- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje vyks paskutinis kadenciją baigiančios Tarybos posėdis.
Kaip ELTA yra skelbusi, naujos kadencijos Taryboje nebebus nė vieno iš keturių buvusių Kauno miesto merų, laimėjusių 2015-aisiais savivaldos rinkimus. Tarybą sudarys tik dviejų (ko anksčiau nebuvo) politinių jėgų - „Vieningo Kauno“ (33 nariai) bei jiems anksčiau oponavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (8 nariai) atstovai. Rinkėjai, deja, nepasirinko kandidatų iš pastaruosius ketvertą metų Kauno miesto savivaldybėje dirbusių partijų - Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ar kitų politinių organizacijų.
Socialdemokratas Arvydas Garbaravičius, tarp kitko, pirmasis Kauno miesto meras, kuris po daugybės iki tol Taryboje vykusių „nuvertimų“ ar „susitarimų“ užleisti mero kėdę kitam, išsilaikė poste visą ketverių metų kadenciją (2003-2007), dalyvavo savivaldos rinkimuose ir 2019-ųjų kovą. Tiesa, sąmoningai pasirinko socialdemokratų partijos kandidatų sąraše paskutinę - 48-ąją vietą. Rinkėjai reitinguodami jį kilstelėjo per 40 pozicijų, - į 8. Bet pati partija nesurinko užtektinai balsų ir į Kauno miesto tarybą šį kartą nepateko.
Prieš paskutinį savo darbą jau baigiančios Tarybos kadencijos posėdį naujienų agentūros ELTA paklaustas, ar partijos nesėkmė rinkimuose nebus ženklas pačiam buvusiam merui tarti politikai „sudie“, A. Garbaravičius linksmai pasakė: „iš partijos neišeinu, taigi iš politikos - taip pat. Ir į prezidentus nesibalotiruoju, nors dabar kažkaip daug kas tokios mados laikosi...„
Jo įsitikinimu, visos partijos, net ir tos, kurios ketverius pastaruosius metus priklausė valdančiajai koalicijai Kaune, buvo pasmerktos pralaimėti, „nes ne jos viską sprendė, o liaudis už tarnus nebalsuoja“. Todėl dabar „reikia sveikinti Matijošaitį, kuris sugeba naudotis technologijomis ir eina į priekį“.
„Buvau savo laiku meras, bet anuometinio meravimo negalima lyginti su šių laikų. Pirmiausia todėl, kad koalicija, kuri tave, kaip merą, pasirinko, tada galėjo bet kuriuo momentu tarpusavyje sutarti dėl kitokio pasirinkimo. Dabar jeigu gyventojai merą išrinko, tai kitų Tarybos politikų norai ar nenorai dėl tokio pasirinkimo nieko nereiškia. Taryba mero neatšauks.
Finansinė situacija tada irgi buvo visai kitokia. Buvome kuklūs, ne tiek daug lėšų (kaip dabar) skirdavom Savivaldybės veiklai viešinti. Juolab - mero. Pagaliau, konkurentai ne viską leido viešinti, ką sugebėjome gero nuveikti. O mieste reikmių, poreikių gal buvo dar daugiau nei dabar, nes ir gyventojų šiandien Kaune mažiau. Tačiau strateginis miesto vystymo planas, jo gairės, kurios buvo tuomet nubrėžtos, vykdomos.
Priminsiu, dėl Nemuno salos buvom susitikę su žymiais pasaulio architektais, ir jie sakė: „neskubėkite tokios puikios salos užstatyti“. Ilgai rinkom arenai vietą, tarėmės su miestiečiais. Parengėm arenos projektą. Ne vienas jis toks buvo, - su prancūzais - brangesnis, kitas - vietinis, - pigesnis. Kas dabar patvirtins, kad brangesnis galėjo būti ir geresnis, bet merui dėl prancūzų nemažai kliuvo...
Dar menu, konkuravom su Vilniumi, žinoma, - dėl lėšų, nes skirstomos jos buvo ne tokiomis proporcijomis kaip dabar. Mažesnės lėšos - mažesnės miesto galimybės, o merui tai daug kainavo ir populiarumo, ir vardo prasme. Meras atėjo su labai menka komanda (tik 4 vietas Taryboje turėjom), todėl aš, būdamas meru, negalėjau elgtis taip, kaip tas, kuris iš karto po ranka turi daugumą. Kito kelio nebuvo, - tik tartis ir mėginti rasti sutarimą.
Tarėmės ne tik koalicijoje, bet ir su tais, kurie vadinosi opozicija, Stengėmės visus išgirsti, gerus siūlymus atsirinkti ir juos įgyvendinti. Ar tai būtų pigių skrydžių pritraukimas į Kauną, ar Čiurlionio tilto statyba, ar Prisikėlimo bažnyčios atstatymas. Jei atvirai, tai ne taip paprasta buvo dėl tos bažnyčios, kuri 50 metų stovėjo nebaigta, surinkti solidžią merų kompaniją bendram reikalui. Pasisekė, - gavom kitų miestų (net paties Vilniaus) merų pritarimą kreiptis į Vyriausybę, kad skirtų milijonų visai Lietuvai brangios šventovės atkūrimui. Dar ir Kauno savivaldybės lėšų šiam reikalui suradom. Rezultatas - akivaizdus.
Tai jokiu būdu nėra mano, kaip mero, nuopelnai - nei aš bažnyčios sienas tvarkiau, nei gatvę taisiau. Tuos gerus darbus reikia visai Kauno miesto savivaldybės tarybai „pripliusuoti“. Beje, Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžiai, kuriuose dalyvaudavo ir tuo besidomintys gyventojai, kai kada būdavo labai audringi. Mes tardavomės, ginčijomės viešai, o ne uždaruose komitetų posėdžiuose. Kauniečiai galėjo išgirsti savo išrinktų politikų nuomones, daugiau žinoti, kaip ir kokie sprendimai, lemiantys vienokius ar kitokius miesto pokyčius, yra priimami. Visi mes stengėmės, o meras buvo tas, kuris telkė politikus bei visą savivaldybę, kad geri sprendimai būtų įvykdyti“, - prisiminė šio tūkstantmečio pradžioje buvusį mero poste savąjį ketverių metų laikotarpį Kauno miesto tarybos narys (2000-2019) šiluminės energetikos inžinierius, verslininkas, Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ bei RG paramos fondo narys A. Garbaravičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas23
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?66
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug14
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...