Ekspertas: tiltams reikia inspektorių

Po tiltu – šlapintis

Kėdainiai, kur neseniai įlūžo tiltas, A. Biliaus inspektavimo laikais priklausė Kauno zonai.

„Mano atsakomybės srityje buvusi Kauno zona tada apėmė ir Marijampolę, Alytų, Raseinius, kitus miestelius. Valstybinėje tiltų inspekcijoje (VTI) iš viso, be manęs, dirbo keturi tiltus prižiūrintys specialistai, neskaitant inspekcijos viršininko ir buhalterės. Galima sakyti, kiekvienas specialistas buvo asmeniškai atsakingas už jo inspektuojamojoje zonoje esančių tiltų būklę“, –  „Kauno dienai“ sakė A. Bilius.

Buvęs inspektorius priminė, kad 1992 m., kai buvo nuspręsta įsteigti VTI, jos darbuotojai dažnai susidurdavo su priešišku požiūriu.

„Aukštas pareigas einantis vienos savivaldybės darbuotojas man taip ir pasakė: ko jūs po tais tiltais landžiojate, mes ten tik šlapintis einame“, – prisiminė A.Bilius.

Patiltės politika

A. Bilius papasakojo istoriją, kai, palindęs po tiltu, pateko į tikras politines džiungles, kuriose tuo metu šeimininkavo prezidento Rolando Pakso aplinkos veikėjai.

„Važiavau apžiūrėti Druskininkuose esančio tilto per Nemuną. Pakeliui – slėnyje esantis nedidelis tiltas per Merkį. Jo apžiūros mano planuose nebuvo, tačiau pamačiau, kad ant tilto kažkokios virvės. Sustojau pasidomėti ir po tiltu aptikau dažytoją – jauną vaikiną. Jis dažus tepė tiesiog ant nenuvalytų konstrukcijų. Klausiu, ką tu čia veiki. Jis sako, esu iš Telšių, mane atsiuntė tilto dažyti. Nieko nesupratau, nes aš, kaip inspektorius, apie tai turėjau žinoti. Nustebęs iš karto skambinau Alytaus automobilių kelių valdybai. Jie nieko nežinojo. Tada skambinau Regiono keliams. Tie irgi nieko nežinojo. Sukau į Kelių direkciją, kurios vadovu neseniai buvo paskirtas tuomečio prezidento Rolando Pakso žemietis ir bendražygis telšiškis Gintaras Striaukas. Nors jis man atrodė arogantiškas žmogus, išgirdęs, kad domiuosi tiltu per Merkį, su manimi kažkodėl ėmė elgtis labai kolegiškai, maloniai. Jis išsikvietė mane, aiškino, kad tuos neaiškius tilto dažytojus prirėmė, prispaudė ir pan. Mane kaip kokį vaikigalį užkalbėjo, pasakė, kad imsis priemonių, ir aš kurį laiką tą tiltą užmiršau. Dabar gailiuosi, kad tada pritrūkau įžvalgumo, galima sakyti, buvau aplaidus“, – apgailestavo A. Bilius.

Jo nuomone, būtent tiltas per Merkį galėjo padėti R. Paksui laimėti prezidento rinkimus.

„Sužinojau, kad yra sudarytas to tilto remonto projektas, kurio kaina –1,5 mln. litų. Projektą vykdė firma, priklausanti telšiškiui, kuris tuo metu buvo žinomas kaip R. Pakso rėmėjas. Atsiskaitymas už tilto dažymą buvo atliekamas kažkaip apeinant tilto šeimininkus. Be to, projektuotojas sulaukė priekaištų, kad remontuojamo projekto vertė tik 1,5 mln. litų. Buvo pasakyta projektą pataisyti, kad jis būtų brangesnis. Tilto dažytojas buvo reikalingas tam, kad tiltas iš išorės bent pusmetį pablizgėtų, o pinigai už numatytus darbus plauktų kitur. Manau, į rinkimų kampaniją. Netrukus R. Paksas tapo prezidentu, G. Straukas buvo paskirtas susisiekimo ministru ir VTI jis greitai panaikino. Laikinai buvo paliktas toks Tiltų skyrius, kuriam ėmė vadovauti dar vienas telšiškis – Gediminas Viršilas“, – apie paskutines VTI dienas pasakojo pašnekovas.

Panaikinus inspekciją, A. Bilius devyniolika metų dirbo dėstytoju, dabar jis – aktualijomis smalsiai besidomintis senjoras.

Tiltas turi atlaikyti vieną paskui kitą važiuojančių iki 30 t sveriančių automobilių koloną.

Metas sprendimams

A. Bilius yra baigęs tuometį Kauno politechnikos institutą. Praktiką įgijo statydamas pirmąją tilto per Nerį prie Kleboniškio atkarpą.

„1992 m., kai pradėjo veikti VTI, tiltų būklė Lietuvoje tikrai buvo labai prasta. Maždaug per metus patikrinau visus mano atsakomybei priskirtus tiltus, ir mano sąžinė buvo rami, kad padėtį kontroliuoju. Kritiškiausia padėtis tuo metu buvo Marijampolėje per Šešupę vedančio tilto. Aptikau, kad tiltą ir kranto gruntą jungianti vadinamoji pereinamoji plokštė į atramą remiasi tik, kaip sakoma, per nago juodymą ir bet kuriuo metu gali nugarmėti, ypač jei ant jos staiga stabdytų sunki transporto priemonė. Tilto šeimininkai privalėjo atsižvelgti į inspektorių išvadas, nes mes buvome pavaldūs ministerijai, todėl tilto remontas buvo pradėtas nevilkinant. Mes galėjome spausti, mūsų surašyti aktai buvo dokumentai ir juos buvo privaloma vykdyti “, – pabrėžė A. Bilius.

Jo nuomone, atkūrus VTI, užtektų penkių specialistų, kad būtų užtikrinta tiltų priežiūros kokybė, o tiltai daugiau nebepateiktų staigmenų.

„Kaip visiems žinoma, dabartinis susisiekimo ministras pasakė, kad net 70–80 proc. Lietuvoje esančių tiltų yra prastos būklės. Tai skamba baugiai. Manau, pats metas imtis konkrečių priemonių ir taisyti padėtį“, – svarstė A. Bilius.

Standartai – panašūs

A. Biliui visiškai nepagrįsti atrodo po Kėdainių tilto griūties dažnai pasigirstantys teiginiai, kad sovietmečiu suprojektuoti tiltai nepritaikyti šiuolaikiniams automobilių srautams, todėl yra pažeidžiami.

„Tai klaidingas supratimas, neva seniau statyti tiltai buvo pritaikyti vienoms apkrovoms, o dabar gauna didesnes“ – sakė A. Bilius.

Jis pabrėžė, kad tiltai buvo projektuojami atsižvelgiant į du esminius kriterijus.

„Tiltas turi atlaikyti vieną paskui kitą važiuojančių iki 30 t sveriančių automobilių koloną. Dabartiniais laikas važinėjantys vilkikai maksimaliai sveria iki 27 t. Antras kriterijus – vadinamoji vienkartinė apkrova, kai atliekamas koks nors specialus pervežimas. Pavyzdžiui, gabenamas tankas. Tokia numatyta vienkartinė apkrova, tenkanti vienai konkrečiai tilto daliai, yra 80 t. Tad seniau suprojektuoti tiltai tikrai nėra silpnesni. Bėda – nesisteminga jų priežiūra“, –  tikino tiltų priežiūros spragomis susirūpinęs kaunietis.