Laukia su nerimu

Neįgalių vaikų dienos centrai – tėvų išsigelbėjimas, nes jie gali dirbti. Tačiau viena „Kauno dienos“ skaitytoja nerimauja, kad greitu laiku neliks vietos, kur gali palikti savo neįgalų vaiką. To priežastis – socialines paslaugas teikiančios įstaigos iš valdžios negauna finansavimo, todėl jau kaupiasi tūkstantinės skolos, darbuotojai rašo pareiškimus išeiti iš darbo.

„Aš auginu neįgalų sūnų. Man būtų tiesiog katastrofa, jei uždarys jo dienos centrą“, – baiminosi kaunietė.

Moters teigimu, situacija, kai ant plauko pakibo neįgalių vaikų dienos centrų likimas Kaune, – tiesiog skandalinga. Pasak jos, jau šį mėnesį gali prasidėti tokių centrų uždarymo vajus, nes valstybė nesumoka už neįgaliesiems suteiktas paslaugas. Jos žiniomis, kai kurie socialiniai darbuotojai atlyginimų negauna jau kelis mėnesius, todėl nežinia, kiek jie pajėgs dirbti tik iš idėjos, padėti neįgaliesiems ir jų šeimoms.

Pavojus: Birutės g. 29A veikiančios organizacijos baiminasi, kad dėl nesumokėtų pinigų gali būti uždaryti neįgalių vaikų dienos centrai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Negaunamos dotacijos

„Kauno dienai“ VšĮ „Ištiesk pagalbos ranką“ įkūrėja Loreta Mickūnaitė patvirtino, kad iš tiesų dabar negaunama dotacijų už suteiktas paslaugas, todėl dalis darbuotojų jau pasiryžę ieškotis kito darbo, o neįgalius vaikus auginantys tėvai nežino, ar bus galimybė ir toliau gauti dienos centro paslaugas.

„Mes negauname valstybės dotacijų už paslaugas, kurias teikiame žmonėms, turintiems sunkią negalią. Nesame vieninteliai. Kaune veikia apie 30 tokių įmonių, kurioms iš valstybės biudžeto nepervedami pinigai. Kadangi mieste padidėjo paslaugų poreikis, žymiai išaugo ir suma, kurią reikia sumokėti, tačiau SADM daugiau pinigų skirti nenori ir tų pinigų mes negauname“, – aiškino L.Mickūnaitė.

Ji nurodė, kad vien jos vadovaujamoje įstaigoje skola siekia apie 40 tūkst. eurų. „Jau mums paslaugų tiekėjai rašo, kad nutraukia arba stabdo sutartis, kol bus visiškai padengti įsiskolinimai. Aišku, nežinia, ar darbuotojai sutiks dar laukti atlyginimų, nes neaišku, iš ko jiems dabar galime sumokėti. Mums pinigai nepervesti už rugpjūtį ir rugsėjį“, – pasakojo VšĮ „Ištiesk pagalbos ranką“ vadovė.

Pasak jos, Kauno miesto savivaldybė informavo ministeriją, kad išaugo paslaugų poreikis. Tačiau ministerija neskuba atverti piniginės – užsakė auditą, kad išsiaiškintų, kodėl tas poreikis išaugo, o tik tada svarstys, ar mokėti organizacijoms už suteiktas socialines paslaugas.

„Už paslaugas moka savivaldybė ir ministerija. Tačiau miesto dalis yra labai nedidelė. Savivaldybė  su mumis yra atsiskaičiusi, bet didelė dalis finansavimo iš ministerijos mūsų taip ir nepasiekia. Todėl neturime iš ko susimokėti nei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), nei „Sodrai“, nei maitinimo įstaigoms. Situacija tokia, kad dabar patys darbuotojai tualetinį popierių į darbą nešasi. Kaune pradėjome teikti daugiau paslaugų. Metų pradžioje dienos centruose paslaugas teikėme apie 26 vaikams, dabar turime 37, iš jų 28 turi sunkią negalią. Už 21 asmenį esame negavę pinigų. Mūsų paslaugos iš dalies kompensuojamos, šiek tiek reikia primokėti tėvams, bet kitą dalį turėtų sumokėti ministerija, tačiau iš jos nieko nesulaukiame“, – apie susidariusią situaciją kalbėjo L.Mickūnaitė.

„Mūsų žiniomis, savivaldybė dar nuo balandžio pradėjo prašyti didesnės kompensacijos. Tai už vieną mėnesį lyg buvo padidinta, tačiau rugsėjį gerokai sunerimau, nes pajutau, kad negausime lėšų tiek, kiek mums reikia. Aišku, pastatas liks, bet dabar kyla klausimas dėl darbuotojų ir pačių paslaugų, kurias užsakome iš tiekėjų. Nėra jokio stabilumo“, – stebėjosi įstaigos „Ištiesk pagalbos ranką“ įkūrėja.

Kadangi mieste padidėjo paslaugų poreikis, žymiai išaugo ir suma, kurią reikia sumokėti, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) daugiau pinigų skirti nenori ir tų pinigų mes negauname.

Paslaugos namuose

Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyrius socialines paslaugas negalią turintiems žmonėms teikia namuose. Taip pat kyla rizika, kad kauniečiai greitu laiku liks be šių paslaugų. Kauno samariečių skola – dar didesnė ir siekia 150 tūkst. eurų.

„Iš mūsų savivaldybė perka neįgalių žmonių priežiūros namuose paslaugą. Turime apie 60 socialinių darbuotojų, kurie prižiūri namuose gulinčius žmones. Jau antras mėnuo, kai už šias paslaugas negauname pinigų, negalime sumokėti algų. Įprastai ministerija siunčia pinigus savivaldybei, o ji perveda mums. Kodėl pinigai nesuvaikšto, tikrai negaliu atsakyti“, – kalbėjo Kauno samariečių vadovas Mindaugas Vėlyvis.

Jis gavo iš Kauno miesto savivaldybės raštą, kad, kai tik bus išspręstas finansavimo klausimas, pinigai už neįgaliesiems suteiktas paslaugas bus pervesti organizacijoms, tačiau neaišku, kada tai įvyks.

„Atrodo, savivaldybė ieško būdų, iš kur gauti pinigų, o žmonės, kurie rūpinasi neįgaliaisiais, priversti laukti. Jau keli darbuotojai pateikė pareiškimus išeiti iš darbo. Mes organizavome susirinkimą su socialiniais darbuotojais ir aiškinome, kad ne samariečiai kalti dėl nesumokamų pinigų. Tikrai labai liūdna situacija, nes gali būti, kad žmonės bus palikti be jokios slaugos“, – apie sklandančias niūrias nuotaikas pasakojo M.Vėlyvis.

Žmonės: M.Vėlyvio teigimu, dalis socialinių darbuotojų dėl nesumokėtų algų parašė pareiškimus išeiti iš darbo. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Poreikis nuolat auga

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė dienraščiui patvirtino, kad už socialinės globos paslaugas asmenims, turintiems sunkią negalią, mokama iš valstybės biudžeto lėšų, iš dalies šiomis lėšomis finansuojamos paslaugos socialinę riziką patiriančioms šeimoms. Būtent tai ir sudaro minėtą įsiskolinimą.

„Tokia situacija susiklostė dėl žymiai išaugusių paslaugų ir prekių kainų, kurios daro tiesioginę įtaką ir socialinių paslaugų įkainių pokyčiui. Iki šiol jos kisdavo kartą per kalendorinius metus, o šiemet didinamos jau antrą kartą.

Kaunas, greičiausiai, patiria didžiausią lėšų trūkumą, kadangi esame išsprendę eilių dėl socialinių paslaugų gavimo klausimą. Socialinių paslaugų poreikis nuolat auga, o kauniečiams paslaugos lengvai prieinamos ir teikiamos operatyviai. Tai padeda užtikrinti ne tik miesto įstaigos, bet ir nevyriausybinės organizacijos, privatūs socialinių paslaugų teikėjai“, – komentavo J.Baltaduonytė.

Pasak jos, Kaunas – viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, galinčių užtikrinti globą asmens namuose iki 10 val. per dieną, iki septynių kartų per savaitę, kaip ir numato nacionaliniai teisės aktai. Dienos centruose miestas sugeba pasirūpinti vaikais, turinčiais sunkią negalią.

„Tai sudėtingos, specifinių žinių reikalaujančios socialinės paslaugos, kurias teikia kvalifikuoti specialistai. Natūralu, kad šios paslaugos yra kur kas brangesnės nei įprastos“, – pažymėjo Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.

„Nuolat bendradarbiaujame su atsakingomis valstybės institucijomis ir tikimės, kad artimiausiu metu bus sumokėtos susidariusios skolos. Labai tikimės, kad neprireiks uždaryti dienos centrų ir paslaugos bus užtikrintos net ir šiandien, kilus sunkumų ir esant neapibrėžtumui dėl lėšų trūkumo. Ieškoma sprendimų, siūlomos alternatyvios paslaugos asmenims, kad jie gautų būtiną socialinę pagalbą“, – pridūrė J.Baltaduonytė.

Milijoninė skola

„Kauno diena“ pasiteiravo, kokių skolų susidarė už suteiktas, tačiau neatlygintas socialines paslaugas. Savivaldybės atstovė pažymėjo, kad su sunkumais susiduriama jau nuo vasaros. Tuomet dalį įsiskolinimų miestas padengė iš savo biudžeto.

Pasak Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos, šiuo metu įsiskolinimas už socialinės globos paslaugas, suteiktas asmenims, turintiems sunkią negalią, ir paslaugas šeimoms, patiriančioms socialinės rizikos veiksnių, sudaro daugiau nei 1,8 mln. eurų.

„Savivaldybė neturi pajėgumų savarankiškai padengti šios sumos, nes papildomų finansų dėl žymiai išaugusių prekių ir paslaugų kainų reikia ir kitoms savivaldybės funkcijoms vykdyti ir paslaugoms teikti. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir socialinėms paslaugoms, finansuojamoms iš savivaldybės biudžeto“, – komentavo J.Baltaduonytė.

Ji aiškino, kad iš valstybės biudžeto finansuojamos socialinės globos paslaugos, teikiamos asmenims, turintiems sunkią negalią, iš dalies – vaikų dienos centrų paslaugos ir paslaugos šeimoms, patiriančioms socialinės rizikos veiksnius.

„Savivaldybė sumoka už bendrąsias socialines paslaugas, socialinės priežiūros ir socialinės globos paslaugas, teikiamas asmenims, neturintiems sunkios negalios. Iš dalies finansuoja vaikų dienos centrų darbą ir paslaugas šeimoms, patiriančioms socialinės rizikos veiksnių“, – apie tai, kaip už socialines paslaugas paskirstomas finansavimas iš miesto ir valstybės biudžeto, aiškino Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.

Ministerija savo kaltės neįžvelgia?

Pasak SADM atstovų, už socialinių paslaugų teikimą savo teritorijos gyventojams, paslaugų planavimą ir organizavimą atsakingos savivaldybės.

Specialistai analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius, pagal tai prognozuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, vertina ir nustato socialinių paslaugų finansavimo poreikį, organizuoja ir finansuoja socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams. Paslaugos finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas ir kitų lėšų.

„Kaip ir valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai planuojami iš anksto. Koks bus lėšų poreikis, kokia valstybės biudžeto dotacija. Šiems metams savivaldybės ministerijai teikė informaciją dar pernai. 2022 m. savivaldybėms buvo skirta visa jų suplanuota valstybės biudžeto dotacijų suma žmonių, turinčių sunkią negalią, socialinei globai teikti.

Ministerijos duomenimis, Kauno miesto savivaldybė neatsiskaito su paslaugų teikėjais būtent už socialinės globos paslaugas, suteiktas  žmonėms, turintiems sunkią negalią. Kitų socialinių paslaugų (pvz., socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims, turintiems negalią, neįgaliems vaikams, socialinę riziką patiriantiems vaikams, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims) organizavimas yra savivaldybių savarankiška funkcija, todėl jos daugiausia finansuojamos savivaldybės biudžeto lėšomis ir tik iš dalies biudžeto lėšomis“, – atsiųstame komentare  dėstė SADM valdininkai.

SADM atkreipė dėmesį į tai, kad dar pavasarį, matydama prekių ir paslaugų kainų augimo tendencijas šalyje, balandį ji apklausė savivaldybes dėl galimo papildomo valstybės biudžeto dotacijų lėšų poreikio socialinėms paslaugoms finansuoti. Bendras lėšų poreikis žmonių, turinčių sunkią negalią, socialinei globai finansuoti išaugo 25 proc., o Kauno miesto savivaldybės – 64 proc.

„Manytina, kad Kauno miesto savivaldybė nepakankamai atsakingai įvertino savivaldybės gyventojų poreikius, planuodama valstybės biudžeto dotacijų lėšas, ir priėmė sprendimus, įsipareigodama finansuoti socialinę globą žmonėms, turintiems sunkią negalią, paslaugų teikėjų nurodytomis dažnai nepagrįstomis kainomis.

Pavyzdžiui, kai kurių Kauno miesto teikėjų nurodytos socialinės globos kainos (17,39 eur/val.) daugiau nei du kartus viršija Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento pateikiamą vidutinį dienos socialinės globos asmens namuose kainą (7,83 eur/val.). Be to, susiklosčiusią situaciją Kauno miesto savivaldybė galėjo švelninti savo prisiimtus įsipareigojimus socialinių paslaugų teikėjams dengdama iš savivaldybės biudžeto lėšų“, – ministerijos biurokratai visą kaltę bandė suversti miestui.

„Kauno dienai“ atsiųstame komentare nurodoma, kad SADM, atsižvelgdama į išaugusį lėšų poreikį, savivaldybėms (taip pat ir Kauno miesto) jau šįmet skyrė dalį 2022 m. reikalingų papildomų valstybės biudžeto dotacijų lėšų globai finansuoti.

„Kita dalis skirta ir pervesta praėjusią savaitę. Savivaldybėms iš viso papildomai pervesta 5 mln. eurų valstybės biudžeto dotacijų lėšų, iš jų Kauno miestui – 1,249 mln. eurų. Viliamasi, kad savivaldybės nedelsdamos padengs įsiskolinimus socialinę globą teikiančioms įstaigoms, su kuriomis sudarė finansavimo sutartis“, – nurodė ministerijos valdininkai.