Gimnazijos trisdešimtmetis: 528 naktys po žvaigždėtu dangumi ir kiti išskirtinumai

Kauno Jono Pauliaus II-ojo gimnazijai – jau trisdešimt metų. Mokyklos bendruomenei tai proga pabūti kartu, pasidžiaugti vienas kitu, apžvelgti nueitą kelią ir svajoti.

Kiek anksčiau beveik pusantro tūkstančio gimnazijos mokinių sudalyvavo žaibiškame sambūryje (flashmob). Susirinkę stadione jie suformavo milžinišką užrašą „JPII”, simbolizuojantį gimnazijos pavadinimą.

Šiandien gimnazijoje – dar kitoks šventinis šurmulys: eilė prie mokinių linkėjimų korio, koncerto, vaišių laukimas, o nuo pietų iki vakaro į gimnaziją traukia buvę mokiniai – numatyti bendraklasių tarpusavio susitikimai, susitikimai su buvusiais auklėtojais, mokytojais.

Net keli dabartiniai gimnazijos pedagogai pradėjo dirbti nuo pirmųjų jos įkūrimo dienų. Tai fizinio ugdymo mokytoja Ada Kazlauskienė, pradinių klasių mokytojai Ramutė Rimkuvienė ir Viktoras Rimkus, Aušra Vėželienė, Aidana Bičkuvienė, Laima Babenskienė, Aušra Sudikienė, Vilmantė Karaliūnaitė ir Ramutė Jaraitienė. Raštinės vedėja Vida Grimienė taip dirba nuo pat mokyklos įkūrimo.

Bendraamžis su mokykla yra ir jos etnografijos muziejus „Seklytėlė“, kuriame kaupiami eksponatai, susiję su mokyklos, Kauno bei visos Lietuvos istorija.

Keli mokiniai į gimnaziją grįžo kaip mokytojai ar darbuotojai. Tai muzikos mokytojas Artūras Sinkevičius, socialinės pedagogės Jurgita Gritėnienė ir Agnė Jankauskienė.

Beje, žygeivių bei folkloro ansamblis „Gilė“, kuriam vadovauja jo įkūrėjas fizikos mokytojas Dobilas Juška ir A.Sinkevičius, yra pelniusi geriausio ansamblio apdovanojimą – „Aukso paukštę“, o asmeninėje A.Sinkevičiaus sąskaitoje – ir Kauno Metų mokytojo vardas.

„Seniai, net praeitame amžiuje, tolimojoje Paukščių tako galaktikoje, Saulės sistemos planetoje Žemė, pačiame Europos centre, nedidelėje, ką tik laisvę atgavusioje valstybėje, šiek tiek žemyn upe paplaukus, pačioje Lietuvos širdyje, Kaune, viename blokinių namų mikrorajone ant garsaus knygnešio Mykolo Račkaus žemės atsirado Kauno Jono Pauliaus II vardu pavadinta gimnazija. Na, iš pradžių ji vadinosi kitaip, tad pakeliaukime laiku ir susipažinime su mūsų gimnazijos istorijos kai kuriais faktais“, – gimnazijos istorijos, kuri prasideda 53-osios vidurinės mokyklos vardu, apžvalgą repetavosi A.Sinkevičius.

Mokyklos veiklos pirmieji metai buvo nelengvi. Daug rūpesčių sugulė ant gimnazijos direktoriaus pavaduotojų Vytauto Gecevičiaus ir Ritos Gecevičienės pečių. „1991-ųjų rugsėjo 1-ąją mokykla pirmuosius mokinius pasitiko neužbaigta. Daugelyje klasių nebuvo grindų dangos, nebuvo suolų. Pirmas rugsėjo savaites  buvo tik darbų pamokos – mokiniai kartu su mokytojais baigė įrengti mokyklą“, – priminė pirmuosius metus A.Sinkevičius. Tais metais mokyklai vadovavo direktorius Valdemaras Krasnadamskis. Po metų prie mokyklos vairo stojo Rimgailė Johana Gulbinienė, o 1993-aisiais direktoriumi tapo Liudvikas Lukošius.

Tais pačiais metais mokyklai suteiktas lietuvių tautinės tvirtybės simbolio – Ąžuolo pavadinimas, atitikęs pasirinktą etninės kultūros, pilietiškumo ir krikščioniškosios moralės ugdymo kryptį. Kitais metais bus jau dešimtmetis, kaip mokykla tapusi Kauno Jono Pauliaus II gimnazija, tačiau tebegyvuoja tradicija, susijusi su ankstesniu pavadinimu – abiturientai pasodina vardinį ąžuolą.

Tarp gimnazijos tradicijų – ir Klasės dainos konkursas, muzikiniai penktadieniai, kalėdinių giesmių popietės, Grabnyčios, Žvakių liejimo šventė, Šokio ir judesio šventė, madų šventė „Medinė saga“, poezijos šventė  ir daug kitų.

Beje, per beveik tris gyvavimo dešimtmečius „Gilė“ surengė šimtus koncertų, įrašė aštuonias kompaktines plokšteles, surengė ir įveikė 154 žygius, 528 naktis miegojo po žvaigždėtu dangumi, nukeliavo 7582 kilometrus.

Nuo 2017-ųjų gimnazijai vadovaujant direktorei Ramutei Latvelienei atnaujintas gimnazijos kiemelis, stadionas, aktų salė, fizikos kabinetas, įkurta moderni biochemijos laboratorija, 3D biologijos kabinetas, pamokose mokiniai ir mokytojai naudoja išmaniąsias lentas.

Dalyvaujama įvairiuose tarptautiniuose projektuose, didžiulis dėmesys skiriamas sielovadai, veikia katalikiški būreliai, bendraminčiai jungiasi į maldos, šlovinimo grupes. Vyksta religiniai pokalbiai, liturginis švietimas, rekolekcijos, kiti renginiai.

R.Latvelienė atkreipė dėmesį, kad labai svarbi moksleivių, jų tėvų ir pedagogų bendrystė, kad gimnazija veiktų kaip nedalomas vienetas. 

„Mūsų gimnazija ypatinga, ypatingi čia besimokantys vaikai, ypatingi čia dirbę ir tebedirbantys žmonės. Visi esame atsakingi už gimnazijos praeitį, dabartį ir ateitį. Kurkime gimnazijos istoriją kartu!“ – kviečia gimnazijos bendruomenė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pastebėjimas

Pastebėjimas portretas
nesuprantu prie ko ten dievulis ir popiedzius nes apsilankius toje mokykloje pirmoje eilėje i akis krinta gūdus sovietmetis tiek dabar tiek tiek prieš 30 metų kai teko mokintis. Gal čia dėl to, kad ilga laiką mokyklos vadovai buvo iš slabotkės mokyklos, užkietėja komunizmo statytojai ir slabotkės banditu mokytojai.

nu

nu portretas
norejom ten savo vaikus leisti, bet kai pamatem, kad visi Šilainių degradai ir pašalpiniai ten vaikus leidžia tai susiradom paprastenę gimnaziją.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių