– Jau kurį laiką gyvenate Kaune. Čia jau spėjote įgyvendinti kelis projektus, o dabar turite planų ir Žemuosiuose Šančiuose. Papasakokite daugiau apie savo būsimus projektus.

– Kaune gyvenu beveik trejus metus. Pernai čia įkūriau nevyriausybinę organizaciją Tarptautinį litvakų fotografijos centrą. Jau įgyvendinome kelis projektus, tačiau didžiausias jų šiuo metu dar laukia. Tai Šančių sinagoga, pastatyta 1932 m. Šiuo metu ji tuščia, priklauso valstybei ir griūna. Bandome ją nupirkti ir paversti kultūriniu bendruomenės centru. Tai bus erdvė, kurioje bus rengiamos šiuolaikinės parodos, koncertai ir t.t. Mūsų tikslas – įtraukti bendruomenę, todėl kviesime čia vietinius žmones užsiimti įvairia veikla.

– Girdėjome, kad šiuo metu ruošiatės keliems renginiams?

– Rugsėjo 17–23 d., minėdami 75-ąsias Kauno geto įkūrimo metines, atidarome parodą minėtoje sinagogoje (Sodų g. 36, Kaunas), kur girdėsime ir elektroninės muzikos kūrinį "Kauno rekviem". 75 m trukmės muzikos takelį sukūrė ukrainiečių kompozitorius Antonas Degtiarovas. Šį projektą įkvėpė atsitiktinai atrastos ir išsaugotos litvakų šeimos nuotraukos, kurios 1944-aisiais buvo slapta išgabentos iš Kauno geto. Tarp nuotraukų rasti dokumentai atskleidė šios šeimos ryšį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir muzika, todėl norėjau pagerbti jų atminimą muzikiniu projektu. Kviečiu kauniečius dalyvauti ir rugsėjo 23 d. 19–21 val. Kauno kultūros centre "Tautos namai" vyksiančioje akcijoje, kur bus garsiai skaitomi žuvusių Kauno žydų vardai. (Daugiau informacijos apie visus šešių dienų renginius galite rasti www.litvakphoto.org).

– Daugumoje jūsų projektų nagrinėjama nepatogios įvairių Europos miestų istorijos tematika. Kodėl svarbu kalbėti apie skausmingus ir kontroversiškus mūsų istorijos etapus?

– Svarbu kalbėti apie istoriją, nesvarbu, kokia ji. Litvakų istorija siekia 700 metų ir didelė jos dalis gan gera. Kaune nuo 1940-ųjų iki 1944-ųjų buvo nužudyta beveik ketvirtadalis to meto miestiečių – apie 40 tūkst. žmonių. Tačiau apie tai nekalbama. Turėtume pradėti apie tai kalbėtis.

– Kuo, jūsų akimis, ypatingas Kaunas ir jo apylinkės?

– Kauno istorija gana išskirtinė. Įvairovė taip pat labai svarbi. Sovietinis periodas buvo viena didžiausių miesto tragedijų, kuri sujaukė daugelį dalykų, tačiau Kaunas ir vėl virsta daugiakultūriu miestu. Universitetai priima vis daugiau studentų iš užsienio.

– Kaunui kandidatuojant tapti Europos kultūros sostine 2022 m., kokios stipriosios ar potencialios šio miesto pusės?

– Miestas stiprus dėl savo istorijos ir infrastruktūros – tiek kultūros institucijų gausos, tiek oro uosto. Kaunas – patogus miestas, viskas yra netoliese. Daugelis tuščių pastatų laukia, kol bus paversti didžiuliais kultūros ir verslo veiklos centrais. Ir žmonės gana draugiški. Vilkiu švarką rugpjūtį, bet iš esmės tai puiki vieta.