- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Jei tokie objektai Lietuvoje nesulaukia dėmesio, jais nesirūpinama, iškyla pagrįsta abejonė, ar iš tiesų verta kelti tokį pastatą kaip kandidatą į pasaulinės architektūros sąrašą", – taip nedovanotino aplaidumo atvejį Kauno centriniame pašte apibūdino Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas.
"Kauno diena" rašė, kad praėjusią savaitę Kauno centrinio pašto savininkų Lietuvos pašto užsakymu aplaidžiai tikrinant pastato sienose esančius šildymo vamzdžius, jie sprogo. Tarpukario modernizmo etalonu vadinamas pastatas antrą kartą per mėnesį buvo aplietas vandeniu.
A.Gelūnas pripažįsta, kad pritraukti investuotojų vertingiems Kauno pastatams gaivinti daug sudėtingiau nei, pavyzdžiui, Paryžiuje. Ir pasigenda didesnio valstybės ir miesto vaidmens, siekiant išsaugoti architektūros etalonus.
– Kaip vertinate tai, kad dėl pastato šeimininko aplaidumo antrąkart apliejamos Centrinio pašto patalpos?
– Visų pirma tai Lietuvos pašto neūkiškumas. Tai mažų mažiausia, ką galima pasakyti. Antra, tai yra liūdinantis ir slegiantis nesuvokimas, kokia architektūros ikona yra Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas. Jeigu Kaunas nori turėti savo miesto veidą, atvykstantiems žmonėms pasiūlyti kažką unikalaus, tarpukario pastatų kompleksas arba parkas, jau gavęs Europos paveldo ženklą ir įrašytas tarp kandidatų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, turėtų būti saugojamas kur kas labiau. Jei ant pastato kabo Europos paveldo ženklo lentelė, vadinasi, jis jau yra europinio lygio pastatas, o ateityje galėtų tapti pasaulio mastu pripažintu paveldu. Jei tokie objektai Lietuvoje nesulaukia dėmesio ir susidomėjimo, jais nesirūpinama, iškyla pagrįsta abejonė, ar iš tiesų verta kelti tokį pastatą kaip kandidatą į pasaulinės architektūros sąrašą.
Vis pasiekia gana liūdnos žinios. Neaišku, kas bus su bronzos medaliu Paryžiuje 1937 m. apdovanotu architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio "Pienocentro" pastatu, kurį neseniai įsigijo verslininkai. Netrūksta ir kitų neaiškaus pastatų likimo pavyzdžių. Neaišku, ar valstybė suvokia, kad šie pastatai yra didžiulės vertės turtas. Ne tik kultūrinės, bet ir turizmo industrijos prasme.
– Grįžtant prie Centrinio pašto atvejo: ar tokių pastatų šeimininkus reikėtų griežčiau bausti, kad tokie atvejai nesikartotų, ar labiau skatinti visuomenės sąmoningumą, aiškinant, kokia vertybė tai yra, kad niekam nekiltų mintis taip atmestinai elgtis?
– Viešumas, kaltininkų įvardijimas, sugėdinimas visada yra naudingas. Problemų kišimas po kilimu, jų nutylėjimas, bandymas užmaskuoti skatintų aplaidumą ir ateityje. Gerai, kad šie atvejai išėjo į viešumą – kilo reakcija socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, pasirašoma peticija. Tačiau tam tikra prevencija turėtų vykti. Turėtų būti aiškinama, ko vertas toks objektas, kad tai nėra tik senas nutriušęs pašto pastatas, su kuriuo nežinia, ką daryti, o Kauno miesto ir Lietuvos valstybės didžiulis turtas.
Man atrodė, kad šį pastatą kaip turtą suvokia visi kauniečiai. Paaiškėjo, kad ne. Galbūt žmonės nepatiki jo verte, neįsigilina, numoja ranka. Šio pastato vertė ne vien kultūrinė. Tai milžiniška miesto įvaizdžio, turizmo skatinimo ir iš to gaunamų pajamų didinimo vertė. Viskas viename.
– Kaip galima būtų verslininkus paskatinti ne statyti ar investuoti į pastatus-stiklines dėžutes, kas yra ganėtinai pigu, o atgaivinti vertingą architektūrinį paveldą?
Tai yra liūdinantis ir slegiantis nesuvokimas, kokia architektūros ikona yra Kauno centrinis paštas.
– Čia reikėtų labai profesionalaus dialogo. Negaliu pasakyti, kad Kaune nieko nevyksta, siekiant išsaugoti šiuos pastatus. Yra savivaldybės sukurtas fondas, kuris vertingų pastatų šeimininkams, neturintiems pakankamai lėšų, leidžia gauti gana reikšmingą finansinę paramą bent jau fasadams restauruoti. Žinome ne vieną atvejį, kai fondo teikiama parama buvo pasinaudota. Turbūt žymiausias atvejis – architekto Arno Funko projektuotas namas su apvaliu langu K.Donelaičio g. 19. Tik tiek, kad to fondo dydis galėtų būti persvarstytas ir valstybė galėtų prisidėti, tuo labiau dabar, 2019 m., Laikinosios sostinės atminimo metais. Tiesa, dabar daug kultūrininkų nemėgsta šiais žodžiais apibūdinti Kauną, bet tai yra rimta proga pasvarstyti, kas Kaune vyko tuos du dešimtmečius, kai jis atliko sostinės funkcijas. Ir suvokti, kad Lietuvoje tokių architektūros objektų, išskyrus Kauno modernizmą, Vilniaus baroką, galbūt Kėdainių senamiestį ir dalį Klaipėdos senamiesčio, nedaug. Tai yra absoliučiai brangintini pastatai. Jeigu galvojame apie savo valstybės ateitį, turistų pritraukimą ir įvaizdį, architektūros paveldas turi lemiamos reikšmės.
Taigi, iš pradžių reikėtų pradėti diskusiją. Dabar, prieš rinkimus, tai vargu ar įmanoma, nes tokia diskusija taptų labai politizuota. Tačiau po rinkimų savivaldybės paveldosaugininkai, meras ją turėtų inicijuoti. Visų pirma reikėtų pasikviesti specialistus, ekspertus ir aiškinti jiems apie šių pastatų daugialypę vertę. O jų vertė tikrai didžiulė – tai pripažįsta visi.
– Kauno centriniam paštui pirkėjo nerandama jau antrus metus, panašiai trunka ir nuomininko paieškos kitam Kauno tarpukario perlui – Maironio ir K.Donelaičio gatvių kampe esantiems Lietuvos banko rūmams. "Pienocentro" rūmai, kuriuos Kauno technologijos universitetas lapkričio mėnesį pardavė privačiam investuotojui, penkerius metus stovi tušti, ketverius metus investuotojo laukia greta esantys "Pažangos" rūmai. Kaip manote, kodėl niekas nenori investuoti ir prisiimti atsakomybės už šiuos pastatus?
– Manau, kad verslą visų pirma gąsdina įsipareigojimai. Pastatai, iškilę iki 1940 m., automatiškai įtraukiami į kultūros vertybių registrą. Matyt, žmonės, įsigiję pastatą, norėtų ten elgtis kaip tinkami: stumdyti sienas, jas griauti, atnaujinant naudoti kuo pigesnes medžiagas. Susidūrę su kultūros paveldui keliamų reikalavimų sąrašu, matyt, atsitraukia, nenori prasidėti su tokiais pastatais.
Man yra tekę matyti advokatų kontorų, verslininkų biurų, įsikūrusių paveldo pastatuose, kurie tiesiog fantastiškai sutvarkyti. Pasaulyje atsiranda aukšto kultūrinio lygio žmonių, kurie įdeda daug pastangų vertingiems pastatams atgaivinti.
Kiekvieno miesto situacija unikali. Kodėl konkrečiai Kaune vertingi, žymūs, tikrai gražūs, erdvūs pastatai nesulaukia dėmesio ir neturi savininko, galima būtų paspėlioti. Statistinių duomenų tai pagrįsti neturiu.
– Dirbdamas Lietuvos nuolatiniu atstovu prie UNESCO, ne vienus metus gyvenote Paryžiuje. Kaip vertingi istoriniai pastatai panaudojami Prancūzijoje, kitose užsienio valstybėse? Kaip jiems pritraukiami investuotojai?
– UNESCO – tai tarsi valstybė valstybėje, ten dirbant mes svarstydavome pavyzdžius iš viso pasaulio. Ir gerus, ir blogus. Žinoma, tai, kaip tvarkosi Paryžius, negali nekristi į akis. Paveldą jie tvarko tikrai puikiai. Palyginti Kauną su Paryžiumi būtų ganėtinai sudėtinga, nors daug kas kai kurias Žaliakalnio vietas lygina su Paryžiumi, M.Daukšos gatvėje įžvelgia Monmartrą ar apskritai Kauną vadina mažuoju Paryžiumi.
Prancūzijos sostinėje kuriasi žmonės iš viso pasaulio. Čia įsikuria ir labai turtingi žmonės, tokie kaip Saudo Arabijos princai, ir jų nereikia įtikinėti, kad įsigijus paveldo pastatą Paryžiaus centre tokia investicija tikrai nenukentės. Nes tokia investicija yra amžina – labai mažai tikėtina, kad ateityje kristų Paryžiaus patrauklumas. O dėl Rytų Europos ir ypač miestų, kurie nėra sostinės, yra sudėtingiau. Kaunas – antrasis miestas. Manau, kad nuostata dėl tokių miestų keisis palaipsniui ir kol ji pasikeis, deja, tenka konstatuoti, kad turėtų būti žymus valstybės ir miesto vaidmuo siekiant išsaugoti tokius pastatus. Kelio priversti, imti verslą už atlapų ir gėdinti, sakyti, kad jie kažką privalo, nėra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą18
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?14
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė15
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug13
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Išskirtinėje vietoje – prestižiniai „Kauno panoramos“ apartamentai
Žaliakalnyje, Pelėdų kalno pašonėje, naujakurių laukia išskirtiniai „Kauno panoramos“ apartamentai, pritaikyti patogiam ir tvariam gyvenimo ritmui. Projekto išskirtinumas – kvapą gniaužiantys Kauno vaizdai, kuriais...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos99
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...