Dėl KEKS atidarymo jaudulys sklando ore: kiekvienas kaunietis turi nueiti savo kelio dalį

Jaudulys sklando ore

Susitikime dalyvavo didžiojo renginio režisierius Chrisas Baldwinas, „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, „Kaunas 2022“ mito trilogijos kuratorius Rytis Zemkauskas, prancūzų menininkas Olivier Grossetête, kompozitorius Antanas Jasenka, dirigentas Modestas Pitrėnas, solistai Merūnas Vitulskis ir Joana Gedmintaitė, kostiumų dizainerės Aleksandra Jacovskytė ir Sandra Straukaitė. Didžiojo atidarymo renginio kūrėjai prisipažino nekantriai laukiantys vakaro, kada visi kauniečiai taps neeilinio įvykio liudininkais. Paklausta, kaip jaučiasi, kai penkerius metus trukęs pasiruošimas pagaliau pasiekė finišo tiesiąją, V. Vitkienė atsakė esanti pakilios nuotaikos. „Šiandien ryte visi atsikėlėme, apsirengėme, susišukavome, ir sukilome. Jeigu kasdien „Kaunas 2022“ ofise zuja apie 80 žmonių, šiandien priartėjome prie daugiau nei 800. Kartu dirba ne tik „Kaunas 2022“ komanda, bet ir savanoriai, orkestras, chorai, menininkai, apšvietėjai, garsistai. Viskas tam, kad šiandien kauniečius pasiektų itin aukštos kokybės renginys“, – kalbėjo ji.

Duoklė tarpukario poetui P. Morkūnui

Renginio režisierius Chrisas Baldwinas pasakojo vakar stebėjęs galutinę didžiojo šou repeticiją. „Šou galutinai paruoštas, tad esu labai laimingas ir laukiu, kada visi jį pamatysite bei įvertinsite“, – šypsojosi jis. Tuo tarpu Kauno mitinės trilogijos kuratorius R. Zemkauskas pastebėjo, kad šiame projekte kiekvienas kaunietis turi nueiti savo kelio dalį. „Trilogija Kaunui duos tai, ką kiekvienas norėsime iš jos paimti. Ateidamas į renginį, kiekvienas žiūrovas turi savęs paklausti: ką man reiškia Kaunas, Europa, europinės vertybės, sukilimas? – kalbėjo jis. – Kultūrinio turinio mūsų miestas turi daugiau nei gali atrodyti. Kūrinio, kurį girdėsime didžiajame renginyje, tekstinės dalies autorius yra Pranas Morkūnas. Jis – poetas dadaistas, Kaune gyvenęs prieš Antrąjį pasaulinį karą. Įsivaizduojate – jau tada Kaune buvo rašoma dada poezija. Turėdami tokias šaknis, mes galime drąsiai eiti į priekį.“

Renginyje – „Britanikos“ gimimas ir griūtis

Dirigentas M. Pitrėnas džiaugėsi pridėtine verte, kurią kuria „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ projektas ir didysis atidarymo renginys. „Vakar vėlai vakare, eidamas iš generalinės repeticijos, mieste jaučiau labai geras vibracijas, kurių Kaune iki tol nejausdavau. Man smagu, kad renginys pasakoja ne tik apie šlovingą praeitį, apie kurią lietuviai labai mėgsta šnekėti, o ir apie miesto DNR, kuris lemia dabartį. Šios dvi dimensijos man atrodo itin svarbios. Tegul mitinis Kauno žvėris kaukia garsiau nei Geležinis vilkas!“ – juokėsi jis. Pagyrų kauniečių laukiančiam renginiui negailėjo ir solistas M. Vitulskis. „Šiuolaikinė muzika man svetima, todėl gavęs pasiūlymą dirbti prie šio projekto, išsigandau. Tačiau kūrybinio proceso metu pats savyje atradau labai daug  spalvų ir grįžau prie savo ištakų. Esu gimęs Kaune, bet kol kas gyvenu Vilniuje. Projekto metu supratau, kad žmogaus šaknys jį visada šaukia. Kaunas apskritai yra kultūros lopšys, nes jis sukūrė kultūrą Lietuvoje. Todėl matant visa tai, kas vyksta su Kaunu, belieka didžiuotis savo kaunietiškumu“, – tikino jis.

Susitikime dalyvavo ir Nemuno saloje išdygusio „Britanikos“ maketo kūrėjas, prancūzas O. Grossetête. Jis renginio idėjos autorių buvo pakviestas atlikti simbolinį veiksmą – pastatyti ir sugriauti simbolinį Kauno pastatą, kuris miesto mitologijoje pakankamai svarbus. „Man šis statymo ir griovimo procesas labai patinka, nes jis rodo, koks nepastovus yra gyvenimas. Tiesa, iki šiol nesu nieko konstravęs lauke, sningant. Vakar nuo „Britanikos“ pastato netgi reikėjo nukasti sniegą. Per šiandien dar pastatysime keletą jo aukštų, kad griovimas būtų įspūdingesnis“, – mintimis dalinosi jis.

Miestas skęsta renginiuose

Belaukdami didžiojo atidarymo, kauniečiai visą dieną gali lankytis mieste vykstančiuose renginiuose. Įvairiose vietose Kauno centre šiandien ir rytoj kauniečių laukia lietuviško dizaino artefaktų paroda-pasakojimas. Kauno tardymo izoliatoriaus sienoje visą savaitgalį taip pat galima stebėti „Kosmos Theatre“ instaliacijas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje vyksta garsiojo Pietų Afrikos Respublikos menininko Williamo Kentridge’o paroda „Tai, ko nepamename“. Kauno Paveikslų galerijoje galima aplankyti tarptautinę parodą „MagiC Carpets Landed“. Kavinėje „Mažasis Paryžius“ 15-18 val. žiūrovų laukia patyriminė instaliacija „Pirma stotelė: Mažasis Paryžius“. Tai – tik nedidelė dalis didžiojo atidarymo savaitgalio renginių.