Artėjant didžiausio Lietuvoje vertikaliojo saulės laikrodžio, įrengto KTU studentų miestelyje, 10-mečio jubiliejui, moksleiviams buvo pasiūlyta dalyvauti konkurse – spręsti matematikos uždavinius.

„Kaip ir kiekviena mokslo ar technikos sritis turi savo specifiką, savo terminus, aspektus, taip ir saulės laikrodžiai turi savo „virtuvę“ arba, kitaip tariant, matematinį-fizikinį aparatą. Pasigilinus viskas tampa aišku. Tai – judėjimas erdvėje ir laike, ir to judėjimo aprašymas matematine forma, t. y. geometrija ir trigonometrija“, – aiškina V. Stankus, kuris kuravo moksleiviams pasiūlytų matematinių užduočių sudarymą.

Pasak jo, tik dėl matematikos ir fizikos sintezės, kuriai pradžią davė Izaokas Niutonas, tapo įmanoma taikyti abstrakčius matematikos dėsnius realiame pasaulyje. Tik dėl to įvyko technologinis progresas.

Matematikų ir fizikų sprendimai – geresni

Fiziko V. Stankaus teigimu, fizinių mokslų vystymasis ne tik lėmė tai, kad gyvename ne XVII, o XXI amžiuje, bet jie taip pat yra labai naudingi asmenybės ugdymui.

„Pradedant gilintis į matematiką ar fiziką, keičiasi ir mąstymas, ir charakteris. Žmonės, kurie įdėjo daug darbo tobulindami matematikos ar fizikos įgūdžius, kitaip priima sprendimus: jie iš anksto žino, kad vieno ar kito sprendimo priėmimas nulems (galbūt ir negrįžtamai) tam tikrus jų gyvenimo pokyčius“, – mano V. Stankus.

Pasak jo, dėl deterministinio mąstymo, kurį išlavina matematika, fizinių (tiksliųjų geriau, nes matematika neįeina į fizinių mokslų sritį) mokslų atstovai puikiai supranta, kad bet kokio poelgio pasekmės priklauso ne tik nuo jų, bet ir nuo atitinkamų dėsnių, kurie gali pakoreguoti siekiamą rezultatą. KTU MGMF Fizikos katedros docento teigimu, matematikai ir fizikai sprendimus kasdieniame gyvenime priima racionaliau ir atsargiau, nes geba projektuoti ateities įvykius.

Įrodymas, kad Žemė apvali

Paklaustas, kuo galėtų būti įdomūs saulės laikrodžiai skubančiam šiuolaikiniam žmogui, pripratusiam prie technologinių naujovių, V. Stankus atsako, kad saulės laikrodis prikelia suvokimo jausmą, jog gyvename apvalioje planetoje, kuri nuolatos sukasi aplink savo ašį ir aplinkui saulę. Tai visiems žinomas faktas, bet jo nejaučiame kasdienybėje.

„Žiūrėdami į saulės laikrodžio parodymus saulėtą dieną netikėtai sau pradedame suvokti, kad gyvename ne ant plokščio paviršiaus tarp namų mieste, kuriame saulė yra kaip šviestuvas, pasirodantis ryte ir dingstantis naktį. Saulės laikrodis suteikia žinių apie Žemės judėjimą, kurias galima pritaikyti laiko ir netgi vietos nustatymui“, – teigia V. Stankus.

Be to, saulės laikrodis yra kūrinys, sujungiantis mokslą ir meną. Pasak mokslininko, Lietuvoje, ir netgi Kaune yra nemažai saulės laikrodžių, kurie gali būti drąsiai laikomi meno kūriniais.

„Prieš metus į mane kreipėsi žmogus, norėdamas pasitarti, kaip suderinti jo paties pagamintą saulės laikrodį. Buvau labai nustebęs, kai parodė nuotraukas – tai buvo kalvio darbas iš juodojo metalo! Turbūt kiekvienas geistų tokį kūrinį turėti savo sodyboje“, – pasakoja V. Stankus.