Geriausia teismo mediatorė: kartais susigraudinu iki ašarų

Taikiajam tarpininkavimui perduodama vis daugiau bylų, tačiau mediacija skamba vis dar miglotai. Tokia galimybė Lietuvoje egzistuoja jau nuo 2005 m., tačiau realiai šis ginčų sprendimo kelias įsisiūbuoti ėmė prieš šešerius metus.

Teisminė mediacija – tai visuose bendrosios kompetencijos teismuose taikoma ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams.

Kodėl žmonės taikos ieško tokiu būdu, pokalbis su teisėja-mediatore G.Jakštiene.

– Kaip paprastais žodžiais pasakyti – kas gi ta mediacija?

– Kartais žmogui reikia nuoširdžiai išsikalbėti, kad jis suprastų, kur yra ginčo esmė, o to jis negali padaryti teisminiame procese. Mediacijos procesas leidžia laisvą, atvirą ir nuoširdžią bendravimo formą, kurios tikslas – taikus susitarimas.

– Ar mediatoriumi gali būti tik teisėjas?

– Nebūtinai. Yra reikalavimai – turėti aukštąjį išsilavinimą, būti nepriekaištingos reputacijos, išklausyti 36 valandų kursą. Tarkime, jei ginčas yra statybų srityje, tai inžinierius, statybininkas gali labai gerai išspręsti ginčą. Susiginčiję asmenys paprastai turi advokatus. Jie padeda teisiškai surašyti taikiai pasiektą susitarimą. Vis daugiau advokatų, vaiko teisių tarnybos darbuotojų siekia būti mediatoriais.

– Kokie yra mediacijos pranašumai prieš teismo procesą?

– Kiekviena ginčo pusė į teismą ar pas mediatorių ateina įsitikinusi savo tiesa. Kai ginčas pasiekia teismą, jis būna jau galutinis, ginčo pradžia būna gerokai anksčiau. Sprendžiame daugybę šeimos, paveldėjimo ginčų tarp brolių ir seserų. Sprendimą mediacijoje pasiekia patys žmonės, o ne teismo nutartis įpareigoja, kad šeštadienį 11 val. vaikas su maišiuku stovėtų prie durų ir drebėdamas lauktų tėčio ar mamos.

Mediacija neprasideda kaip teismo posėdis. Vienas teisėjas sakė, kad atėjęs į mediacijos patalpą nusimeta mantiją, nusijuosia kaklaryšį, atsiraito marškinių rankoves ir tik tada imasi mediacijos.

Labai svarbi neutrali aplinka, kad atėjęs žmogus pasijustų saugiai, kitaip jis negalės būti atviras. Aš sakau, kad mediacijoje nėra ieškovo ir atsakovo, yra Petras ir Jonas. Mes sprendžiame juos užgriuvusią bėdą. Mano pareiga sukurti atmosferą, kad žmonės pasijustų laisvai, tačiau kartu ir atsakingai – vis dėlto mes sprendžiame ginčą.

– Papasakokite, koks kelias iki mediacijos.

– Pradžia įprasta: žmonės teismui pateikia savo civilinį ieškinį. Paskiriamas teisėjas. Kviečiamas posėdis. Teisėjas peržiūri bylą ir jei mato, kad galima, siūlo mediaciją. Tai teisėjas gali padaryti ir iki pradėdamas nagrinėti bylą.

Žmonės ir patys gali paprašyti jų civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo. Patys pasirenka mediatorių. Teismų administravimo puslapyje yra visi teisėjai-mediatoriai. Aprašyta, kokios srities jie profesionalai. Mediaciją galima pradėti esant bet kuriai bylos nagrinėjimo stadijai. Būna, kad mediacijos paprašo prieš pat baigiamąsias kalbas.

– Kokia prasmė šitiek nuėjus prašyti mediacijos?