Blusų vajus Kaune trikdo gyventojus

Po rašinio „Kiek Kaune kainuoja blusa?“ redakciją pasiekė priekaištai, kad net ir esant blusoms bendrose daugiabučio patalpose, gyventojai nenori kreiptis pagalbos į kenkėjų naikintojus.

„Buvau piktas, bet dabar jau praėjo tas pyktis. Jūs čia nei kalta nei ką. Mano rūsys pilnas pilnutėlis blusų. Net nemoku papasakoti“, – dėstė Pašilės gatvės viename iš daugiabučių gyvenantis kaunietis. „Po jūsų straipsnio labai sunku įtikinti laiptinės bobutes, kad tas blusas reikia naikinti. Jos sako retai einančios į rūsį, o esą kačių ir šunų blusos prie žmonių nelenda“, – priekaištavo vyras.

„Kauno diena“ rašė, apie nesutarimus viename Kovo 11-osios daugiabutyje, kai blusų naikinimas gyventojams atsiėjo per 2 tūkst. eurų, nors dalis gyventojų tikino, kad jų rūsiuose jokių blusų nėra. Buvo nurodytos ir blusų paplitimo kaltininkės – bešeimininkės katės. Esą daugiabučių gyventojai pagaili benamių padarėlių, juos šeria, o šildytis kalės sulenda į namų rūsius ir ten esančius šiluminius mazgus, kuriuose blusoms veistis yra ypač palankios sąlygos.

Grįžkime į Pašilės gatvę. Situaciją aiškinęs vyras pabrėžė, kad visos namo babytės aiškina tų kačių nešeriančios, bet kažkas neapčiuopiamo tas kates vis tiek traukia prie daugiabučio Pašilės gatvėje. Ėmęs aiškintis, kaip būtų galima atsikratyti blusų platintojų, kaunietis suprato, kad niekaip.

„Benamės katės yra mūsų, jų gaudymu niekas neužsiima. Sterilizuoja kates tuo atveju jei patys gyventojai jas sugaudo, o blusos taip pat yra mūsų“, – dėstė Pašilės gatvės daugiabučio gyventojas.

Gyventojo žodžius iš dalies patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės atstovai. „Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės draudžia laikyti gyvūnus bendro naudojimo patalpose. Dėl kačių populiacijos mažinimo (kačių kastravimo) yra sudaryta sutartis su Gyvūnų globėjų asociacija“, – informavo Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Komentaras regis labai aiškus. Juo remiantis, daugiabučio gyventojai turi patys pasirūpinti, kad į rūsius nepatektų gyvūnai.

Gyvūnų globėjų asociacijos vardu kalbėjusi Jurgita Gustaitienė patvirtino, kad šiuo metu vykdoma gyvūnų kastravimo programa. Patvirtino ir tai, kad asociacija bešeimininkių kačių negaudo ir neišveža. „O kur išvežus dėti?“ – klausė J.Gustaitienė.

Tačiau Gyvūnų globėjų asociaciją atstovavusi moteris nesutiko, kad blusas dažniausiai platina katės. „Dažniau žiurkės platina blusas. Nėra tokio įrodymo, kad blusas platina katės“, – pareiškė J.Gustatitienė ir tik dar kartą pabrėžė, kad asociacija kates tik sterilizuoja ir grąžina į jų įprastą aplinką.

Viešoje erdvėje galima rasti informacijos, kad daugiau nei 30 proc. blusų nešėjų laikomos benamės katės. Pastebima ir tai, kad gyvenamųjų namų kiemuose jų su kiekvienais metais daugėja. Sparčiai ima plisti ir blusos. Įsitaisiusios ant gyvūnų kailių blusos minta krauju. Dalį siurbiamo kraujo blusos suvirškina savo žarnyne, dalį išskiria iš organizmo. Nesuvirškintu krauju maitinasi blusų lervos.

Blusos gali plisti labai dideliu atstumu, kadangi blusų patelių padėti kiaušinėliai dažniausiai nuo žmogaus ar gyvūno odos nukrenta ant žemės: pagalvių, kilimų, baldų, grindų ir kitų paviršių. Po 16–25 d. išsivysto suaugusi blusa, kuri pajutusi arti gyvulį ar žmogų, negailestingai puola ant jo ir ima siurbti kraują, dėti kiaušinėlius.

Blusa gali pašokti 9 cm į aukštį ir 32 cm į ilgį. Tai jai leidžia be vargo rasti maitinimosi šaltinį. Tereikia, kad rūsyje ar sandėliuke, smėlio dėžėje apsilankytų benamė katė, kurios kailyje krebžda blusos, ir atsiranda didelė tikimybė kenkėją parsinešti į namus.

Blusa ant žmogaus gali užšokti tiesiog laiptinėje. Parsinešus į namus, blusos ima maitintis, daugintis – kankinti namų šeimininkus.

Kenkėjų naikintojai pastebi, kad Lietuvoje dar neįprasta, kad blusos kanda žmones. Blusas sunku kontroliuoti. Tačiau blusos įkandimas palieka žymę - mažytis, tamsus, aplinkui paraudęs taškelis ant žmogaus ar augintinio kūno. Taškelis patinsta mažiau negu įkandus kitiems vabzdžiams. Ieškodama kraujo, viena blusa dažnai įkanda du arba tris kartus toje pačioje vietoje. Blusos įkandimas paprastai jaučiamas iš karto, bet jis nėra labai skausmingas – nemalonus tik niežėjimas.

Žinynuose nurodyta, kad blusos neretai iššaukia sunkias alergines reakcijas, platina užkrečiamąsias ligas – tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę. Daugybiniai blusų įkandimai alina žmogaus nervų sistemą, tad labai svarbu laiku griebtis priemonių ir neleisti šiems kenkėjams išplisti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Orai atšilo

Orai atšilo portretas
Nebėra šaltu žiemų. Kad blusos lerva kokone žūtų reikia minus 10 šalčio.

Sovietmečiu

Sovietmečiu portretas
Tarybiniais laikais buvo sanepideminė stotis, purkšdavo patalpas ir jokių blusų nebuvo. O dabar galimai jas specialiai veisia, kad Dezinfai biznis būtų!

Blusa

Blusa portretas
žinoma kad mes iš kačių ar šunų kailinukų niekad neisime pas žmogų. Ką, ar mes durnos kailį pakeisti į kažkokius šaltus skudurus? Na jau ne.
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių