Quantcast

Antrasis karantinas: kaip keičiasi darbo rinka?

  • Teksto dydis:

Registruoto nedarbo lygis Lietuvoje auga, tačiau darbo rinka antrąjį karantiną pasitinka pasiruošusi geriau nei pavasarį. Tai rodo pirmadienį paskelbti naujausi Užimtumo tarnybos duomenys.

Šuolis rugsėjį

Užimtumo tarnybos duomenimis, gruodžio 1-ąją šalyje buvo 266,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 15,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, šis rodiklis išaugo 7,1 proc. Kaune nedarbas siekia daugiau nei 16 proc.

Didžiausias Kauno mieste gyvenančių darbo ieškančių asmenų skaičius į Užimtumo tarnybą kreipėsi šių metų rugsėjį – 4,3 tūkst. Tai yra daugiau nei bet kurį pirmojo karantino mėnesį. Rudenį didėjantis nedarbas susijęs su mažėjančiais sezoniniais darbais žemės ūkyje, miškininkystėje ir statybose. Daugiau kreipiasi asmenų, dirbusių pagal terminuotas darbo sutartis.

Kaune pirmojo karantino metu į Užimtumo tarnybą daugiausia kreipėsi asmenys iki 29 metų. Jie sudarė beveik 45 proc. visų besikreipusiųjų. Tarp pat dominavo dirbę didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamojoje gamyboje ir administracinę bei aptarnavimo veiklą vykdžiusiose įmonėse.

Baigiantis pirmajam tris mėnesius trukusiam karantinui, įmonės jau buvo įvertinusios susiklosčiusią situaciją, darbo funkcijas, gamybos ar paslaugų apimtis.

Registravosi dėl išmokų

Lapkričio 7-ąją paskelbto antro karantino padariniai darbo rinkoje kol kas nefiksuojami, o situacija labiau panaši į tą, kuri vyravo birželį pasibaigus pirmajam karantinui.

Ir besikreipiančių į Užimtumo tarnybą darbo neturinčių asmenų, kurių skaičiuojama per 25 tūkst., ir laisvų darbo vietų, kurių statistika viršija 29 tūkst., lapkritį registruota panašiai kaip birželį, kai buvo atitinkamai 28 tūkst. ir 27 tūkst.

"Baigiantis pirmajam tris mėnesius trukusiam karantinui, įmonės jau buvo įvertinusios susiklosčiusią situaciją, darbo funkcijas, gamybos ar paslaugų apimtis, pertvarkiusios veiklos procesus ir pradėjusios veikti naujoje realybėje. Galima sakyti, įveikta šoko terapija, ir įmonės transformavosi", – aiškino Užimtumo tarnybos duomenų analitikė Jurgita Zemblytė.

Manoma, kad didžiausiam besiregistruojančių į Užimtumo tarnybą skaičiaus augimui trečią metų ketvirtį įtakos turėjo ne tik karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu įvesti ribojimai verslams ir iš dalies ar visiškai nevykdytos veiklos, bet ir nuo birželio įsigalioję Užimtumo įstatymo pakeitimai, leidžiantys Užimtumo tarnyboje registruotiems darbo neturintiems asmenims gauti darbo paieškos išmokas.

Dėl pastarosios priežasties tarp besikreipiančių į Užimtumo tarnybą asmenų augo darbo rinkoje buvusių neaktyvių asmenų dalis – 34 tūkst. apskritai nėra niekur dirbę dvejus ir daugiau metų. Taip pat registruota 8 tūkst. dieninio kurso studentų, kurie jau galėjo įgyti bedarbio statusą.

Gelbsti bendradarbiavimas

Verslai, kurių veikla dabar yra sustabdyta arba apribota, bendradarbiauja su įmonėmis, kuriose Kalėdų laikotarpiu darbų apimtys išauga kelis kartus, ir laikinai nuomoja savo darbuotojus. Pasak J.Zemblytės, įtakos turi ir tai, kad antras karantinas iki šiol buvo palyginti švelnesnis, iš karto įsijungė anksčiau sukurti valstybės finansinės paramos mechanizmai.

Užimtumo tarnyba spalį ir lapkritį fiksavo darbo rinkos stabilizavimosi tendencijas. Nuosekliai mažėja per mėnesį besikreipiančių naujų klientų. Palyginti su rugsėju, kai darbo neturinčių asmenų dalis išaugo iki 36,9 tūkst., vėliau kas mėnesį naujų darbo neturinčių asmenų buvo vidutiniškai 17 proc. mažiau. Lapkritį į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 25,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 5,6 tūkst., arba 18 proc. mažiau nei spalį.

Vis dėlto antroji pandemijos banga koreguoja įmonių pasitikėjimą šalies ekonomika ir lūkesčius. Optimistines vasaros nuotaikas, kai darbdaviai registravo 40 tūkst. darbo pasiūlymų, pakeitė neaiškumo pozicija. Tik nedidelė jų dalis aktyviai ieško naujų darbuotojų, todėl gerokai sumažėjo darbo pasiūlymų – 20,9 proc. lapkritį, palyginti su spaliu. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 29,4 tūkst. laisvų darbo vietų.

Netikrumas dėl ateities

Ryškėja vis didesni sektorių veiklos skirtumai. Sunkumai toliau slegia kelionių agentūras, viešojo maitinimo, viešbučių verslą. Kiti per pandemiją klesti – siuntų pristatytojai, maisto užsakymo platformos kurjerių tarnybos. Daugiausia darbo pasiūlymų lapkričio mėnesį registruota krovikams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, valytojams, pardavėjams, pakuotojams, lengvųjų automobilių, furgonų, taksi vairuotojams, siuvėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams.

Įmonių nuotaikų pokyčius ir sunkumus patvirtina duomenys dėl asmenų įsidarbinimo. Lapkritį tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams užimtumas suteiktas beveik 31 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tačiau tai gerokai mažiau nei spalio mėnesį.

"Net įvertinant darbo rinkos sezoniškumo aspektą, ar tai, kad dalis darbo neturinčių asmenų nesiima pirmo pasitaikiusio darbo ir naudodamiesi valstybės skiriama finansine parama laukia savo sektorių bei profesijų atsigavimo, galima daryti prielaidą, kad toks įsidarbinimo kritimas yra paskelbto antro karantino padariniai. Kai neaišku, kiek truks karantinas, ar jis bus griežtinamas, ar bus užsakymų įmonių paslaugoms, prekėms, sunku priimti ilgalaikius įsipareigojimus įdarbinant naujus žmones", – sakė Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J.Zemblytė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
stai nuo sendien prasidejo butu remonta,varo purvini dulkini be kaukiu statybininkai,ju sukis eik na..ui duris daryk! stai kada piliecia priversti tupet namie priversti kentet baisu triuksma,kalimus,grezimus,trankymus dulkes laiptinese ir purva,ir nera garantuoti kad statybininkai neuztems uzkrato, visiska betvarke istatymuose,turetu but uzdrausta daryt butu remontus per karantina!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių