"Prisimenu pirmuosius savo darbo metus ir šeštoką Karolį, kuris liko pataisoms. Baigiantis vasarai, šiaip ne taip ištempėme ketvertui, o rugsėjį pirmas pažymys, kurį jis gavo iš kontrolinio, buvo 10. Antras – ir vėl 10. Galvoju: nusirašinėja. Mano nuostabai, trečiąjį kontrolinį jis rašė nė nekilstelėdamas galvos nuo užduočių lapų. Kai paklausiau, kas jam atsitiko, sulaukiau atsakymo: mokytoja, per vasarą aš pamilau geografiją", – pirmąją asmeninę pergalę prisiminė geografė.

Koja kojon su laiku

Pergalių pedagogių gyvenime būta ir daugiau. Gruodžio viduryje per Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusius inovatyviausių mokytojų apdovanojimus atsiimti diplomų, simbolinių statulėlių, piniginių prizų ir kvietimų į tarptautinę konferenciją lipo ne tik Vilniaus jėzuitų gimnazijos technologijų mokytojas ir matematikas iš Alytaus – dešimt metų Kauno Jėzuitų gimnazijoje dirbanti R.Skorulskienė tapo inovatyviausia fizikos mokytoja, o inovatyviausios socialinių dalykų pedagogės titulas atiteko L.Latvienei.

"Kas yra inovatyvus? Turbūt jums, kaip ir daugumai kitų, pirma mintis, atėjusi į galvą, kad tai mokytojas, kuris naudojasi naujausiomis technologijomis. Dalis tiesos čia yra", – fizikė neslėpė, kad moderniojo pasaulio pokyčių variklis yra jos aistringiausias hobis.

Tiesa, mokymo metodai, kuriais pedagogas geba sudominti mokinius, R.Skorulskienės manymu, yra kur kas didesnis inovatyvaus mokytojo pranašumas nei meistriškumas prie kompiuterio.

"Labai ramu, kai iš 45 min., skirtų pamokai, 40 min. atidirbi pats, o likusias 5 min. – mokiniai. Klausimas: koks bus rezultatas? Pro vieną ausį įeis, pro kitą išeis. Visai kas kita, kai sau pirmuoju asmeniu leidi būti 5 min., o likusias atiduodi mokiniams. Būtent tada jie padaro didžiausius asmeninius atradimus", – sėkmingos pamokos formulę ir raktą į moksleivių smalsumą atskleidė R.Skorulskienė.

Mokiniai – mokytojai

Trečiasis inovatyvus mokytojo sąvoką apibrėžiantis, tačiau ne mažiau svarbesnis nei pirmieji du punktai – asmeninis tobulėjimas.

"Kiekvienas normalus, o gal, tiksliau, inovatyvus mokytojas, vieną vasaros mėnesį turi skirti savęs paties ugdymui. Tokia praktika Europoje seniai paplitusi. Tai darau ir aš. Jau kelis metus iš eilės važiuoju į tarptautines stovyklas, kur semiuosi naujų žinių, bendrauju su kitų šalių kolegomis ir naujais mokslo metais į darbą kimbu su naujomis jėgomis", – savo patirties bagažą atvėrė fizikė. Jai antrino ir geografė – inovatyviu besivadinantis pedagogas esą turi eiti koja kojon su laiku ar net išsiveržti puse žingsnio į priekį, antraip liks savo mokiniams už nugarų.

"Nesakau, kad mokytis iš mokinių yra gėda. Atvirkščiai – geras mokytojas privalo mokytis iš jų ir negalvoti, kad dešimtukui moka vienas Dievas, devintukui – jis pats, o mokinys vertas tik aštuoneto. Štai kad ir prieš kelias dienas iš vyresnėlių sužinojau, kad Pietų Korėjoje dėl moterų karjeros yra didelė gimstamumo problema. Aš to nežinojau ir man ne gėda pripažinti", – ranką prie širdies pridėjo geografė.

Nesakau, kad mokytis iš mokinių yra gėda. Atvirkščiai – geras mokytojas privalo mokytis iš jų.

Elektroninė vietoj popierinės

Inovatyvumas darbe jau kurį laiką persikėlė ir į asmeninį mokytojų gyvenimą. Lentynoje šalia storų, plonų, medžiaginiais ir odiniais viršeliais puoštų L.Latvienės knygų įsitaisiusi dar viena – elektroninė. Ji su geografijos virtuoze keliauja ir į visas keliones. Beje, dar visai neseniai skeptiškai žiūrėjusi į socialinius tinklus, dabar pedagogė kone kasdien juose dalijasi įvairiais įrašais ir skaito buvusių ar esamų mokinių žinutes.

"Neseniai gavau laišką iš buvusios gimnazistės, kuri studijuoja orientalistiką, o šiuo metu yra Japonijoje. Dabartiniams moksleiviams ji paliko žinią: aklai nepasikliaukite naujosiomis technologijomis, o žemėlapį laikykite kiekvienas savyje", – rankos pliaukštelėjimu per stalą studentės žodžius tarsi patvirtino geografijos mokytoja.

L.Latvienė atsisakė ir senojo telefono. Jį pakeitė nauju išmaniuoju su kur kas modernesniu fotoaparatu.