Gestų kalba griauna barjerus: jos mokosi net ir turintys klausą

Tolerancija įgalina peržengti skiriančias ribas. Kauno kolegija ėmėsi mažinti atskirtį tarp girdinčiųjų ir kurčiųjų bei neprigirdinčiųjų kolegijos bendruomenės narių.

Svarbus iššūkis

Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro vadovė Renata Sedliorienė dėstyti lietuvių gestų kalbos, kaip laisvai pasirenkamo studijų dalyko, pakvietė kolegijos absolventą, Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentą ir mokymų vadovą Mykolą Balaišį.

„Skaityti pavienes paskaitas, supažindinant jų dalyvius su kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomene, jos kultūra yra tekę ir anksčiau, bet dėstytojo darbo nebuvau dirbęs. Sulaukęs R.Sedliorienės pasiūlymo  nutariau, kad reikia save išbandyti“, – pasakojo M.Balaišis.

Pagrindinis tikslas, kurio paskaitose siekia lektorius, yra ne puikiai išmokyti lietuvių gestų kalbos visus studentus, bet suteikti jiems tvirtus pagrindus, kurie padėtų įveikti baimę bendrauti su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais.

„Siekiu, kad studentai suprastų, kaip su jais bendrauti. Toks yra mano tikslas“, – pabrėžė pašnekovas.

Situacija gerėja

Pasak M.Balaišio, prieš kelis dešimtmečius klausos negalią turintys žmonės buvo nustumiami į šalį, kadangi girdintieji nežinojo, kaip su jais bendrauti. Bet situacija keičiasi. Visuomenė vis labiau domisi ir rūpinasi kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomene. Daug prie situacijos gerėjimo prisideda ir įsikūrę lietuvių gestų kalbos vertėjų centrai.

„Be to, televizijų transliacijose atsiranda daugiau laidų, filmų su titrais. Pastarieji pritaikomi ir kultūriniuose renginiuose, pavyzdžiui, Nacionaliniame Kauno dramos teatre rodomi spektakliai, pritaikyti klausos negalią turintiems žiūrovams. Situacija gerėja“, – pozityvumo nestokojo lektorius.

Labai svarbu, kad dėl lietuvių gestų kalbos vertėjų centrų skaičiaus šalyje didėjimo vis daugiau kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų gali studijuoti aukštosiose mokyklose.

Pagalba ir siūlymai

M.Balaišis pastebėjo, kad dėl klausos negalios, studijuodamas kolegijoje, atskirties nepatyrė. Šią negalią turinti Pedagogikos katedros studentė Daiva Čekanavičiūtė jam pritaria.

„Studijų dalykai buvo prieinami, suprantami, dėstytojai visada stengėsi padėti. Nors grupiokės nemokėjo gestų kalbos, matydamos, kad aš gerai skaitau iš lūpų ir galiu kalbėti, noriai bendraudavo. Būdavo atvejų, kai kalbinama aš nesuprasdavau, bet tuomet į pagalbą ateidavo šalia esantis gestų kalbos vertėjas. Iki šiol labai džiaugiuosi gerais ryšiais su grupiokėmis“, – apie studijas pasakojo studentė ir pridūrė, kad ne tik iš grupės draugių, bet ir iš dėstytojų, administracijos darbuotojų sulaukdavo palaikymo ir pagalbos.

D.Čekanavičiūtė džiaugiasi studijomis, bet jose klausos negalią turinčiai studentei teko susidurti ir su iššūkiais. „Muzikinio ugdymo dalyko paskaitos Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos studentams yra privalomos, tačiau muzika aktuali tik neprigirdinčiam žmogui, kuris gali ją girdėti ir suprasti turėdamas klausos aparatą. Man, deja, ji nesuprantama, o gestų kalbos vertėjas muzikos garsų išversti negali, – pasakojo studentė. – Muzikinio ugdymo studijas baigiau. Lektorė mane pagyrė, man pritaikytas užduotis įvertino gerai. Bet siūlyčiau ieškoti sprendimo, kuris būtų palankus tiek lektoriui, tiek negalią turinčiam studentui. Nepaisydama iššūkių, kurie užgrūdina, nuoširdžiai džiaugiuosi studijomis.“

Daugiau pokyčių

Kad studijų aplinka visiems kolegijos studentams būtų geresnė, o tarpusavio bendravimas sklandesnis, prisideda M.Balaišio dėstomos lietuvių gestų kalbos paskaitos

Jose studentai supažindinami su gestų kalbos atsiradimo istorija, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų kultūra, lietuvių gestų kalbos daktiliais – abėcėle, vartojama vardams, pavardėms, miestų pavadinimams, kurių gestų kalboje nėra. Paskaitos orientuotos ne tik į formalų kalbos mokymąsi.

Lietuvių gestų kalbos dėstymas aukštojoje mokykloje – puikus sprendimas. Tačiau Lietuvos kurčiųjų draugija stengiasi inicijuoti daugiau pokyčių.

Kurtieji ir neprigirdintieji gali viską, ką ir girdintieji, išskyrus kalbėti.

„Girdintis žmogus informacijos gauna labai daug: iš televizijos, radijo, skaitomų spaudos leidinių, girdi ją ir iš kitų žmonių, o kurtiesiems ir neprigirdintiesiems informacijos pasiekiamumas yra ribotas. Lietuvos kurčiųjų draugijos siekis yra gestų kalbos įstatymas, kuris reglamentuotų, kad kiekvienoje mokykloje, darželyje būtų mokoma lietuvių gestų kalbos, būtų organizuojami mokymai įvairių sričių specialistams (ugniagesiams, policininkams, medikams ir kt.). Tai padidintų informacijos prieinamumą klausos negalią turintiems žmonėms“, – Lietuvos kurčiųjų draugijos tikslą įvardijo jos viceprezidentas M.Balaišis.

Bendravimo barjero tarp girdinčiųjų ir kurčiųjų bei neprigirdinčiųjų mažinimas – svarbus žingsnis, kuris turės įtakos ne tik geresnei studijų aplinkai kolegijoje, bet ir padės įveikti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie klausos negalią turinčius žmones. „Kurtieji ir neprigirdintieji gali viską, ką ir girdintieji, išskyrus kalbėti“, – pastebėjo M.Balaišis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Galima sisikalbeti ir nekalbant,zvilgsniu, akimis.

Jone

Jone portretas
As britu kalba po truputi mokausi. Bet nelabai turiu kur naudoti. Idomu, kiek skiriasi ji nuo lietuviu ar rusu, is kurios lietuviu ir atskilo.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių