Gyventojus lanko stirnų trijulė: kaip elgtis pamačius ir kodėl geriau nefilmuoti?

Vasariui persiritus į antrą pusę Ringaudų gyventojai sulaukė netikėtų svečių – per sniegą šuoliuojančios stirnų trijulės. Nors žmonės vaizdus suskubo įamžinti mobiliaisiais telefonais, gamtininko nuomone, pamačius laukinius žvėris vis dėlto reikėtų laikytis nuošaliau.

Nerimastingai dairėsi kieme

Prieš kelias dienas trys stirnos svečiavosi pagrindinėje Kauno rajone, Ringauduose esančioje Gėlių gatvėje stūksančio namo kieme. Iš pradžių laukiniai gyvūnai neramiai trypčiodami žvalgėsi tolyn per tvorą. O vėliau, kaip galima nuspėti, pamatę pro langą juos stebinčias žmogaus akis, nušuoliavo tolyn.

Tokį netikėtą stirnų apsilankymo momentą vaizdo įraše užfiksavusi Vilma kalbėdama neslėpė susižavėjimo tuo, ką matė. „Buvo pietų metas, apie 14 valanda. Atitraukėme užuolaidas, kad iš terasos į kambarį patektų saulės spindulių. Papietavę gėrėme kavą ir žvilgtelėję pro langą pamatėme, kad kieme vaikšto stirnos. Kambaryje pradėjome judėti, o jos, tikriausiai tai pastebėjusios, nubėgo“, – įspūdžiais dalijosi su portalo kauno.diena.lt žurnalistais bendravusi moteris.

Greta namų, pasakojo, Vilma, yra kampelis, kurį šeima vadina miškeliu, nes ten yra gerokai ūgtelėjusių medžių. „Ten neaptverta, pasilikome išėjimą į gamtą. Stirnos pro šį kampą ir atėjo, o vėliau, matyt, pro jį ir pabėgo“, – spėjo ringaudiškė.

Paklausta, ar malonią nuostabą sukėlę laukiniai gyvūnai į namų teritoriją užsuko pirmą kartą, pašnekovė tarstelėjo, kad taip, tačiau iš kaimynų sakė nugirdusi, kad tokių svečių čia, Ringauduose, kartas nuo karto sulaukiama.

Mato ne pirmą kartą

Užfiksuotais šuoliuojančios, tikėtina, tos pačios stirnų trijulės vaizdais, tik šį kartą pamatytais iš šiek tiek tolėliau, su portalo redakcija pasidalijo ir ringaudiškė Liepa. Reginį ji sakė nufilmavusi trečiadienį, vasario 17 dieną, Liepų gatvės pašonėje.

„Su vaikinu pasigaminome pusryčius ir pilnomis rankomis lėkščių ėjome link stalo pasidėti maisto. Kambaryje turime labai didelius langus, pro kuriuos atsiveria gražus vaizdas į pusnyną. Staiga mano žvilgsnis užkliuvo už kažko judančio. Iš pradžių neįžiūrėjau, kas prabėgo, bet vaikinui šūktelėjau: „Atnešk, atnešk greičiau telefoną!“. O pati nuo lango nė neatitraukiau. Iš stirnų elgesio supratau, kad jos nori ištrūkti, todėl norėjau pabaidyti jas link miško, bet nepavyko – išbėgusi į lauką jų jau neberadau. Šią šeimyną per dieną mačiau ne vieną kartą, bet arčiau jų prieiti nepavyko“, – pasakojo Liepa.

Žinau ne vieną ir ne dešimt atvejų, kai išgąsdinti žvėrys trenkėsi į aptvarus, šoko per tvorą, užstrigo ir taip žuvo.

Pašnekovė patarė šiomis dienomis būti atidesniems keliuose, nes laukiniai gyvūnai ateina pas žmones į namų teritoriją ieškoti maisto. Tačiau, pabrėžė Liepa, jų šerti nereikėtų, nes tokiu atveju pripratę šie ateitų nuolat, o čia – intensyvus eismas ir stirnoms pavojinga.

Kodėl Ringaudai?

„Ringaudai ribojasi su garsiuoju Kamšos draustiniu, kuriuo rūpinosi profesorius Tadas Ivanauskas. Na, ir jo memorialinė sodyba – Obelynė čia pat. T. Ivanauskas labai saugojo stirnas. Jis pats užaugino stirnaitę ir daugiau stirnų išleido į draustinį. Tada jos nebuvo tokios dažnos. Žinoma, seniau tai buvo toks kraštas, kur buvo daug gamtos. O dabar laukiniams žvėrims, netyčia pakliuvusiems iš draustinio į aptvertas teritorijas, aišku, yra sunkiau“, – turimomis žiniomis dalijosi gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Pasak jo, šiandien stirnų populiacija visoje Lietuvoje – labai didelė – apie 150 tūkst. Šiuo metu, kai šalį dengia sniegas, stirnas galima pamatyti tose vietose, kur prakapsčius sniegą įmanoma rasti želmenų, arba gyvenamose teritorijose.

„Todėl nenuostabu, kad iš draustinio stirnos – dvi patelės ir patinėlis, atėjo prie žmonių. Bet yra didelė problema, kad žmonės jas vaiko, važiuodami gatve paspaudžia automobilio signalą ar parodo savo šuniui, kad jis sulojęs pabaidytų. Niekada negalima to daryti. Pamačius tokį žvėrį reikia trauktis kuo toliau – leisti jiems išeiti iš teritorijos“, – aiškino S. Paltanavičius.

Selemonas Paltanavičius. / Butauto Barausko nuotr.

Kaip elgtis?

Gamtininkas pridūrė, kad ne visi žmonės džiaugiasi stirnų viešnage, nes žiemą šie laukiniai gyvūnai graužia žievę, kramto šakelių galus, ūglius, o užsukusios į sodybą gali gerokai „apgenėti“ įvairius dekoratyvinius augalus.

„Žvelgiant į pastarųjų kelerių metų laikotarpį, sakyčiau, kad kažkas pasikeitė stirnų biologijoje – jos pradėjo labai aktyviai kramtyti tujas, kurios yra aitraus skonio augalas“, – pastebi pašnekovas.

Paklaustas, kuriuo metu apgyvendintose teritorijose stirnas galima pamatyti dažniausiai, S. Paltanavičius sakė, kad šie laukiniai gyvūnai arčiau žmonių pastebimi iki pat balandžio mėnesio. O pasirodžius pirmajai žalumai stirnos pasitraukia į gamtą iki vėlyvo rudens ar net žiemos.

„Žmonių bandymas nufilmuoti žvėris savo mobiliuoju telefonu kelia jiems stresą. Žinau ne vieną ir ne dešimt atvejų, kai išgąsdinti žvėrys trenkėsi į aptvarus, šoko per tvorą, užstrigo ir taip žuvo, ar pabaidyti staiga išbėgo į gatvę ir susidūrę su automobiliu žuvo. Jei pamatėte, tyliai eikite kuo toliau ir kitus perspėkite. Jei tai – uždara teritorija, reikėtų iki galo atidaryti vartus ir nevyti, o leisti gyvūnui pačiam susirasti išėjimą. Jei bandysite varyti, gyvūnas supratęs, kad žmogus jį nori kažkur nukreipti, darys atvirkščiai. Šerti taip pat nereikėtų“, – akcentavo gamtininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SCIPAKAS.KAU.

SCIPAKAS.KAU. portretas
BRAKONIERIAM DUODA KORDINATES,GERAS BUS KEPSNYS

Čiubaka

Čiubaka portretas
Kodėl klausiama?

pirk

pirk portretas
kulkosvaidi
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių