Likimas sudėliojo taškus

Vaikystėje su kiemo draugėmis žaisdama mokytojas, apie pedagogo darbą Rigonda Skorulskienė nesvajojo. Skaičiuodama valandas, kurias mama praleidžia taisydama biologijos sąsiuvinius, mažoji dievagojosi nelipsianti į tą pačią balą.

"Bemiegės naktys ir darbas, kuris nesibaigia sulig užvertomis mokyklos durimis. Ne, ne, ne", – galvą kaip vaikystėje purtė R.Skorulskienė.

Baigusi vidurinę ji įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultetą. Ruošėsi būti mokslininke. Deja, realybė svajoms pakišo koją – nepriklausomybės atkūrimas, krizė ir asmeninės problemos jauną merginą išvijo į gatvę ieškoti darbo. Tąkart ji prisibeldė į vieną vidurinę mokyklą, kur vyresniųjų klasių moksleiviams ėmė dėstyti fiziką.

"Prisimenu, kaip raminau save: Rigonda, visa tai laikina", – ir nuo tos dienos R.Skorulskienė suskaičiavo dvidešimt trejus metus, kuriuos atidavė mokyklai.

Sutapimas, bet dzūkaitės Loretos Latvienės svajonėse vietos pedagogo profesijai taip pat nebuvo. Mergina save matė su teptuku rankoje ar mokslininko chalatu.

"Dar norėjau būti hidrometeorologe. Tuomet kaip atsidūriau mokykloje? Klasikinė istorija iš vadovėlio – mama per mane įgyvendino savo svajonę. Taip, ji labai norėjo būti pedagoge, tačiau šeima neturėjo galimybių į mokslus leisti visų vaikų, –  Mintimis pašnekovė nusikėlė į dieną, kai, išpildžiusi mamos gyvenimo troškimą, su VPU magistro diplomu rankoje ji atsidūrė prie Kauno švietimo skyriaus durų. – Paklausiau, ar yra laisvų darbo vietų. Sako: taip, kaip tik Šilainių vidurinėje mokykloje reikia geografo. Nuo to prasidėjo mano istorija."

Svarbiausia – pagarba

Pašnekovės neslėpė – pedagogo darbas nėra lengvas, tačiau sunkumai esą neišvengiami bet kuriame darbe. Svarbiausia –  mokėti su jais susidoroti ir nepasiduoti.

"Kaip šauksi, taip ir atsilieps, – trečiąjį Niutono dėsnį, kuriuo dažniausiai pradeda pažintį su septintokais, priminė R.Skorulskienė. – Visuomet pabrėžiu, kad į nesimokymą, neklausymą, ignoravimą ir apgavystes atsakysiu tuo pačiu. Veikia."

Visuomet pabrėžiu, kad į nesimokymą, neklausymą, ignoravimą ir apgavystes atsakysiu tuo pačiu. Veikia.

Pamokų metu kilstelėti balso netenka ir šmaikščiajai geografei, mat ji nuo pat pirmos pamokos sau pažadėjo gerbti kiekvieną mokinį: dvejetukininką ir pirmūną, berniuką ir mergaitę, išmanantį tiksliuosius ir humanitarinius mokslus.

"Viskas grįžta atgal bumerangu", – atgalinio ryšio, kuris pasireiškia ne tik ta pačia pagarba, bet ir meile dėstomam dalyku, galia neabejojo L.Latvienė.

Bene didžiausiais savo pasiekimais mokytojos laiko mokinių, kuriems klijuojamos neklaužadų ar prasčiau besimokančiųjų etiketės, virsmą. Tokiais momentais esą suvoki, kad kiekvieną vaiką galima prakalbinti, tereikia rasti tinkamą būdą: parodyti daugiau dėmesio, pagirti už pastangas arba leisti suprasti, kad matematinių formulių neišmanymą kompensuoja jo smalsumas kitoje srityje.