Pateko po šilumvežiu

"Neseniai pakeitė mano protezų atramas. Dabar – dar geresnės, švediškos, naujesnės spyruoklės – kaip bėgiko Oscaro Pistoriaus, – pakvietęs į virtuvę ir sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje protezus rodo Vladimiras. – Aš irgi sportininkas, kažkada lankiau boksą, dabar važinėju dviračiu. Daug. Vieną jau nuvariau, pakeičiau į kitą. Žinai, koks dabar metalas, kokia gamyba – prasta, ne kaip seniau. Vieni, pamatę mano protezus, bijo, kiti – ne, nes važiuoju pasiraitojęs kelnes, kad grandinė nepagautų. Visko būna – ir kritau, Druskininkuose net Rička Malinauskas matė. Noriu nuo Lietuvos iki Latvijos ir Maskvos nuvažiuoti dviračiu."

Praeityje šilumvežio mašinisto padėjėju ir vyriausiuoju prekinio traukinio konduktoriumi dirbęs sportiškas vyras kojų neteko 2012 m. rugpjūčio 23-iosios naktį.

"Neapšviestoje teritorijoje paslydau ant skaldos, praradau pusiausvyrą ir mano kojos pateko po važiuojančiu šilumvežiu, – apie nelaimę jis pasakoja nuoširdžiai, netgi tiesmukai. – Žinai, kas liks, kai monetą padėsi po 90 tonų sveriančiu šilumvežiu? Blynas. Man kojas sutraiškė."

Randuoto 185 cm ūgio ir 90 kg sveriančio vyro balse nė akimirką negirdėti nevilties ar pesimizmo gaidelių: jis, kaip ir susitikus prieš trejus metus, juokavo, buvo atviras, pulsavo energija, o jo mintys ir sakiniai šokinėjo nuo vienos temos prie kitos.

"Aš – sportininkas, perėjęs karštus taškus, įpratęs prie visko. Man – dzin. Galva prakirsta, kai sprogo mašinos padanga, nugaroje – skeveldros, buvo lūžių, – prisiminė specialų karinį pasirengimą praėjęs vyras. – Kojas sulenkiau, suspaudžiau prie šlaunų, kad nenukraujuočiau. Tvarsčių nebuvo. Per 12 minučių mane nuvežė į Vilkaviškio ligoninę. Geras chirurgas – sutraiškytus kojų galus nupjovė profesionaliai. Žiūrėjau, nes operavo tik suleidę vaistų nuo skausmo – man širdies nepakankamumas. Po keturių mėnesių reabilitacijos gavau vokiškus, o vėliau dar geresnius – švediškus kojų protezus iš anglies pluošto. O prieš šitą nelaimę aš, važiuodamas šilumvežiu, žmogų užmušiau. Pagauname ne vieną savižudį, o tuokart ant bėgių mylėjosi porelė. Tu, jaunas fotografe, nesimylėk su mergaite ant bėgių, nors tai – ekstremalus seksas ir adrenalino daug..."

Keliauti man patinka, kartais ir vairuoju – turiu sveikatos pažymėjimą iki 2023 m., nors galiu važiuoti tik iki 100 km/val. greičiu.

Ekstremalas su protezais

Dvi pensijas gaunantis vyras džiaugiasi, kad per mėnesį gauna 560 eurų, o dar pinigų prisiduria su kolegomis veždamas parduoti senus automobilius į Rusiją – dalimis ir į Ukrainą.

"Buvau Donecke, Luganske, Kijeve, Maskvoje. Aš įpratęs, ekstremalas. Afganistane matytų sutraiškytų kaukolių, apdegusių kūnų jau nesapnuoju, – padeda į šoną apie 400 g sveriančius protezus. – Keliauti man patinka, kartais ir vairuoju – turiu sveikatos pažymėjimą iki 2023 m., nors galiu važiuoti tik iki 100 km/val. greičiu. Dažnai kelionėse rodau kelią. Įdomu, sutinku įvairių žmonių, pakalbu, bet savo nuomonės neperšu."