Smaližė nuo mažens

Pamačius kaunietę Gretą, ją norisi suvalgyti. Tiesiogine ta žodžio prasme. Galbūt jūrų gėrybių mylėtojams ar mėsavalgiams, drebantiems nuo gerai apskrudusio didkepsnio, tokia mintis ir nekiltų, bet saldumynų vergai tikrai apie tai pagalvotų.

Mergina kvepia ne sunkiais ir prabangiais prancūziškais kvepalais, ne gaiviu rožių vandeniu ar lauko gėlėmis, o karamele, kuri jau antrus metus cukruoja jos ir smaližių širdis.

"Dabar karamelės valgau mažiau, nebent šiltą. Anksčiau nuolat merkdavau šaukštą į stiklainį", – žodis po žodžio savo saldžiąją istoriją ėmė lipdyti karamelinė fėja.

Idėja pradėti savo verslą, anot kaunietės, gimė dar studijų metais, o dabartinė sėkmė, apie kurią, kaip ir apie skanėstų receptus, kalba tyliai – atkaklaus darbo vaisius.

"Karštame vandenyje sutirštinto pieno niekada neviriau. Čia greičiau mano mamos eksperimentai", – paklausta apie pirmuosius bandymus prisijaukinti karamelę, G.Putnaitė tikino vaikystėje kur kas labiau mėgusi saldžius kepinius.

Mažoji nuolatos sukdavosi prie skardos naminių sausainių, o dideliu šaukštu pirma puldavo maišyti tešlą obuolių pyragui.

Pasirinko trečią variantą

Besimokydama Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijoje Greta, kaip ir dauguma moksleivių, atsidūrė pasirinkimo kryžkelėje. Širdis ją šaukė į menus, o racionalioji pusė krypo į mediciną. Juolab kad chemijos mokslai merginai ne tik patiko, bet ir puikiai sekėsi. Matydamas dukros dvejones, tėtis pasiūlė apsilankyti pas psichologę, vykdančią darbuotojų atrankas. Pabendravusi su Greta, specialistė pasiūlė trečiąjį kiek netikėtą kelią – verslą. Išgirdusi tai moksleivė prunkštelėjo sau į delną.

"Kokia iš manęs verslininkė?" – akimirką sudvejojusi G.Putnaitė prisiminė vaikystę, kai persisvėrusi per balkoną kartu su drauge perparduodavo tėvų jai nupirktas vaisių sultis.

Galutinius taškus sudėliojo specialybė, kuri atsitiktinai užkliuvo už Gretos mamos akių. Ateities maisto technologija, užtikrinanti absolvento paklausumą ne tik šalies, bet ir visos Europos darbo rinkoje, skambėjo išties intriguojančiai.

"Suktis virtuvėje tau juk labai patinka", – netikėtas mamos pasiūlymas abiturientei pasirodė viliojantis.

Tiesa, jau pirmąją studijų dieną, įsprausta į suolą auditorijoje Greta suabejojo savo pasirinkimu.

"Sėdžiu paskaitose ir galvoju: ką aš čia veikiu?" – merginos veidas pasipuošė baltadante šypsena.

Buvo akimirkų, kai vienu metu aplink puodą stovi trys mokslininkai ir ieško

Virė svogūnų užtepėles

Būdama trečiame kurse Greta pagal studijų mainų programą "Erasmus" išvyko mokytis į Prahą. Čia esą įvyko netikėtas lūžis.

"Pirmieji metai universitete buvo tokie – ateini į paskaitas ir lauki jų pabaigos. Tada lauki egzaminų ir vasaros", – pusmetis, praleistas Čekijos sostinėje, anot maisto technologės, buvo tarsi šviežio oro pliūpsnis krūtinei.

Praktikai pasirinkusi nedidelį šokolado gamintojų fabriką Vilniuje, Greta drauge su bičiule nusprendė imtis papildomos veiklos – kurti gražiai įpakuotas valgomas Kalėdų dovanas: datulių džemą, svogūnų užtepėlę ir saldžiąją karamelę.

"Svogūnai ne kartą prisvilo, o štai su karamele viskas ėjosi neblogai – kartą paragavę žmonės, esą, jos prašė virti dar ir dar. – Žinoma, tuo metu nekilo klausimų, kiek tokie maisto produktai galioja, kokio specialaus terminio apdorojimo jiems reikia. Nekilo minčių, kad ant etikečių reikia žymėti energinę vertę."

Greta karamelę virė, nes labai tikėjo, o skanavusiųjų atsiliepimai buvo tarsi liudijimas, kad visa tai ne veltui.

"Turėjau savo karamelės receptą, tačiau jį reikėjo pritaikyti dideliam puodui. Iki tol juk viriau mažame", – paieškos studentę tąkart nuvedė į Sodininkystės ir daržininkystės institutą pas profesorių Praną Viškelį, sukūrusį ateities konservavimo metodą – liofilizavimo technologiją.

Maniusi, kad konsultacijos su akademiku, Lietuvos mokslo premijos laureatu truks vos kelias valandas, mergina smarkiai klydo – kelią į Babtus ji mynė bemaž pusmetį.

"Oi, kiek karamelės esu išpylusi, kiek jos prisvilo, kiek į gumulėlius, primenančius manų košę, sušoko. Buvo akimirkų, kai vienu metu aplink puodą stovi trys mokslininkai ir ieško atsakymo, kaip pagaminti tinkamos konsistensijos karamelę", – bandymus, vedusius į sėkmę, prisiminė 25-erių mergina.

Įgytos žinios jai esą pravertė atliekant ir baigiamąjį darbą – gaminant karamelinius saldainius.

Neprilipo farmacija

Atsiėmusi bakalauro diplomą Greta visai atsitiktinai atsidūrė farmacijos pasaulyje – dirbo pardavimo srityje su inovatyviais alergijų diagnostikos produktais, o mintyse nesiliovė maišyti karamelę.

"Darbas buvo įdomus, tačiau aš nedegiau juo kaip kitos merginos", – kaunietė prisipažino nuo pat pradžių nesijautusi savose rogėse.

Paraginta kolegų ir pasikliovusi vidiniu balsu, po pusmečio Greta braukė brūkšnį ties farmacija ir atsargiais žingsneliais žengė į cukruotą savo svajonių pasaulį. Sukūrė puslapį feisbuke ir smaližiams vertinti paleido pirmuosius karamelės stiklainėlius.

"Pamačiau, kad sekasi, todėl po poros mėnesių apetitas užaugo. Ėmiau galvoti apie nuolatinę vietą savo verslui", – toliau kalbėjo kaunietė.

Patalpų ieškančią jaunąją verslininkę, lemtingas atsitiktinumas atvedė į Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) inovatyvių verslų inkubatorių, skirtą pradedantiems gamintojams – startuoliams.

"Paskelbus konkursą vietai užimti, likau antra, nes pasiūliau mažesnę nuomos kainą nei pirmosios vietos laimėtoja. Vėliau sužinojau, kad pildydama dokumentus ji įvėlė apmaudžią klaidą – kainą įrašė ne už vieną kvadratinį metrą, o už visą erdvę", – taip, anot G.Putnaitės, ji atsidūrė ASU miestelyje.

Automobilyje – visas gyvenimas

Nedidelėse patalpose Kauno rajone, kuriose daugiau nei metus verda karamelę, beprasidedant savaitei Greta mus ir sutiko. Tiesa, prie raudono puodo su skanėsto paslaptį saugančia pagalbininke ji palinko tik po to, kai mes išėjome, todėl savo akimis negalėjome pamatyti, kaip nuo samčio tįsta karšta karamelė ir kaip receptų užkalbėtoja į puodą beria riešutus ar kitus pagardus.

"Į laboratoriją užsuku kartą per savaitę. Ant mano pečių guli vadyba, logistika ir naujų idėjų įgyvendinimas. Karamelę verda mano talkininkė, dar dvi studentės čia ateina po paskaitų ir klijuoja etiketes ant stiklainių", – dirstelėjusi į spalvotas etiketes, susuktas į ritinius, mergina prisiminė netolimą praeitį, kai popierėlius karpė žirklėmis ir pati juos klijavo.

Dabar tokiems darbams Greta nebeturi laiko. Ypač prieš šventes, kai į skirtingus Lietuvos kampelius reikia išsiųsti šimtus saldžiųjų lauknešėlių.

"Čia praktiškai visas mano gyvenimas", – dirstelėjusi į automobilio bagažinėje gulinčias kartonines dėžes ir karutį, kuriuo jas gabena iki paštomatų, mergina skaniai nusikvatojo. – Niekada negalėjau pagalvoti, kad džiaugsmą man teiks toks daiktas kaip karutis."

Neįmanoma sustoti

Karamelę, kurioje nerasite papildomų skonio stipriklių ir dažų, Greta pirmą kartą pristatė Klaipėdoje, Jūros šventės metu, o visai netrukus, smaližių džiaugsmui, saldųjų maršrutą išplėtė po visą Lietuvą.

"Aš labiausiai mėgstu su liofilizuotomis avietėmis", – karamelės kūrėja prasitarė, kad jos ir pirkėjų skonis šiek tiek skiriasi.

Vaikai labiausiai mėgsta karamelę, gardintą belgišku šokoladu, suaugusieji – klasikinio skonio pienišką arba su skrudintais lazdyno riešutais. Kokosinė karamelė vis dar ieško savo gerbėjų. Kol kas atsargiai smaližiai žiūri ir į konditerinį gaminį su datulėmis. Beje, jei ir norėtumėte jo paskanauti, šventinių laikotarpiu to negalėsite padaryti. Dėl trumpesnio galiojimo, prekyba karamele su datulėmis laikinai ribojama.

Šiuo metu yra du stiklainių dydžiai: 270 ml ir perpus mažesnis – 135 ml. Pastarasis itin džiugina dailių formų puoselėtojas.

"Ne kartą girdėjau, kad nusipirkusios didesnę, per vakarą ją ir ištuština", – kalorijas skaičiuojančioms dailiosios lyties atstovėms jaunoji verslininkė siuntė džiugią žinią.

Saldžiąją šeimyną kažkada turėtų papildyti dar vienas narys – karamelė, sukurta be pridėtinio cukraus ir pieno. Jos belaukiant maisto technologė kvietė eksperimentuoti su esamomis – tepti ant skrudintos baltos duonos riekelės, lietinių blynų, įmaišyti į natūralų jogurtą su dribsniais, naudoti kepiniams arba derinti kartu ant ožkos sūriu. Šiuo duetu neretai mėgaujasi ir pati Greta.

"Ar esu laiminga? Taip. Savo veikloje galiu suderinti ir maisto gaminimą, ir pakuočių dizainą, ir darbų organizavimą", – savo saldžiuoju verslu, tarsi šaukštu karamelės su uogomis mėgavosi G.Putnaitė.