Ąžuolų giraitėje – vienu sodinuku daugiau

Praėjusį savaitgalį Šilininkų miške kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pasodino simbolinį medelį, ąžuolų giraitės dešimtmečiui paminėti.

Tūkstančiai ąžuoliukų

"Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos, ąžuolai žaliuos, žemėj Lietuvos", – Lietuvos ir Rusijos pasienyje, atokioje Šilininkų girioje susirinkusiųjų lūpose sekmadienio vidudienį suskambo iki skausmo žinoma lietuvių liaudies daina.

Kartu su nemažu būriu organizacijos "Gerumo ąžuolas" narių, miškininkų ir gamtai neabejingų žmonių, tądien rankomis susikibo ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Paskutinį kartą Jo Ekscelencija čia lankėsi lygiai prieš dešimtį metų – 2010-aisiais. Tąkart Slavikų seniūnijoje esančiame Šilininkų miške buvo pasodinta pusketvirto tūkstančio ąžuoliukų.

"Aš esu sužavėtas. Sunku patikėti, kad iš tų pirminių daigų auga ąžuolynas – gyvybingas, stiprus. Tikiu, kad ši giraitė reprezentuos jaunos Lietuvos stiprybę, o ateinančią kartą inspiruos rūpintis Lietuvos žmonių gerove ir ginti valstybės suverenumą", – susirinkusiuosius sveikino V.Adamkus.

Prezidentas V.Adamkus vylėsi, kad kai kitą kartą lankysis ąžuolyne, medžiai bus dar labiau išaugę ir sustiprėję.

2010-aisiais pasodinta giraitė skirta 600-osios Žalgirio mūšio metinėms pažymėti. Tiesa, kone 100 ąžuoliukų iki šiol mena skaudžią tragediją – tų metų balandį Rusijoje sudužus lėktuvui "Tu-154", žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona Marija. Nė vienas lėktuvo keleivis ar ekipažo narys neišgyveno. Taip per vieną akimirką žuvo didžiulė dalis Lenkijos valstybės politinio ir karinio elito. Reaguodami į tragediją, "Gerumo ąžuolo" entuziastai 96 ąžuoliukus skyrė žuvusiems atminti, o liaunus jų kamienus tąkart apjuosė Lenkijos vėliavomis. Tūkstantinėje girioje prezidentas V.Adamkus su žmona Alma pasodino ir savuosius medelius. Juos pora skyrė itin gerų draugų L.Kaczynskio ir jo žmonos atminimui. Kaip ir didžioji dalis sodinukų, šie du puikiai prigijo, tik šiandien į dangų jie stiebiasi ne su Lenkijos vėliavomis, o su Lietuvos trispalvėmis.

Viliuosi, kad su Dievo pagalba po kurio laiko šią giraitę pamatysiu dar labiau sustiprėjusią ir išaugusią.

Skiepija meilę medžiams

Sekmadienį V.Adamkus į Slavikų seniūniją atvyko ne tik pažiūrėti kaip auga prieš dešimtį metų šaknis suleidę sodinukai. Drauge su kitais "Gerumo ąžuolo" nariais Jo Ekscelencija pasodino dar vieną ąžuoliuką, kurį pažymėjo simboline lentele.

"Ko reikia, kad medis augtų? Vanduo jį išlaiko gyvybingą, tačiau globojant labai svarbu energija. Viliuosi, kad su Dievo pagalba po kurio laiko šią giraitę pamatysiu dar labiau sustiprėjusią ir išaugusią", – žvelgdamas į žaliuojančius medžius V.Adamkus neslėpė sentimentų.

Meilę gamtai, kaip pasakojo prezidentas, jis pajuto dar paauglystės metai. Ne kur kitur, o Kaune, žiūrėdamas pro langus į ąžuolyną. Veikiausiai dėl to, kiekvieno medžio žūtį jis iki šiol priima labai asmeniškai ir su dideliu skausmu – lyg ne kamieno, o jo rankas kas peiliu rėžtų.

"Galvoju, kad dabar medis Lietuvoje branginamas ir gerbiamas. Tarkim, kur nors mieste, be leidimo medis negali būti kertamas. Džiaugiuosi, kad yra tokia tvarka. Ji padės išsaugoti miškingumą, kuris, galiu didžiuotis, Europos požiūriu yra daugiau nei 30 proc. – V.Adamkus neabejojo, kad toks pavyzdys įkvėps ateinančias kartas ne tik globoti jau esamus medžius, bet ir sodinti naujus. – Sunkiai suskaičiuočiau, kiek pats jų esu pasodinęs. Vien savo kieme turiu šešis ąžuolus, vienas kurių – Stelmužės proanūkis. Čia pat auga trys uosiai, du šermukšniai ir virš 100 tujų. Jos suaugusios į gyvatvorę ir riboja mane nuo aplinkos."

Plečiasi entuziastų būrys

Gerokai ūgtelėjęs ąžuolynas tirpdė ne tik prezidento širdį. Žvelgdama į 3–4 m medžius, kurie prieš dešimtį metų tesiekė kelius, džiaugsmo neslėpė ir kiti organizacijos "Gerumo ąžuolas" nariai.

"Kartu su žmona pasodinome maždaug 50 medelių. Tada teko nemažai prakaito išlieti, tačiau šiandien rezultatas be proto džiugina. Kiek žinau, prigijo net apie 90 proc. sodinukų", – kaunietis Evaldas neabejojo, kad tokie skaičiai nėra tik atsitiktinumas.

Nors vietovės dirvožemis geras, lemiamas faktorius, anot "Gerumo ąžuolo" nario, sodinusių žmonių rankos ir tikslai, kuriuos sau iškėlė entuziastai. Jie, organizacijos vadovo Valdo Pacevičiaus teigimu, daugybę metų išlieka tokie patys – visoje Lietuvoje sodinti ąžuolų giraites, jas prižiūrėti, o jaunajai kartai skiepyti meilę gamtai ir savo gimtinei.

Prieš dešimtį metų V.Adamkaus sodintus ąžuoliukus žymi Lietuvos trispalvės.

"Dar nuo senų laikų lietuviams ąžuolas yra šventas medis. Mums jis tarsi organizacijos stuburas", – V.Pacevičius džiaugėsi, kad organizacijai puikiai sekasi vykdyti užsibrėžtus tikslus ir plėsti savo šeimą.

Dabar joje daugiau nei 100 pačių įvairiausių profesijų atstovų: medikai, teisininkai, akademikai, verslininkai ir politikai. Keturioliktus metus gyvuojanti organizacija turi ne tik savo herbą, atminimo medalius, bet ir specialią atributiką – kepuraites, šalikus, marškinėlius. Bent keli tokie komplektai sekmadienį iškeliavo į ąžuolų giraitę prižiūrinčių entuziastų rankas. Tuščiomis neišvyko ir V.Adamkus. Jam buvo įteiktas medinis ąžuolo lapas ir kitos simbolinės atminimo dovanos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Liuks

Liuks portretas
Bus baravyku

jo

jo portretas
tokiu metu, kad ir koks propagandiškai tvirtas ąžuoliukas bus, bet jis nudžius persodintas. kažkaip aplinkosaugininkas nesigaudo

O

O portretas
kas laistys kasdien, pats? Per tokius karščius iš sodinuko per porą dienų sausas stagaras teliks nelaistant...
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių