Gyvatės metais gimusią kaunietę žavi šie ropliai: jų prisilietimas labai ramina

Kauniečių Rinkevičių namuose gyvena du šuneliai, katinas ir... gyvatė. "Nedaug jau to ūkio, – juokiasi mama Kristina, sakydama, kad kai vaikai buvo mažesni, namuose čiulbėjo paukščiukai, pupsėjo afrikiniai ežiukai, ratelius suko degučiai. – Dabar užtenka to, ką turime. Patikėkite, yra reikalų su tais gyvūnais..."

Nugalėjo smalsumas

Gyvūnų mylėtoja pasakoja, kad su jų pienine gyvate buvo toks nutikimas. "Kai tik ją įsigijome, kitą – lygiai tokią pačią – radome pas save darže. Nežinau, iš kur ji atklydo. Bet, matyt, vargšelė buvo pasiligojusi, kad neilgai pas mus pagyveno. O toji pirktinė iki šiol mus džiugina, ypač mane", – atvirauja K.Rinkevičienė.

Paklausta, kuriam šeimos nariui šovė mintis namuose auginti gyvatę, Kristina prisimena istoriją apie tai, kaip vyro draugas, dirbęs gyvūnų parduotuvėje, leido sykį paimti pieninę gyvatę į rankas.

"Niekada nebuvau anksčiau lietusi tokio roplio, tad smalsumas iš pradžių varžėsi su baime. Tik kai pajutau, kokia ta gyvačiukė maloni, glotni, koks geras jausmas ją laikyti ant rankų, išsyk apsisprendžiau ir tokios užsimaniau", – prisimena dviejų berniukų mama, gimusi Gyvatės metais.

Kai abu su vyru parsivežė gyvatę namo, ji buvo didumo sulig slieku. Teko įsigyti terariumą, pasidomėti, kaip ją auginti. Moteris sužinojo, kad dėl savo dailios išvaizdos ir nesudėtingos priežiūros Kalifornijos karališkoji gyvatė yra bene populiariausia namuose laikoma gyvatė, užauganti iki 90–120 cm. Dabar jų augintinei aštuoneri, ji siekia beveik metrą.

Liestis – malonumas

Iš pradžių slieko didumo gyvatėlę Kristina su vaikais šėrė ką tik gimusiomis pelytėmis.

Jos prisilietimas mane labai ramina. Dažniausiai ją pasiimu ant rankų, kai žiūriu televizorių. Tuomet ji apsisuka aplink riešą tarsi apyrankė.

"Kad jūs matytumėte, kaip toji gyvatė išsižioja, – juokiasi Kristina, prisiėmusi atsakomybę už pieninukės priežiūrą. – Taip išsižiojusi ji gali praryti kur kas didesnį grobį nei ji pati. Apsiplaukavusios pelytės, kuriomis ji minta dabar, irgi gerokai didesnės už gyvatės galvą. Bet ji moka išsižioti dideliu kampu ir gurktelėti vienu ypu. Paskui labai įdomu stebėti, kaip ta praryta pelė tarsi nuvažiuoja per visą jos kūną iki pat uodegos, tada sustoja, ir prasideda virškinimas."

Tokią šėrimo ceremoniją tenka organizuoti maždaug kas keturias dienas. Tiesa, dabar suaugusi gyvatė pietums sušveičia jau dvi peles. Dar roplio terariume turi būti vandens.

Kartkartėmis pieninė gyvatė išsineria. Prieš nėrimąsi būna labai negraži. Ji tarsi papilkėja – nublanksta visos spalvos. Užtai kai išsineria – jos kūnas, padabintas sodriomis raudona, juoda ir balta spalvomis, būna stulbinančiai ryškus.

Jei patalpoje, kurioje laikoma pieninė gyvatė, bus vėsiau, ji gali užmigti žiemos miegu. Kadangi Rinkevičiai ją laiko šiltai, ant šildomo kilimėlio, – ji būna aktyvi visus metus.

Įvairius gyvūnus be galo mylinti moteris prisipažįsta, kad liestis prie pieninės gyvatės jai yra malonumas. Paimta ant rankų nuo šildomo kilimėlio ji visai nešalta, kaip galbūt daugelis įsivaizduoja esant šaltakraujį gyvūną.

"Jos prisilietimas mane labai ramina. Dažniausiai ją pasiimu ant rankų, kai žiūriu televizorių. Tuomet ji apsisuka aplink riešą tarsi apyrankė. Kai jai pabosta – parodo judesiu: ima muistytis, rangytis. Tuomet nešu atgal į terariumą."

Pasirūpina saugumu

Kristina tikina, kad jokios baimės laikydama ant rankų gyvatę nejaučia nei ji, nei jos berniukai – Emilis ir Justas.

"Ji neturi dantų ir tikrai nepavojinga, – juokiasi mama. – Apsivyniojusi aplink ranką ji mėgsta savo galvytę visur kaišioti ir ja baksnoti, savo liežuvėliu aplinką tyrinėti. Kai tik ją įsigijome, jaunėliui Justui buvo dveji. Teko ne jį, bet gyvatę nuo vaiko saugoti, kad netyčia ko nepadarytų. Vis mokėme, kad elgtis su gyvate reikia švelniai, gražiai. Dabar Justui dešimt."

 

 

Priprato: kai Rinkevičiai įsigijo gyvatę, Justui buvo dveji. Jis nė kiek nesibaimina mamos numylėtinės.

Kai K.Rinkevičienė laiko gyvatę ant rankų, katinui ir šuniukams reikia pasitraukti. Teko matyti ne vieną atvejį, kai naminiai gyvūnai tyčia ar netyčia nuskriaudžia egzotiškąjį, arba įvyksta atvirkščiai. Todėl moteris, prieš išimdama gyvatę iš terariumo, visuomet pasirūpina pieninukės saugumu. "O jei katinas netyčia nageliu brūkštelės: jos odelė tokia plona... Geriau nerizikuoti", – imasi visų atsargos priemonių ji.

Kai važiuoja atostogauti, Rinkevičiai gyvatę palieka namuose. Prieš tai sočiai pašeria. Anot jų, gyvatė gali išbūti be maisto iki pusės metų. Svarbu, kad roplys, kurio tėvynė Šiaurės, Centrinė ir Pietų Amerika, turėtų vandens. Mėnesiui jos šeimininkai nė nepalieka – tik savaitei ar dviem.

Surado katė

Pašnekovė prisimena nutikimą, kaip jų pieninukė sykį buvo pabėgusi. "Tai išsigandau! Pasiskambinome tam žmogui, iš kurio buvome pirkę gyvatę. Šis nuramino, pamokė, ką daryti. Liepė palikti atvirą terariumą, įdėti maisto ir laukti", – dalijasi tąsyk išgirstu patarimu.

Nors Rinkevičiai padarė, kaip liepė pardavėjas, gyvatė negrįžo. O po kiek laiko jų pieninukę surado katė. Moteris pastebėjo, kad rainė po spintele kažko labai tykoja. Ir nutykojo pražuvėlę gyvatę! Kristina sako, kad jei ne katė, kažin, ar gyvatė būtų sugrįžusi į terariumą, nes iš antro aukšto, kuriame buvo terariumas, ji jau buvo nušliaužusi į pirmąjį, kur pro dažnai varstomas lauko duris galėjo patekti į lauką. Lauke Lietuvos sąlygomis tikrai nebūtų išgyvenusi – tiesiog sušalusi.

Kai vasarą šeima važiuoja į sodybą, kartais pasiima ir savo pieninukę. Ant rankų prieš saulutę palaiko, o paskui į dėžutę su skylutėmis padeda. Po žolę pašliaužioti neduoda, nes šitas roplys, pajutęs laisvę, gali būti labai greitas.


Karališko charakterio gyvūnas

Kalifornijos karališkoji gyvatė – viena dažniausiai pasirenkamų ir namuose auginamų gyvačių rūšių. "Šie ropliai yra kompaktiško dydžio, gerai toleruoja žmogų ir gana atsparūs naujokų augintojų klaidoms", – aiškina biologas Gerardas Paškevičius ir pataria, kaip reikia prižiūrėti šias augintines.

Terariumas

Šioms gyvatėms nereikia itin didelio terariumo. Jaunoms gyvatėms apgyvendinti įsigykite nedidelę plastikinę dėžutę (50x50x50 cm būtų pats tas). Būtinai padarykite ir kryžminę ventiliaciją. Nedidelės talpos dėžutė jaunai gyvačiukei reikalinga tam, kad ji jaustųsi saugiau. Į didelę erdvę įleista gyvatė dažnai tampa labai gynybiška. Suaugusiai Kalifornijos karališkajai gyvatei reikėtų kur kas didesnio terariumo (apie 110x60x60 cm). Jis turi būti labai sandarus, nes radusi menkiausią tarpą gyvatė tikrai paspruks. Į terariumą reikėtų įdėti bent dvi slėptuves skirtingose jo šilumos zonose ir įvairių dekoracijų, kurios padėtų gyvatei nėrimosi metu. Labai svarbu, kad dekoracijos nebūtų iš spygliuočių, nes jie išskiria lakiąsias chemines medžiagas, kurios ilgainiui tampa toksiškos gyvatei.

Dėmesio: jokiu būdu nelaikykite kelių gyvačių viename terariume! Jos pajus konkurenciją ir ims varžytis.

Apšvietimas, šildymas ir drėgmė

Visi ropliai – šaltakraujai gyvūnai, o tai reiškia, kad jų kūno temperatūra labai priklauso nuo aplinkos. Štai kodėl terariume privalo būti bent dvi skirtingų temperatūrų zonos: karštoji ir vėsioji. Jos reikalingos, kad gyvūnas galėtų pasirinkti, ar jis nori sušilti, ar atvėsti.

Kalifornijos karališkosioms gyvatėms nereikia jokių apšvietimo lempų terariume, jei tik gyvūnas turi galimybę atskirti dienos fazę nuo nakties. Kaitrinių lempų terariume taip pat derėtų vengti, kadangi šios rūšies gyvatės yra naktinės. Taigi joms ryški šviesa terariume tikrai nesuteiks drąsos išlįsti iš slėptuvių. Be to, kaitrinės lempos itin sausina orą terariume.

Kaip šilumos šaltinį terariume geriau rinkitės kaitrinį kilimėlį arba kaitrinį kabelį. Juos galima dėti tik po terariumu (jokiu būdu ne į jį patį), kad nebūtų kontakto su substratu. Šių prietaisų galingumas turėtų priklausyti nuo terariumo dugno storio. Puikiai tiktų 16 W galingumo kaitrinis kabelis. Šildymo prietaisas turėtų dengti apie pusę terariumo ilgio, kad atsiskirtų karštoji ir vėsioji zonos.

Temperatūrai palaikyti nereikėtų naudoti šildančių akmenų, kurie labai pavojingi ropliams. Vidutinė Kalifornijos karališkųjų gyvačių terariumo temperatūra turėtų būti apie 24–28 °C. Drėgmę galima palaikyti elektriniais garintuvais arba pavieniais papurškimais vandeniu. Vidutinė drėgmė Kalifornijos karališkosios gyvatės terariume turėtų būti apie 50–60 proc.

Tinkamas substratas

Labai svarbu roplio terariume parinkti tinkamą substratą. Jaunas gyvates geriausia auginti ant vienkartinių virtuvinių rankšluosčių arba laikraščių vien tam, kad būtų lengviau sekti jauniklių sveikatą pagal išmatas. Suaugusioms Kalifornijos karališkosioms gyvatėms labai svarbu toks substratas, į kurį jos galėtų įsirausti. Šiam tikslui geriausiai tinka kokoso drožlės, dar – kokoso durpės. Pasiteisina ir buko drožlės, tačiau su jomis gerokai sunkiau palaikyti drėgmę. Substratą reikėtų keisti kas 3–5 mėn., priklausomai nuo to, kaip dažnai keičiate tas substrato vietas, kuriose buvo gyvatės išmatų.

Šėrimas

Jaunas gyvatėles reikėtų šerti du kartus per savaitę naujagimiais peliukais. Suaugusios gyvatės šeriamos kartą per vieną dvi savaites atitinkamo dydžio grobiu: suaugusiomis pelėmis, smulkiomis žiurkėmis, viščiukais ar kt. Pašėrus gyvatę, nederėtų jos imti ir laikyti ant rankų maždaug parą nuo šėrimo.

Vanduo

Labai svarbu parinkti tinkamo dydžio vandens baseinėlį. Jis turėtų būti tokio dydžio, kad gyvatė galėtų laisvai jame susisukti ir mirkti vandenyje. Baseinėlis turėtų būti pakankamai sunkus, kad roplys negalėtų jo apversti ir išpilti terariume. Pastatykite jį vėsioje terariumo zonoje tam, kad vanduo negaruotų nuo šilumos karštojoje zonoje ir papildomai nepakeltų drėgmės. Kambario temperatūros vandenį derėtų keisti kas 2–3 dienas.

Laikymas ant rankų

Kaip sako šių gyvačių pavadinimas, tai karališko charakterio gyvūnai. Praeis šiek tiek laiko, kol jos pripras prie žmogaus rankų. Iš pradžių jauna gyvatė tikrai bandys kandžiotis arba paėmus ją ant rankų ims tuštintis itin dvokiančiomis išmatomis. Tačiau po poros mėnesių darbo (t.y. po 15–20 min. kasdienio laikymo ant rankų) jos turėtų būti prijaukintos.

Paimti gyvatę iš terariumo reikėtų labai lėtai, užtikrintais judesiais, apgaubiant ranka jos pilvuką ir jokiu būdu nečiumpant už nugaros. Kad gyvatė greičiau priprastų prie jūsų, galima į terariumą įdėti kažko, kas turi jūsų kvapo, pvz., marškinėlius, su kuriais miegojote. Yra augintojų, kurie sako, kad jūsų kvapas ropliui asocijuojasi su terariumu ir saugumu.

Gyvatė – pusiau laukinis gyvūnas, todėl žmogaus tikrai nemylės, tačiau pradės toleruoti, o tolerancija yra daugiausia, ko galima tikėtis iš šio gyvūno.



NAUJAUSI KOMENTARAI

C

C portretas
Pas tokius tipus kur laiko gyvates gyvenime neiciau į svečius ir tuo labiau is ju indu ar jos gamintu patiekalų net pirstu neliesciau, ir nei vandens pas ja negerciau , virusų židinys , ir dar bučiuojasi su ta gyvate , o tas liezuvis gyvates siaubas.

Bet

Bet portretas
Is patirties gyvatės metais gimusių žmonių išvis reikėtų vengti, nemalonus asmenys ir be galo savanaudiški.

Gija

Gija portretas
Šlykštu, manau yra ją veikti namuose ir be gyvūnų.Vargšai tokie žmonės kurie du žmonėmis nemoka bendrauti , draugauti ir prisiveise gyvūnų.Pandemija isplito nuo gyvūnų .Man baisu žiūrėti kaip šuo laižo kūdikį,ar žmogus bučiuoja gyvūną.Tas gyvūnas bet koks sau subine laižo , plaunasi liežuviu,išėjas į kiemą fekalijas uostineja o žmogus ji bučiuoja.Pagalvokite gerai, nuo jo užkratas, pandemijos pasaulyje.Kaip bemylesi gyvūnus, bus jie gyvūnais ir jie turi gyventi tarp tokių ,kokie jie yra.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių