Aukštuosiuose Šančiuose blaškosi briedis: patarė, kaip elgtis pamačius

Vaikštinėjo namo kieme

Liepos 2 dieną kelios minutės po šeštos valandos ryto vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo į privataus namo kiemą grakščiai atžingsniuojantį briedį. Iš pradžių laukinis gyvūnas dairėsi į šalis ir kartas nuo karto lūkuriavo stabtelėjęs. Vėliau suko ratus, kol priartėjęs prie gyvatvorės įšoko į namo teritoriją, dar arčiau pastato terasos.

Šiek tiek patyrinėjęs valdas, jis atsispyręs nuo trinkelėmis kloto grindinio peršoko ir tvorą bei nužingsniavo važiuojamąja kelio dalimi tolyn.

„Kiemo pusėje, kurioje vaikščiojo briedis, vaizdas iš namo atsiveria pro didelį langą. Būtent tame kambaryje miegojau. Nubudau visiškai atsitiktinai, o atsimerkęs pamačiau, kad per kiemą eina briedis. Apėmė keistas jausmas, pamaniau, kad sapnuoju. Taip ir nesupratęs, kas įvyko, vėl užmigau. Atsibudęs visa tai papasakojau artimiesiems, iš pradžių ir jie manimi nepatikėjo, todėl nusprendėme peržiūrėti vaizdo kamerų medžiagą“, – ketvirtadienio įvykį prisimena su portalo kauno.diena.lt redakcija susisiekęs Skirmantas.

Vaizdo stebėjimo kamerų įrašas patvirtino – briedis Vievio gatvėje tikrai buvo. Kaip spėja pašnekovas, tikriausiai jis čia atklydo nuo Kauno geležinkelio tunelio pusės, tačiau, kur nusprendė tęsti savo kelionę peršokęs per privataus namo tvorą, neaišku. Apie įvykį jis sako pranešęs Gyvūnų globėjų asociacijai.

Vertins situaciją

Penktadienio rytą žurnalistams susisiekus su minėtos asociacijos atstovais, paaiškėjo, jog po paros galimai apie tą patį laukinį gyvūną buvo pranešta pastebėjus jį jau kitoje Aukštųjų Šančių gatvėje.

„Šiandien apie 10 val. briedis vaikštinėjo Ašmenos 1-ojoje gatvėje, prie garažų, buvusių kareivinių teritorijoje. Važiuosime pasižiūrėti ir įvertinsime situaciją – ar nėra grėsmės gyvūnui ir ar gyvūnas nekelia grėsmės žmonėms. Jei grėsmė yra, kartais tenka panaudoti nuotolinio laikino užmigdymo ginklą, bet čia – kraštutiniai atvejai, nes vaistai suveikia ne iš karto. Kadangi tai laukinis gyvūnas, įšovus medikamentų, jo organizme išsiskiria adrenalinas ir tai gali pridaryti daug didesnės žalos, nei tiesiog leidžiant jam ramiai eiti savais keliais“, – akcentavo Gyvūnų globėjų asociacijos veterinarijos specialistas Giedrius Survila.

Pasak pašnekovo, jei laukinis gyvūnas – nesužalotas ir neįkliuvęs ten, iš kur negalėtų išeiti, pastarasis būdas nepropaguojamas. Tačiau, jei nutiktų taip, kad, pavyzdžiui, briedis įbėgtų į miesto centrą ir keltų grėsmę, būtų kviečiamos tarnybos. Tokiais atvejais dažnai pareigūnai sustabdo net eismą, kad gyvūnas galėtų pereiti gatvę.

Patarė, kaip derėtų elgtis žmonėms

„Laukiniai gyvūnai vis dažniau pastebimi tankiai žmonių apgyvendintose teritorijose. Tai nutinka dėl kelių priežasčių. Gali būti, kad žvėrių migracijos laiku laukiniai gyvūnai užklysta į miestus ar kitas urbanizuotas teritorijas. Taip pat pasitaiko atvejų, kad, tarkime, lapės apsigyvena žmonių kaimynystėje. Tuomet žmonių ir laukinių gyvūnų susitikimai tampa neišvengiami. Taip pat įtakos turi ir tai, kad gyvūnai taikosi prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, kai miestams plečiantis žmonės užima gyvūnams įprastas teritorijas“, – pabrėžė Gyvosios gamtos inspekcijos Kauno valdybos viršininkas Darius Jurevičius.

Paklaustas, kaip derėtų elgtis tais atvejais, kai miesto teritorijoje ar parke sutinkamas laukinis gyvūnas, jis akcentavo, jog nereikėtų laukinio gyvūno gąsdinti ar kitaip bandyti nuvyti.

„Pabaidžius gyvūną gali nutikti nelaimingas atsitikimas, tarkime, jei jis išbėgs į gatvę ir paklius po automobilio ratais. Būtų pilietiška informuoti apie laukinių gyvūnų pasirodymą mieste numeriu 112 arba Gyvūnų globėjų asociaciją“, – patarė D. Jurevičius.