- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pradėjus skaudėti pečių sąnarius, kaunietė Daiva kreipėsi į medikus. Iš jų išgirdusi esanti sveika, po metų vėl pradėjo varstyti gydytojų kabinetų duris. Atlikus reikalingus tyrimus, moteris išgirdo visą savo ligų sąrašą. Dėl grėsmingų ligų kaunietei nustatytas dalinis darbingumas. Daiva įsitikinusi: laiku pritaikius kokybišką gydymą, daugelio komplikacijų buvo galima išvengti.
Skaudėjo pečių sąnarius
"Dalijuosi savo istorija, nes noriu parodyti dar nesusidūrusiems, kokia "rūpestinga" yra mūsų valstybė ir ko iš jos tikėtis, atsitikus bėdai", – apmaudą liejo ir motyvus, paskatinusius ją kreiptis į redakciją, dėstė penkiasdešimtmetė. Moteris užsiminė didžiąją dalį gyvenimo dirbusi, visą laiką sąžiningai mokėjusi mokesčius. "Mokėjimas buvo vienpusis – visada mokėdavau aš. Nė karto nesu gavusi iš "Sodros" pinigų nei už biuletenius, nei už motinystės atostogas, nei jokių kitokių išmokų", – prisiminė kaunietė.
Prieš porą metų kirpėja dirbusiai Daivai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) ėmė skaudėti pečių sąnarius. Nuėjusi pas gydytoją, moteris išgirdo esanti sveika. "Į klausimą "Kodėl tada man skauda?", gydytoja atsakė: "Toks organizmas." Ir baigta", – prisiminė pašnekovė.
Daugiau nei metus Daiva kentė vis didėjančius sąnarių skausmus. Darėsi sunku dirbti, miegoti. Moteris vėl kreipėsi į medikus. Diagnozė – bursitas, kalcinatai, tendinitas. "Traumatologas liepė nusipirkti kortikosteroido "Kenalog" ampulę ir, nieko neaiškinęs, suleido tik į dešinįjį petį. Po to pasakė, kad man labai skaudės ir dirbti kitą dieną negalėsiu; o ir tas vaistas, pasak jo, "nėra jau toks nekaltas". Gerokai vėliau, po metų, sužinojau, kad tas vaistas, suleistas aklai, be stebėjimo per echoskopą, daugeliu atveju stipriai pablogina ligos situaciją, tai mano atveju ir atsitiko, nes peties būklė sparčiai ėmė blogėti, – pasak moters, suleidus vaistus, gydymas baigėsi. – Neišgirdau nė žodžio daugiau – nei ką toliau daryti, nei ko tikėtis, nei koks tolesnis gydymas."
Po mėnesio dešiniojo peties skausmas Daivai atsinaujino, jis ėmė vis stiprėti. Moteris kreipėsi į šeimos gydytoją. Ši išrašė siuntimą pas reabilotologą, kurio paskirtos keletas procedūrų, kaunietės žodžiais, visai nepagelbėjo. "Po kelių mėnesių vėl kreipiausi į šeimos daktarę pagalbos – atsakymas buvo: "Vienai pacientei niekas nepadėjo", tad neskyrė jokio gydymo, jokio siuntimo pas specialistą. Dar kentėjau keletą mėnesių, kol pasidarė visai blogai, sunku buvo dirbti, nes dešinę ranką galėjau pakelti vis mažiau, labai skaudėdavo. Kairė dar nebuvo tokia skausminga, bet taip pat vargindavo. Vėl pasiskundžiau šeimos gydytojai, bet jokio gydymo ar siuntimo negavau", – guodėsi pašnekovė.
Tyrimą tiesiog pamiršo
Neapsikentusi Daiva pakeitė šeimos gydytoją. Naujoji gydytoja išrašė siuntimą pas ortopedą traumatologą. "Lietuvoje greitai gauti medicininę pagalbą – labai sudėtinga. Laisvų talonėlių pas medikus nėra, teko laukti eilėje. Traumatologas papuolė ciniškas (nesismulkinsiu apibūdindama). Pirmiausia padarė rentgenogramą. Po savaitės parašė siuntimą magnetiniam rezonansui atlikti – aišku, eilėje laukti reikėjo tris savaites. Jau nebedirbau, nes nebegalėjau, dešinę ranką vos bepakeldavau iki juosmens, pasukti ranką už nugaros buvo neįmanoma – skausmas baisus, apsirengti – sudėtinga, o apie miegą net nešneku", – pasakojo Daiva.
Atliktų tyrimų išvados – bursitas, kalcinatas, tendinitas, kalcinuojanti tendinozė, subakromialinis peties ankštumas, kontraktūra, artrozė ir adhezyvinis kapsulitas. Štai toks galutinis daugiau nei dvejų metų kelionės pas medikus padarinys. O prasidėjo nuo bursito, kurio niekas nesiteikė gydyti.
Sulaukus eilės, atliktas magnetinis rezonansas. Po trijų dienų, kada, kaip žadėta, turėjo būti tyrimo atsakymas, moteris pasiskambino į registratūrą. Skambinti teko ne kartą, nes atsakymo vis nebuvo. "Po nesėkmingų skambučių paprašiau registratūros darbuotojos duoti magnetinio rezonanso kabineto telefono numerį, bet ši piktai atšovė, kad nieko aš ten nepešiu. Skambinau beveik savaitę. Ketvirtadienio vakare vėl gavusi neigiamą atsakymą registratūroje, padejavau, kad traumatologas penktadienį dirba paskutinę dieną prieš atostogas, o man blogai, labai skauda. Tada registratorė davė telefono numerį, kuriuo galėčiau prisiskambinti į magnetinio rezonanso tyrimų (MRT) kabinetą. Pasiskambinu – pasirodo, pamiršo mano tomografiją, neišnagrinėjo ir neaprašė!" – pasak Daivos, taip traumatologas ir išėjo atostogauti, neaprašęs jos tyrimų. Moteris dėl to parašė skundą ligoninės, kurioje jai buvo atliekamas MRT, vadovybei. Tačiau, pasak Daivos, jos skundas buvo numarintas.
Po gydytojo atostogų, kurias prailgino Kalėdų ir Naujųjų metų šventės, moteris pagaliau išgirdo MRT išvadas. "Atliktų tyrimų išvados – bursitas, kalcinatas, tendinitas, kalcinuojanti tendinozė, subakromialinis peties ankštumas, kontraktūra, artrozė ir adhezyvinis kapsulitas. Štai toks galutinis daugiau nei dvejų metų kelionės pas medikus padarinys. O prasidėjo nuo bursito, kurio niekas nesiteikė gydyti", – gydytojų aplaidumu stebėjosi pašnekovė.
Nebežinodama, kur dėtis iš skausmo, moteris ėmė ieškoti kito gydytojo. "Per stebuklą gavau laisvą talonėlį pas traumatologą prestižinėje Kauno gydymo įstaigoje. Kai nuvykau, jis atsisakė mane konsultuoti ir nukreipė pas kitą gydytoją. Šis apžiūrėjo, paskaitė tyrimų rezultatus ir pasakė, kad reikia operuoti. Operacija paskirta po keturių dienų. Po operacijos paskirta 14 dienų ambulatorinė reabilitacija. Kaip vėliau sužinojau, pagal mano diagnozę, gerokai per mažai. Bet valstybė daugiau neskiria. Skausmas baisus, vaistai nepadeda, o sąnarį mankštinti būtina – ir kasdien po keletą kartų, kas valandą, dvi. Kitaip operacija bus nereikalinga, nes sąnarys be kineziterapijos vėl sustings, – pasak Daivos, sergant jai nustatytomis ligomis, pagrindinis gydymas yra nuolatinė kineziterapija ir fizioterapija. – Kankinausi jausdama skausmą ir dienomis, ir bemiegėmis naktimis. Kadangi buvau dirbusi pagal verslo liudijimą, biuletenis man nepriklausė. O valdiškas gydymas – apgailėtinas, probėgšmis."
Peties sąnario bursitas – vienas dažniausių bursitų (sąnarių tepalinio maišelio - bursos - uždegimų). 123rf.com nuotr.
Moteriai reikėjo nuolatinės kineziterapijos, kurią pačiai taisyklingai atlikti, nepadedant profesionalui, buvo labai sudėtinga. Pritrūkus valstybės garantuojamų nemokamų vizitų pas kineziterapeutą, moteris kreipėsi į privatų. "Gerai, kad esu ištekėjusi, ir vyras turi darbą. Jis mane rėmė, išlaikė, mokėjo už gydymą", – pasakojo pašnekovė.
Gydytojai šykštėjo informacijos
Daiva atkreipė dėmesį, kad gydytojai nebuvo linkę dalytis informacija apie jos ligą. Žinių jai teko ieškotis internete. "Supratau, kad niekas manęs deramai negydo, kad tai tik gydymo imitacija. Pati internete susižinojau, kad man priklauso po keletą dienų ambulatorinės reabilitacijos kas mėnesį – gydytojai apie tai nė žodžiu neužsiminė. Tad ėmiau reikalauti siuntimų pas reabilotologą. O čia jau kita ilga istorija. Pasakysiu trumpai – valstybei nusispjauti į tavo ligą, ir skiria procedūrų tiek, kaip šuniui apgraužtą ir iščiulptą kaulą", – įsitikinusi pašnekovė.
Bėgant mėnesiams Daivai negerėjo, nors ji važinėjo tiek į nemokamas procedūras, tiek pas privatų kineziterapeutą, be to, pati kasdien namie darydavo, jos žodžiais tariant, kankinančią mankštą.
Gerokai vėliau, po metų, sužinojau, kad tas vaistas, suleistas aklai, be stebėjimo per echoskopą, daugeliu atveju stipriai pablogina ligos situaciją. Tai mano atveju ir atsitiko.
"Buvau ir pas kitus du ortopedus-traumatologus, tačiau abudu atsisakė mane apžiūrėti ir konsultuoti, aiškindami tuo, kad eičiau pas tą, kuris operavo. O pas jį nebuvo įmanoma papulti. Pateikiau prestižinės Kauno gydymo įstaigos vadovybei skundą, tuomet, pasak Daivos, jai teko asmeniškai kreiptis pagalbos į operavusį chirurgą. – Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad liga neatsitraukė, padėtis prasta ir gydytojas nusprendė, jog reikia atlikti sąnario redresaciją, prieš tai dar suleidžiant į abu pečius (nes ir kairiajame jau ne tik bursitas, bet ir kalcinuojantis tendinitas) tą patį bjaurųjį "Kenalog", kuris ardo kolageną. Būna, dėl jo ir sausgyslės nutrūksta, neskaitant visų kitų bjaurių pašalinių poveikių. Šis vaistas man pirmą kartą nepadėjo, tad išsigandusi, kad dar blogiau nepasidarytų, atsisakiau, prieš tai pasikonsultavusi su kitais specialistais. O kai kurie jų sako, kad, jei jau vienąkart šitie vaistai nepadėjo, nėra prasmės jų leisti antrą kartą."
Baigiantis valstybės skirtam laikui Daivos ligoms gydyti, gydytojų komisija susirinko spręsti, ką daryti toliau. Nusprendė toliau gydyti, nes, pašnekovės žodžiais, "Sodrai" dėl to jokių išlaidų – nereikia kaunietei apmokėti biuletenio.
"Šeimos gydytoja paruošė dokumentus ir nuvykau į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą Kaune. Man buvo nustatytas 45 proc. nedarbingumo lygis pusei metų. Noriu priminti, kad neveiksni ir nesveika dešinė ranka. Retorinis klausimas – kokį darbą galėtų dirbti penkiasdešimtmetė moteris, turinti kirpėjos specialybę ir neįgalią dešinę ranką, nepamirštant, kad ir kairė negaluoja? Teoriškai galima, bet praktiškai? – garsiai svarstė Daiva. – Paskui reikėjo priduoti dokumentus "Sodrai", kad apskaičiuotų neįgalumo pensiją. Pagal įstatymą, tai atlikti privaloma per 30 kalendorinių dienų. Atsakymą gavau po 36 dienų. Apskaičiavo man 89 eurų pensiją. Ar tai normalu: tiek daug metų dirbus ir mokėjus mokesčius, gauti tiek, kai absoliuti skurdo riba Lietuvoje yra 245 eurai per mėnesį? Kaip išgyventi ir dar gydytis už tokius pinigus?"
Daiva pasakojo toliau besimankštinanti savo jėgomis. "Dabar jau susuko ir kairįjį petį, tad vėl trūkt už vadžių – ir vėl viskas iš pradžių", – su baime diagnozės dėl kairiojo peties laukia pašnekovė.
Moteris tikino nepaminėjusi visų jos patirtus neteisybės, atsainumo ir abejingumo atvejus atskleidžiančių detalių. "Patekusi į sudėtingą asmeninę situaciją pamačiau, kokia supuvusi mūsų valdžia ir jos priimami įstatymai, kokia nužmogėjusi ir degradavusi medicina. Apima gili neviltis, nesupranti, už ką tada yra mokami mokesčiai, jei, kai prispiria bėda, valstybė tau beveik nieko neduoda – tik žiauriai tyčiojasi", – sako kaunietė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?31
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste3
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms11
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų64
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose32
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa37
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...