelio vietos paieškos

Fo­ru­me už­si­min­ta ir apie vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­skelb­tus Kau­no mies­to už­mo­jus pri­si­jung­ti Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę. Šiuos ke­ti­ni­mus pro­fe­so­rius G.Mer­kys pava­di­no oli­gar­chi­nė­mis už­ma­čio­mis.

Toks Kau­no ra­jo­no „anek­sa­vi­mas“, pa­sak moks­li­nin­ko, su­kur­tų daug ri­zi­kų, nes ur­ba­nis­ti­nė plėt­ra ga­li bū­ti vyk­do­ma ken­kiant pa­vel­dui ir gam­tai. „Gro­buo­niš­kų pa­vyz­džių jau ma­to­me Kau­ne“, – pa­ste­bė­jo jis.

Moks­li­nin­ko žo­džiais, me­cha­niš­kas te­ri­to­ri­jos pri­jun­gi­mas –  ne­de­mok­ra­ti­nis pro­jek­tas, ku­ris tar­nau­tų siau­rai in­te­re­sų gru­pei ir ne­pri­si­dė­tų prie vie­šo­sios gero­vės, de­mok­ra­ti­nės sa­vi­val­dos, tva­rios plėt­ros, gy­ven­to­jams pa­di­dė­tų mokes­čiai, su­ma­žė­tų pa­slau­gų kokybė ir prieinamumas. G.Mer­kys pa­brė­žė, kad to­kie pla­nai ga­lė­tų pa­žeis­ti LR Sei­me ra­ti­fi­kuo­tas tarp­tau­ti­nes kon­ven­ci­jas: Eu­ro­pos vie­tos sa­vi­val­dos char­ti­ją ir Or­hu­so kon­ven­ci­ją. Pa­nai­kin­ti Vil­niaus rajo­no sa­vi­val­dy­bę, pa­sak pro­fe­so­riaus, pra­ktiš­kai bū­tų neį­ma­no­ma, nes jo­je kom­pak­tiš­kai gy­ve­na len­kai, o tau­ti­nių ma­žu­mų te­ri­to­ri­nį in­teg­ra­lu­mą gi­na ES tei­sės ak­tai.

„Kau­nas, tu­rė­da­mas 30 pro­c. di­des­nį plo­tą nei Pa­ry­žiaus sa­vi­val­dy­bė ir tik 300 tūkst. gy­ven­to­jų (Pa­ry­žiu­je – 2,2 mln.), ne­ga­li tvir­tin­ti, kad Kau­no ra­jo­nas truk­do mies­to plėt­rai. Juk yra di­džiu­lių dyk­rų Alek­so­te, Vi­li­jam­po­lė­je“, – pa­ste­bė­jo profe­so­rius.

G.Mer­kiui keis­tai skam­ba ar­gu­men­tai, kad vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je gy­ve­nan­tys žmo­nės nau­do­ja­si ki­tos sa­vi­val­dy­bės inf­rast­ruk­tū­ra ir pa­slau­go­mis ir taip ne­va pa­ra­zi­tuo­ja. „Na ir kas? Juk vi­si jie Lie­tu­vos pi­lie­čiai, tu­rin­tys tei­sę nau­do­tis viešo­sio­mis pa­slau­go­mis, ne­prik­lau­so­mai nuo gy­ve­na­mo­sios vie­tos: gy­ven­ti vie­nur, o leis­ti vai­kus į jiems pa­tin­kan­tį dar­že­lį ar­ba mo­kyk­lą ki­to­je savivaldybėje, va­žiuo­ti vie­šuo­ju trans­por­tu ir pa­na­šiai. Tai nė­ra tik ma­no ar ta­vo bau­džiau­nin­kai“, – iro­ni­za­vo G.Mer­kys.

Pra­ne­ši­me „Lie­tu­vos žie­di­nės sa­vi­val­dy­bės: pa­lik­ti ne­ga­li­ma nai­kin­ti. Kur dėsime kab­le­lį?“ G.Mer­kys pa­brė­žė, kad žie­di­nės sa­vi­val­dy­bės nė­ra uni­ka­lus, tik Lie­tu­vai bū­din­gas reiš­ki­nys. „Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je to­kių – be­ga­lė ir nie­kas ne­sku­ba jų nai­kin­ti, nes daž­niau­siai jos kles­ti“, – tei­gė ne vie­nus me­tus Vokietijos uni­ver­si­te­tuo­se dir­bęs profesorius.

Lie­tu­va, G.Mer­kio žo­džiais, Eu­ro­po­je iš­si­ski­ria ne­vie­no­do dy­džio savivaldybėmis, kur vie­nai sa­vi­val­dy­bei ten­kan­tis vi­du­ti­nis gy­ven­to­jų skai­čius nuo­lat ma­žė­ja. Ne­vie­no­do dy­džio ir se­niū­ni­jos: kai ku­rio­se gy­ve­na vos ke­li šimtai gy­ven­to­jų, o štai Kau­no Ši­lai­nių se­niū­ni­jo­je jų yra net 56 tūkst.

„Lie­tu­vos gy­ven­to­jai tu­ri aki­vaiz­džiai ne­vie­no­das ga­li­my­bes nau­do­tis viešosiomis pa­slau­go­mis, ir tai prieš­ta­rau­ja Eu­ro­pos sa­vi­val­dos char­ti­jai. Be to, ša­lis iš­lie­ka vie­na la­biau­siai cent­ra­li­zuo­tų ES – il­gai­niui su­ny­ko ap­skri­tys, iš kurių li­ko tik pa­va­di­ni­mai“, – kal­bė­jo pro­fe­so­rius.

Jo nuo­mo­ne, da­bar rei­kia gal­vo­ti ne apie tai, kaip me­cha­niš­kai su­jung­ti administ­ra­ci­nius vie­ne­tus, o stip­rin­ti re­gio­nų sa­vi­val­dy­bių bend­ra­dar­bia­vi­mą ir kur­ti op­ti­ma­lų sa­vi­val­dos mo­de­lį – gal­būt jis ga­lė­tų bū­ti ke­lių pa­ko­pų kaip Lenkijo­je ar­ba Vo­kie­ti­jo­je. „Žie­di­nių sa­vi­val­dy­bių nai­ki­ni­mo idė­ja yra ei­li­nis burbu­las, jei kas no­ri tuo už­siim­ti – nu­si­lauš dan­tis“, – pro­gno­za­vo G.Mer­kys.

Komentaras

Min­dau­gasSin­ke­vi­čius

Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas 

Kal­bant apie pa­slau­gų tei­ki­mą gy­ven­to­jams glo­ba­li­za­ci­jos ir di­de­lės mig­ra­ci­jos są­ly­go­mis, sa­vi­val­dy­bių bend­ra­dar­bia­vi­mas įgau­na vis di­des­nį vaid­me­nį. Žmonės ta­po la­bai mo­bi­lūs, di­dė­ja grei­čiai, trum­pė­ja at­stu­mai, vis la­biau populia­rė­ja nuo­to­li­nis dar­bas. Ste­bė­da­mas si­tua­ci­ją Kau­no re­gio­ne, ma­tau didžiu­lius po­ky­čius. Žmo­nės ju­da iš vie­nos sa­vi­val­dy­bės į ki­tą, vie­no­je gy­ve­na, ki­to­je dir­ba, dar ki­tur il­si­si. Kau­no mies­tas, Kau­no ra­jo­nas, Jo­na­va, Birš­to­nas, Kė­dai­niai, Prie­nai, Kai­šia­do­rys – vis­kas su­si­py­nę. To­dėl bū­ti­na dis­ku­tuo­ti apie bend­rą re­gio­no trans­por­to sis­te­mą, elekt­ro­ni­nį bi­lie­tą, ki­tų pa­slau­gų tei­ki­mą gyven­to­jams.

Žmo­nėms nė­ra svar­bios sa­vi­val­dy­bių ri­bos, svar­bu, ko­kias pa­slau­gas jie gau­na, kaip kei­čia­si jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė. Dar svar­bu, kad kul­tū­ros, švie­ti­mo, me­di­ci­nos ir ki­tas būtiniau­sias pa­slau­gas žmo­nės gau­tų vie­to­je. Ne tik me­ga­po­lių, bet ir ne­di­de­lių mies­te­lių, kai­mų gy­ven­to­jai tu­ri tei­sę gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą. Tam ir rei­kia sa­vi­val­dos, ku­ri bū­tų ar­čiau žmo­gaus.

La­bai abe­jo­ju, ar cent­ra­li­za­ci­jos di­di­ni­mas pa­dės spręs­ti pro­ble­mas,nes liks apnuo­gin­ti pa­kraš­čiai, dar la­biau mer­dės re­gio­nai, di­dės skur­das. O juk pa­gal pa­ja­mų ne­ly­gy­bę ir so­cia­li­nę at­skir­tį esa­me ES dug­ne.

Džiaugiuosi, kad šias opias pro­ble­mas ma­to iš­rink­ta­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da, ku­ris kal­ba apie bū­ti­ny­bę gai­vin­ti re­gio­nus. Savival­da yra de­mok­ra­ti­nės vals­ty­bės pa­grin­das, ku­ris tu­ri bū­ti ska­ti­na­mas ir plė­to­ja­mas. Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bėms pri­skir­ta daug funk­ci­jų, bet jos tu­ri per­ne­lyg ma­žai ga­lių. Per tris de­šimt­me­čius ne­su­ge­bė­jo­me iš­gry­nin­ti ir op­ti­ma­laus savival­dos mo­de­lio. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad si­tua­ci­ją rei­kia keis­ti, ir kuo grei­čiau.

Žo­dis „nai­kin­ti“ skam­ba at­gra­siai, man daug la­biau pa­tin­ka žo­dis „kur­ti“. Kal­bant apie ad­mi­nist­ra­ci­nę re­for­mą, šian­dien rei­kė­tų pa­si­telk­ti eks­per­tus, pa­si­nau­do­ti ge­rą­ja pa­sau­lio pa­tir­ti­mi, kū­ry­biš­kai ieš­ko­ti op­ti­ma­laus sa­vi­val­dos mo­de­lio. Mecha­niš­kas dvie­jų sa­vi­val­dy­bių su­jun­gi­mas, neat­siž­vel­giant į spe­ci­fi­ką, o tik sie­kiant pa­ge­rin­ti sta­tis­ti­nius ro­dik­lius, ga­lė­tų tu­rė­ti ne­prog­no­zuo­ja­mų pa­da­ri­nių. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl rei­kė­tų nai­kin­ti ge­rai vei­kian­čią sa­vi­val­dy­bę? Tai bū­tų primity­vu ir neat­sa­kin­ga.

Daž­niau­siai prie­mies­čių sa­vi­val­dy­bė­se ku­ria­si vi­du­ri­nė kla­sė – vers­lūs, didesnes pa­ja­mas gau­nan­tys žmo­nės, to­dėl to­kias sa­vi­val­dy­bes so­cio­lo­gai dar va­di­na la­ši­nių dir­žu. Aki­vaiz­du, kad Lie­tu­vos žie­di­nės sa­vi­val­dy­bės yra la­bai nevie­no­dos. Kau­no, Klai­pė­dos ir Vil­niaus ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se gy­ven­to­jų skaičius di­dė­ja, o ki­tur, pa­vyz­džiui, Aly­taus ra­jo­ne, de­mog­ra­fi­nė si­tua­ci­ja prastėja. Tas pa­ts pa­sa­ky­ti­na ir apie in­ves­ti­ci­jas, gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ro­dik­lius.

Šian­dien rei­kė­tų kal­bė­ti ne apie tai, kaip su­jung­ti vie­ną ar ke­lias sa­vi­val­dy­bes, o iš es­mės dis­ku­tuo­ti apie sa­vi­val­dos re­for­mą. Apie ad­mi­nist­ra­ci­nę re­for­mą rei­kia dis­ku­tuo­ti na­cio­na­li­niu ly­giu. Pir­miau­sia pri­va­lo­me at­sa­ky­ti į klau­si­mą: ko­kios sa­vi­val­dos mums rei­kia, koks mo­de­lis ge­riau­siai tar­nau­tų Lie­tu­vos žmo­nėms?



NAUJAUSI KOMENTARAI

PETRAS

PETRAS portretas
GARSIAI NEPASAKO KAUNO MERAS KODEL TAIP NORETU KAUNO RAJONA PASIJUNGTI SAU. NET ARKLYS IR ASILAS PASAKYS , KAD DIDESNIUS ARIMUS IR LAUKUS PRIZIURETI REIKIA DAUGIAU DARBO IR ISMONES. TIKROSIOS PRIEZASTYS DYKI PINIGELIAI IS LEZU, GARLIAVOS ATSIRADUSIU ISKASENU IR STATYBOMS PARCELIUOTI ZEMIU. KAUNO MERIJA NEGRAZINUSI DESIMTIS HA ZMONEMS DABAR TAS ZEMES SEKMINGAI VERCIA KOMERCINEMIS TERITORIJOMIS (pavz: palei Neri, marias, Lampedziuose ir t.t.) 30 metu tuos reikalus atkales Vaitkevicius yra geras ir Matijosiui. 30 metu pabeges is kauno del biurokratu ir korupcijos as su dauguma kovosiu pries Matijosaicio ir Skvernelio uzmacias. NEPRAEIS NEI BULDOZERIAIS NEI KURMIAIS....

Gruobuonis

Gruobuonis portretas
Nusitaikė į Lampedžius, vėliau ir rajonas parūpo. Klausimas. Kodel negalima Kauno prijungti prie rajono? Visiems būtų geriau.

Raimondas B

Raimondas B portretas
Didžiuojamės Kauno rajonu ir džiaugiamės valdžia dirbančia visuomenei
VISI KOMENTARAI 15

Galerijos

Daugiau straipsnių