- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Buvusį Totorių vartų bokštą ir totorių priemiestį Kaune žymės atminimo lenta
-
Buvusį Totorių vartų bokštą ir totorių priemiestį Kaune žymės atminimo lenta
-
Buvusį Totorių vartų bokštą ir totorių priemiestį Kaune žymės atminimo lenta
-
Buvusį Totorių vartų bokštą ir totorių priemiestį Kaune žymės atminimo lenta
-
Buvusį Totorių vartų bokštą ir totorių priemiestį Kaune žymės atminimo lenta
-
Buvusį Totorių vartų bokštą ir totorių priemiestį Kaune žymės atminimo lenta
-
Buvusį Totorių vartų bokštą ir totorių priemiestį Kaune žymės atminimo lenta
Kauno centre šią savaitę įrengta atminimo lenta, žyminti buvusį Totorių vartų bokštą – sudėtinę miesto sienos dalį, taip pat – tarp I. Kanto, D. Poškos ir J. Gruodžio gatvių įsikūrusį totorių priemiestį.
Jame totoriai gyveno nuo XV amžiaus, skelbia Kultūros paveldo departamentas.
Tuo metu vartų bokštas dabartinėje I. Kanto gatvėje stovėjo XVII-XVIII amžiuje.
Iš viso Kauno gynybinėje sienoje buvo treji vartai – Totorių, Vilniaus ir Neries.
Į pagalbą kovai su kryžiuočiais pirmasis totorius pasikvietė dar kunigaikštis Gediminas, o daugiausiai jų į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę persikėlė Vytauto Didžiojo laikais.
Kaip lentos atidengimo ceremonijoje kalbėjo buvęs ilgametis Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Jonas Ridzvanavičius, viduramžiais totoriams, gyvenusiems miestuose, būdavo skiriama teritorija, paprastai miesto pakraštyje.
Ta teritorija lenkiškai vadinta „Tatarski konec“ (totorių galas, pakraštys). Tokius priemiesčius turėjo daugelis miestų – Gardinas, Minskas, Naugardukas. Vilniuje toks totorių priemiestis – Lukiškės.
„Totoriai vartus, esančius prie jų priemiesčio, prižiūrėjo ir saugojo. Čia buvo ir jų mečetė, kuri sudegė 1795 metais, remiantis kitais duomenimis, – 1812 metais. Tiksli jos vieta nežinoma, nurodoma, kad prie Nemuno. Totoriai turėjo savo kapines, kurios buvo Skavų kaime, dabar ta vieta, esanti tarp A. Mickevičiaus ir S. Daukanto gatvių, nuo Kęstučio gatvės šiek tiek į Nemuno pusę. Dabar čia miesto centras, o seniau buvo pakraštys“, – pasakojo J. Ridzvanavičius.
„Šios kapinės panaikintos 1850 metais, naujoms kapinėms skirta vieta Karmelitų kapinėse, prie dabartinės totorių mečetės. XIX amžiaus viduryje miestas plėtėsi, totorių priemiestyje atsirado Didžioji totorių gatvė (dabartinė I. Kanto gatvė) ir Mažoji totorių gatvė (dabartinė D. Poškos gatvė) Šių gatvių pavadinimai pasikeitė 1921–1930 metais, buvusi Ūkio gatvė pervadinta į Totorių gatvę“, – kalbėjo jis.
Atminimo lentos įrengimą finansavo Kauno miesto savivaldybė. 2021-ieji paskelbti Lietuvos totorių kultūros ir istorijos metais.
Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 tūkst. totorių. Gausiausios totorių bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonuose.
Totorių įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje.
Totoriai tarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosciuškos bei 1831 ir 1864 metų sukilimuose, 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės kovose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie priedangas Kaune: tai neteisinga prieš žmones, kurie negali renovuotis namų4
Kaunas nusprendė daugiabučiuose įrengti priedangas. Nors tai nėra privaloma ir gyventojai patys galės spręsti, ar nori savo name turėti priedangą, kurios įrengimą finansuotų savivaldybė, ar ne. Tačiau siekis, kad visi daugiabučiai Kaune turėtų ...
-
„Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusi įmonė D. Matijošaičiui klausimų nesukėlė76
Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas8
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių1
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Kaunas – upių miestas: kokios pramogos laukia?13
Marių ir upių apsuptyje įsikūręs Kaunas šį laivybos sezoną ne tik siūlo paplaukioti laiveliais, bet ir kitokiomis veiklomis pajausti vandens teikiamus laisvalaikio malonumus. ...
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?35
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste4
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms14
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų74
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose33
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...