„Skaičius galiu pasakyti tik tuos, kurie per mane įvažiavo, gavo nakvynę. Šiai dienai Klaipėdoje apgyvendintos keturios moterys su vaikais, Vilniuje – du ukrainiečiai, Kaune – viena ukrainietė. Kiek dar atvažiuos artimiausiu metu, neturiu informacijos“, – portalui kauno.diena.lt sakė kaunietis.

Bent apie dešimt ukrainiečių, jo žiniomis, į Lietuvą atvežė lietuviai, į Ukrainą vykę savo artimųjų, tačiau padėję šalį palikti ir nepažįstamiesiems. Pavyzdžiui, viename ekipaže buvo trys papildomi žmonės, kitur į mikriuką paėmė net septynis ar aštuonis.

„Pagalbos šiuo metu parvežti ukrainiečius nuo pasienio nereikia. Dvi mašinos buvo nuvažiavusios, grįžo tuščiomis, neturi, ką atvežti. Labai padeda patys lenkai, čekai. Geriausiai ne tiesiog vykti į pasienį, o veikti koordinuotai, pilna grandine“, – patarė Š. Jasiukevičius.

Geriausiai ne tiesiog vykti į pasienį, o veikti koordinuotai, pilna grandine.

Jis pasakojo, kad yra paruošta visa logistika šitoje ES sienos pusėje: transportas, nakvynės, yra kas daiktų dovanoja ir pamaitina. „Didžiausia problema – ukrainiečius iki sienos atvežti iš miestų, nes miestų apgultis yra ir transportas apskritai vengia važiuoti, žūsta žmonės pakeliui. Bet jau sprendžiame ir atvežimo Ukrainoje iki ES sienos problemą“, – sakė pašnekovas, laukdamas kontaktų žmonių, kurie gali organizuoti ginkluotą palydą. „Netrukus imsime išvežti žmones iš miestų“, – kalbėjo Š. Jasiukevičius.

Pasieniuose driekiasi ilgos automobilių, norinčių palikti Ukrainą, eilės. „Sudėtinga su eilėmis, labai daug norinčių išvažiuoti, o ten konfliktai. Filtruoja visus norinčius išvykti, vyrų neišleidžia. Kiekvienoje mašinoje, kur yra vyras, su kiekviena tokia mašina pusę valandos dramos būna, kol juos išskirsto, išskiria“, – pasakojo apie tai, kad iš Ukrainos neleidžiama išvykti 18-55 metų vyrams.

Scanpix nuotr.

Š. Jasiukevičius vardijo, kad šiai dienai jo su bendraminčiais žinioje yra maždaug virš šimto gyvenamų vietų rezervas, kur galės apnakvindinti ukrainiečius. Yra dvi įmonės, kurios pasisiūlė duoti autobusus, daugybė žmonių su mikroautusais, lengvom mašinom. „Bet dabar dar nėra tiek daug ukrainiečių perėję sieną, kiek galėtume Lietuvoje jų aptarnauti“, – sakė kaunietis.

„Šiuo metu dirbame ties tuo, kaip evakuoti norinčius, kaip išvežti tuos, kurie negali patys išvažiuoti. Pinigų mums irgi kol kas nereikia. Daug kas rašo, klausia, kur pervesti. Jeigu mums atsidarys galimybė evakuoti ukrainiečius, išvežti juos iš Ukrainos miestų, tada jau reikės pinigų. Ukrainoje kuro nebėra, reikės pirkti Lenkijoje, pervežti per sieną kanistrais, kad piltųsi, kad turėtų, kuo važinėti. Kol kas laukite informacijos“, – pasakojo Š. Jasiukevičius.

Dar viena tema – norintys eiti tarnauti į Ukrainos karines pajėgas lietuviai. „Tokia pagalba yra labai reikalinga, ją vertinu teigiamai, bet ji turi labai didelių neigiamų aspektų. Reali pagalba iš ten kariausiančių lietuvių būtų labiau simbolinė, bet ji – labai motyvuojanti ir labai įkvepianti ukrainiečius kautis. Jie jaučia, kad jie turi palaikymą. Visai kitaip yra kautis, kai jaučiasi, kad yra palikti vieni, ir visai kitaip, kai jaučia, kad pasaulis palaiko ir net atvažiuoja kautis kartu. Toks palaikymas yra labai svarbus. Neigiami aspektai yra, aišku, galimos žūtys, sužeidimai. Raginčiau labai pagalvoti, svarstyti dėl vykimo tik tuos, kurie turi labai didelę karinę patirtį. Žmonės be karinės patirties yra tiesiog mėsa, ir pasirodymas greitai baigsis“, – perspėjo kaunietis. 

Žmonės be karinės patirties yra tiesiog mėsa, ir pasirodymas greitai baigsis.

„Išvykimas kovoti be mūsų vyriausybės leidimo, be ambasados informavimo gali kainuoti Lietuvos pilietybę. Gavus tokį leidimą su reikiamais dokumentais vykstama į Ukrainos kariuomenės komplektavimo tarnybą, ten sudaroma sutartis, gaunamas atitinkamas statusas. Tai nėra partizaninis pasipriešinimas“, – kalbėjo Š. Jasiukevičius.