Į VDU Botanikos sodą – tropinių drugių

Nors saulėtas šeštadienis jau buvo sąlyginai šiltas, tačiau įžengus į oranžeriją tampa gerokai per karšta net ir nusimetus striukę. Po ja patartina būti kuo nors trumpomis rankovėmis. Iš megztinio tikrai norėsis išsinerti. Bet šiluma kaulų nelaužo, ypač – egzotinių drugių mylėtojams.

Kol stovime eilėje prie drugių – proga apžiūrėti oranžerijos augalus. Drugiams ir orchidėjoms skirta oranžerijos patalpa – ne guminė.

„Iš karto įspėju – bus lietaus“, – nusiteikti siurprizui pataria Botanikos sodo darbuotoja ar savanorė. Lietus – greičiau dulksna. Jos neišvengia nė vienas užsukęs pas drugius. „O ne, mano plaukai pasipūs“, – susirūpina viena iš paauglių, bet, laimei, šalutinis efektas šukuosenai – minimalus.

Dulksnos reikia tam, kad patalpoje būtų pasiekta drugiams komfortiškas mažiausiai 60 proc. drėgmės lygis. Šeštadienį, kai lankėmės, šis rodmuo siekė 42 proc., bet pamažu kilo.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Botanikos sodo savanorė, VDU biologijos ir genetikos studentė  Gabrielė Šlušnytė pasiūlė atkreipti dėmesį į vieno iš augalų lapų apatinę pusę. Ant jų drugiai jau spėjo sudėti kiaušinėlių. „Tikimės, kad iš jų išsiris vikšriukai, tada lėliukės ir drugiai“, – stadijas vardijo mergina.

Atogražų drugiai, pasakojo, gyvena nuo savaitės iki trijų. Vienadienių drugių, kurie net neturi virškinimo sistemos, šioje parodoje nėra.

Nutupia ant panašios spalvos, kokios yra patys arba ryškesnėmis spalvomis apsirengusių žmonių.

Drugių lėliukės, kurias šiltai įkurdinus, išsirito pirmieji parodos eksponatai, atvežtos iš Olandijos. Sutvirtėjus sparneliams, drugiai išleidžiami iš inkubatoriaus į parodos patalpą, kur užsiima savo reikalais, bet kai kada nutupia ir ant lankytojų.

„Nutupia ant panašios spalvos, kokios yra patys arba ryškesnėmis spalvomis apsirengusių žmonių“, – šios žodžius kaip tik iliustravo vienas drugių kelis kartus nutūpęs ant ryškiu žaliu bliuzonu vilkėjusio vyro. Į jį su susmigo visos mažųjų, o ir vyresnių lankytojų akys. Ne vienas norėjo atsidurti jo vietoje. Drugius suvilioja ir kvepalų kvapas.

Buvo ir ašarų. „Ant manęs drugelis taip ir nenutūpė“, – patalpą susisielojusi paliko mažoji gerbėja. Mama ją ramino, kad vasarą lauke bus daug vietinių drugelių. Gal tada kuris nors susidomės jos draugyste.

Sodo atstovai pasakojo, kad drugiai aktyviausi, kai šviečia saulė. Lyjant jie dažniau slapstosi tarp augalų lapų.

„Daugiausia turime žydrasparnių Morpho peleides, pelėdų akis ant sparnų mėgdžiojančių Caligo memnon, oranžiniais raštais margintų Cethosia biblis, Afrikos monarchais vadinamų Danaus chrysippus, greitai skraidančių rainų sparnų Parthenos sylvia, žydrais švytinčiais taškais juodame fone žavinčių Hypolimnas bolina, iš Azijos kilusių juodų su raudonais akcentais Papilio rumanzovia ir į juos panašių didingųjų Papilio lowi, salotiniu žalumu spindinčių Siproeta stelenes, ryškiomis raudonomis dėmėmis perspėjančių veržliųjų Heliconius erato, kaligrafiškai išpieštų Idea leuconoe, puikiai sudžiūvusiu lapu gebančių apsimeti Doleschalia bisaltide rūšių drugių. Kitų rūšių – po vieną ar du“, – pranešime spaudai įvardijo parodą kuruojanti VDU Botanikos sodo gidė Edita Braun.

Gamtoje minėtos drugių rūšys natūraliai gyvena pietrytinėje Azijos dalyje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Dabar juos galima pamatyti, jais grožėtis skraidančiais, stebėti kaip jie maitinasi ar ilsisi, ir Kaune. Vienų vaišės – vaisių sultys ar dirbtinis nektaras, kiti iš žydinčių augalų renka žiedadulkes ir nektarą.