Gelbėtojams ir savanoriams – smūgiai iš pasalų

Šalies Vyriausybei prakalbus apie priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų centralizaciją, sunerimo ne tik savanoriai ugniagesiai, bet ir priešgaisrinės saugos tarnybos darbuotojai. Priešgaisrinės saugos tarnybas vėl norima jungti prie valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.

Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys mano, kad tokiu atveju žlugtų savanorija. Neatmetama tikimybė, kad bus mažinamas ir priešgaisrinės saugos tarnybos darbuotojų skaičius.

Norima žengti žingsnį atgal

Pasak R.Velžio, centralizacija būtų žingsnis atgal. "2010 m. mes grįžome iš jų. Galiu pateikti Vilkijos ir Kulautuvos ugniagesių komandos pavyzdį. Mes jas iš valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos perėmėme su kiaurais stogais, koklinėmis krosnimis, su nevažiuojančiais gaisriniais automobiliais, ugniagesiai buvo aprūpinti tik apsauginiais drabužiais", – sakė Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas. Jo įsitikinimu, kai kurių iš devynių dabar pakaunėje veikiančių komandų iš viso būtų nelikę, o kaimo žmonės praradę saugumą.

"Įsivaizduokite Kauno rajoną: nuo vieno galo iki kito – 100 km. Kurdami priešgaisrinę tarnybą siekėme, kad ugniagesių komandos galėtų greitai nuvykti į atokiausias teritorijas, nes gaisre svarbi kiekviena minutė, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. – Jei galvotume, kad, ištikus bėdai, kilus gaisrui, nelaimei kelyje, kai reikalinga pagalba, ją gali suteikti vien sukarinta priešgaisrinė tarnyba, tikriausiai eitume neteisingu keliu."

Jei galvotume, kad, ištikus bėdai, kilus gaisrui, nelaimei kelyje, kai reikalinga pagalba, ją gali suteikti vien sukarinta priešgaisrinė tarnyba, tikriausiai eitume neteisingu keliu.

Siekiant užtikrinti gaisrų gesinimą ir gelbėjimo darbus nutolusiose vietovėse ir buvo įkurtos savivaldybių priešgaisrinės tarnybos. Jos dalyvauja gesinant apie 50 proc. visų šalies gaisrų ir atlieka apie 30 proc. gelbėjimo darbų.

Kauno rajone jau akivaizdi ir savanorių ugniagesių pagalbos nauda. "Mūsų savanoriai per trejus metus dalyvavo 262 įvykiuose, gelbėjo gyvybes, padėjo užkirsti kelią didelėms nelaimėms. Jie yra rimta paspirtis mūsų komandoms", – patikino R.Velžys.

Dažnai savanoriai į nelaimės vietą atskuba greičiau. Pavyzdžiui, savanoris Gražvydas Prostenas šiemet liepą išgelbėjo Drąseikių karjere skendusį vyriškį ir Lietuvos savanorių ugniagesių istorijoje tapo pirmuoju savanoriu, atlikusiu tokį žygdarbį.

Apsilankęs Kauno rajone ir susipažinęs su priešgaisrinės saugos tarnybos veikla Europos parlamento narys Juozas Olekas žadėjo: "Kalbėsimės Seime ir galbūt su Vyriausybe, kad būtina išsaugoti trisluoksnę sistemą: statutinius ugniagesius, didesnės savivaldybės turėtų turėti savo priešgaisrinės saugos tarnybas ir po truputį reikėtų didinti savanorystės mastą, nes dabar egzistuojanti sistema yra efektyviausia."

Sėkmės pavyzdys

Europarlamentaras gerai įvertino Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos veiklą. Ji, pasak J.Oleko, turi tam tikrą savo specifiką, vardą tarp Lietuvos priešgaisrinių apsaugos tarnybų.

"Pagirtina, kad lėšų tam skiria Kauno rajono savivaldybė, o bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis, pritaikyti savanorystės modeliai. Pakaunėje ugniagesių technika, palyginti su kitais rajonais, yra gera. Man dabar Europos parlamente tenka kalbėtis su kitų šalių priešgaisrinės saugos tarnybos bei civilinės saugos atstovais, ir matau, kad Kauno rajonas niekuo nenusileidžia, gal tik reikia daugiau dėmesio skirti prevencijai", – sakė J.Olekas.

Panašiai kalbėjo ir Remigijus Baniulis, buvęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas. "Daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos nuolat stiprinamos, ir toks modelis pasiteisina. Smagu matyti, kad ir jūs einate tuo keliu ir esate sėkmės pavyzdys kitiems", – teigė R.Baniulis.

Išaugo ir sustiprėjo

Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnyba buvo įkurta ir savo veiklą pradėjo prieš 13 metų. Tuo metu tarnyboje buvo 7 ugniagesių komandos – Babtų, Čekiškės, Domeikavos, Ežerėlio, Margininkų, Poderiškių ir Vandžiogalos, o šiuo metu, po struktūrinių pertvarkymų – devynios. Jose dirba per 60 žmonių.

Nuo 2016 m. pradžios Kauno rajono savivaldybės teritorijoje prie esamų ugniagesių komandų ėmė steigtis savanoriai ugniagesiai – šiuo metų yra 106 savanoriai, tarp jų – ir viena moteris.

Kauno rajono savivaldybė aktyviai dalyvavo kuriant savanoriją, skiria didelį dėmesį priešgaisrinei būklei gerinti, gyventojų saugumui didinti bei priešgaisrinei prevencijai Kauno rajone. Nuo 2014 m. vidutiniškai per metus Kauno rajono savivaldybė skiria apie 150 tūkst. eurų. Už šias lėšas perkami automobiliai, uniformos, gelbėjimo įranga, remontuojami gaisrinių pastatai, mokamos kompensacijos savanoriams ugniagesiams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Po kiek opiumas liaudžiai ?

H

H portretas
Reikia vietų saviems , nieko asmeniško . .......
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių