Sergamumo rodiklis didžiausias taip pat Kaune – 3,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų ir Jonavos rajone 2,43 atvejo. Dauguma susirgusiųjų jau yra pasveikę, jie sudaro 86,6 proc. visų susirgusiųjų.

Pagal susirgusiųjų amžių daugiausia atvejų registruota 17–30 metų amžiaus grupėje – 36 susirgimai ir 41–50 metų grupėje – 33 susirgimai. Sergamumo rodiklis didžiausias 41–50 metų amžiaus grupėje – 4,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Jauniausiam ligoniui – 11 metų, vyriausiam – 92 metai. Susirgusiųjų amžiaus vidurkis yra 46 metai, pasveikusiųjų – 43,7 metų.

Skirtumas tarp susirgusiųjų moterų ir vyrų keletas atvejų, tačiau vyrų sergamumo rodiklis didesnis 2,6 lyginant su moterų 2,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

71 proc. susirgusiųjų (101 asmuo) sirgo gana lengvai ir gydosi ambulatoriškai, 29 proc. buvo gydomi ligoninėje (41 asmuo).

Kauno apskrityje vidutiniškai sergama 24,8 dienos nuo susirgimo (simptomų atsiradimo). Trumpiausiai sirgo 13 dienų, ilgiausiai 47 dienas.

Daugiausia susirgimų registruota kovo mėnesį – 69 ir balandžio – 51. Per gegužės mėnesį Kauno apskrityje registruota 19 naujų susirgimų, 15 susirgimų Kaune, 3 Kauno rajone ir vienas kitos apskrities gyventojas.

Iš viso registruoti 4 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai, nuo balandžio 4 iki gegužės 6 dienos. Mirusieji sirgo lėtinėmis ligomis ir buvo vyresni nei 70 metų amžiaus.

Tarp susirgusiųjų nustatyta 21 sveikatos priežiūros darbuotojas, iš kurių 15 jau pasveikę.

Dviejose Kauno ligoninėse užregistruoti COVID-19 ligos protrūkiai. 8 susirgusieji registruoti nuo gegužės 5 iki 8 dienos ir 5 susirgimai kitame protrūkyje nuo gegužės 17 iki 26 dienos šiuose protrūkiuose susirgo 7 pacientai ir 6 sveikatos priežiūros darbuotojai. Laimei, protrūkiai neišplito ir buvo laiku suvaldyti.

Paskutinis COVID-19 ligos atvejis apskrityje registruotas gegužės 26 dieną.

Kaip informavo NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Kristina Rudžinskaitė, atliekant COVID-19 ligos atvejų židinių epidemiologinę diagnostiką nustatyta, kad 67 susirgusieji (47 proc.) užsikrėtė už Lietuvos ribų, 65 susirgusieji (45 proc.) nebuvo išvykę iš Lietuvos, bet bendravo su grįžusiais arba sergančiais asmenimis. 31 susirgęs susijęs su 7 protrūkiais (22 proc.). 10 susirgusiųjų užsikrėtimo šaltinio nustatyti nepavyko. Iš viso 1 144 artimą sąlytį turėję asmenys turėjo izoliuotis iki 14 dienų nuo paskutinio sąlyčio dienos.