Ekspozicijoje – pasenę daviniai ir okupantų batai

Atvyko mokytis į Kauną

Gimęs ir augęs Ukrainoje, Bohdanas savo ateitį siejo su šia šalimi. Kyjive studijavo informacines technologijas (IT), svajojo apie magistro laipsnį ir, žinoma, darbą IT sferoje. Praėjusių metų vasaris perrašė visų Ukrainos žmonių gyvenimus. Bohdanas – ne išimtis. Savo šeimos istorijos jaunas vyras nepasakojo, tik užsiminė, kad, prasidėjus karui, tęsti mokslus Ukrainoje tapo komplikuota. Dėl nesiliaujančių įspėjamųjų sirenų ir nuolatinės grėsmės paskaitos nevyko taip, kaip anksčiau. Dingus elektrai ir interneto ryšiui, studentams, kurių pagrindinė mokymosi priemonė buvo kompiuteris, gilinti žinias tapo tiesiog neįmanoma.

Misija: nuo 2015-ųjų įkurtas fondas daro viską, kad nuo karo nukentėjusių civilių kasdienybė būtų šviesesnė. („BON Support Ukraine“ fondo nuotr.)

„Sulaukėme pasiūlymo mokslus tęsti Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Žinau, kad ši aukštoji mokykla priėmė apie pusantro šimto ukrainiečių ir daugiau nei 30 dėstytojų“, – Bohdanas tikino į Lietuvą nusprendęs vykti ne tik dėl asmeninio tobulėjimo, bet ir tam, kad padėtų savo šalies žmonėms.

Mieste, kuris tapo laikinaisiais namais ir mokslo šventove, Bogdanas skaičiuoja kiek daugiau nei metus.

„Kaip sekasi? Viskas gerai. Man patinka ritmas, kuriuo dabar gyvenu. Jaučiuosi komfortiškai, bet žinau, kad turiu laikytis šios šalies taisyklių, nes esu čia tik svečias. Susiradau naujų draugų, nes esu aktyvus ir, žinoma, bendrauju su ukrainiečių bendruomene. Susitinkame, susirašinėjame ir telkiamės, kad padėtume tiems, kurie yra Ukrainoje“, – pasakojo jaunas vyras.

Subūrė bendraminčius

Dabar Bohdanas – ne tik uolus VDU trečiakursis, laisvu nuo paskaitų metu dirbantis su informacinėmis technologijomis, bet ir  VšĮ „BON Support Ukraine“ direktorius.

Paramos fondas buvo įkurtas po 2014-ųjų įvykių Maidane. Tuo metu Paryžiuje studijavusi ukrainietė Oresta Brit suprato, negalinti likti tik  stebėtoja. Grįžusi atgal į Ukrainą 2015-aisiais, ji subūrė nedidelį entuziastų ratą, kuris, laikui bėgant, peraugo į galingą jėgą. Šiuo metu fondas vienija kelis šimtus savanorių, išsibarsčiusių po visą pasaulį. Ne vienas jų yra ir Lietuvoje. „BON Support Ukraine“ tikslas – suvesti nukentėjusius Ukrainos žmones su tais, kurie nori ir gali jiems padėti. Fondas teikia emocinę pagalbą, nemokamas teisines konsultacijas, padeda ruošiant procesinius dokumentus, atstovauja nukentėjusiųjų interesams įvairiose institucijose ir t. t.

Už paaukotas lėšas Ukrainos žmonėms atlikta ne viena operacija, nupirkta medikamentų, organizuoti reabilitacijos kursai, taktinės medicinos mokymai daugiau nei pusšimčiui studentų. O. Brit įkurtas fondas surinko ir išdalijo apie 20 t paramos. Su „BON Support Ukraine“ parama nupirkta 400 medicininių turniketų, kone 3 tūkst. uniformų komplektų, aštuonios „Starlink“ sistemos, pusšimtis automobilių ir su automobiliais susijusių medžiagų, 500 taktinės avalynės porų, optikos prietaisų, šarvinių liemenių, radijo imtuvų, planšečių, nešiojamųjų kompiuterių, beveik 100 taktinės pirmosios pagalbos vaistinėlių, miegmaišių, šildytuvų, kilimėlių ir kitų būtinų priemonių.

Fondas padeda civiliams

Skaičiuojama, kad „BON Support Ukraine“ jau padėjo daugiau nei 16 tūkst. ukrainiečių. Dar apie 150 žmonių evakavo iš karštųjų taškų.

„Noriu pabrėžti, kad „BON Support Ukraine“ fondas neskiria tiesioginių aukų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Mes remiame civilius žmones. Daug padedame vaikams, nuo karo nukentėjusioms šeimoms“, – apie vykdomą veiklą pasakojo Bohdanas.

Fondui aukoja žmonės iš viso pasaulio. Nemažai prisidėjo ir lietuviai. Jiems Bohdanas negailėjo gerų žodžių. Tokios pat pozicijos lietuvių atžvlgiu laikosi dauguma ukrainiečių.

„Esame dėkingi lietuviams už paramą. Žinoma, palyginti su praėjusiais metais, ji šiek tiek atslūgo, nes žmonės pavargo, priprato. Nepaisant to, jūsų palaikymas mums labai daug reiškia“, – studentas dėkojo visiems tiems, kurie padėjo, padeda ir padės nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.

Visi norintys paremti nuo karo nukentėjusius Ukrainos žmones tai gali padaryti banko pervedimu: VšĮ BON Support Ukraine, LT287300010174191279. Daugiau informacijos: officelt@bonukraine.com.

Užtruko su dokumentais

Nors per metus prisijaukino Kauną, jaunas vyras neslėpė, kad čia – jo kūnas, tačiau visos mintys ir širdis – namuose. Tiesa, apie grįžimą į Ukrainą jis kol kas negalvoja. Ateities planus dėlioja Lietuvoje, o lagaminus krausis tik tuo atveju, jei bus galima grįžti ir tęsti studijas savo universitete. Kol kas drauge su kitais fondo nariais Lietuvos žmonėms jis nori papasakoti apie pastarųjų metų Ukrainos žmonių kasdienybę.

„Gal sausio mėnesį man kilo mintis surengti parodą. Susitikau su Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovu, papasakojau. Jam labai patiko mano sumanymas. Šiuo metu muziejuje taip pat yra ekspozicija, tik ji daugiau skirta Ukrainos istorijai“, – užsimovęs pirštines Bohdanas iš automobilio bagažinės ištraukė dėžę, o pravėręs ją parodė, ką jau netrukus išvys visi muziejaus lankytojai.

Eksponatai: dauguma daiktų buvo rasti prie okupantų kūnų. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Tai Ukrainos kovotojų ir okupantų daiktai, atkeliavę iš karštųjų taškų. Tiesa, ne visus jų pavyko atgabenti. Tarkim, rusų naudoti peiliai dėl savaime suprantamų priežasčių liko Ukrainoje.

Mes remiame civilius žmones. Daug padedame vaikams, nuo karo nukentėjusioms šeimoms.

„Net laikraščių atvežti į Lietuvą buvo galima tik sutvarkius reikiamus dokumentus. Tai užėmė laiko“, – Bohdanas džiaugėsi, kad, sutvarkius visus formalumus, eksponatai prieš kelias dienas galiausiai pasiekė Lietuvą.

Artimiausiu metu jie bus įkurdinti Vytauto Didžiojo karo muziejaus pirmame aukšte.

Kaune bus mėnesį

Prieš traukdamas daiktus, studentas apsimovė pirštines. Liesti plikomis rankomis daiktus nesmagu, nes dauguma rasti prie mirusiųjų.

„Pažiūrėkime, ką turime“, – studentas paėmė įmautę su laikraščių pluošteliu.

Pažymėti Z simboliu, pasirodę praėjusių metų pavasarį, leidiniai su propagandiniais tekstais buvo dalijami žmonėms. Filosofinės knygos, kurios taip pat atkeliavo į Lietuvą, buvo rastos šalia rusų karininkų.

„Parodoje bus eksponuojami ir sausio davinio paketai. Pamatysite, ką valgo Ukrainos kovotojai ir kuo stiprinasi rusai. Jei atidžiau pažiūrėsite į etiketes, suprasite, kokia prasta jų sudėtis. Juokingiausia tai, kad dauguma šių davinių rusams dalijami su jau pasibaigusio galiojimo data“, – Bohdanas pasakojo, kad ekspozicijoje, kuri bus atvira nuo birželio 3-iosios, kauniečiai ir miesto svečiai savo akimis galės pamatyti ir daugiau įdomių eksponatų, atkeliavusių iš karo niokojamos Ukrainos.

Tarkim, lankytojai galės iš arčiau dirstelėti į kovojančių pusių karių uniformas, šalmus, aulinius. Pastarųjų, 43 dydžio porą, studentas atsinešė ir į „Kauno dienos“ redakciją.

Įdomu: muziejaus lankytojai galės pamatyti ir palyginti, kaip pasiruošę Ukrainos kovotojai ir rusų įsibrovėliai. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Šie tikrai neblogai atrodo, bet greičiausiai dėl to, kad buvo pirkti iš savų pinigų. Ne visi tokią prabangą turėjo. Rekrutai, kiek žinau, ėjo su niekuo“, – paklaustas, kaip buvo surinkti eksponatai, Bohdanas nebuvo linkęs daug kalbėti. Visus juos esą surinko ir perdavė Ukrainos kovotojai. Kurį laiką juos buvo galima pamatyti fondo biure Kyjive.

Planuojama, kad eksponatai Vytauto Didžiojo karo muziejuje bus iki vasaros vidurio. Vėliau grįš atgal į Ukrainą arba keliaus į kitą Lietuvos miestą, jei tik bus išreikštas toks noras.