Kauno mieste ir rajone daugėja kvartalų, kur prižiūrėti viešąją tvarką imasi patys gyventojai. Jie buriasi į grupes: ir vieni arba kartu su Kauno policijos pareigūnais ne tik rengia reidus, bet ir rūpinasi gyventojų saugumu.

Skirtinga patirtis

"Darbas ieškant  priežasčių – daug prasmingesnis, negu darbas šalinant padarinius  ", – savo sprendimą pereiti iš Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos į Viešosios policijos bendruomenės pareigūnus aiškina septynerius metus policininko uniformą vilkintis Paulius Klikūnas.

Nuo Italijos nusižiūrėtas bendruomenės pareigūnų modelis Kauno policijoje atsirado prieš pusmetį. Jų funkcija – ne bausti, o ieškoti pasitikėjimu grįsto kontakto su visuomene, burti kauniečius į saugios kaimynystės grupes.

Kauno policijoje dirba šeši bendruomenės pareigūnai. Visi atėjo į šias pareigas turėdami skirtingų patirčių. Viena naujoji P.Klikūno kolegė perėjo į bendruomenės pareigūnus iš nužudymus bei išžaginimus tiriančio Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus.

Pažintis su Aleksotu

"Mano svajonė – po kelerių metų visas Kaunas susiskirstęs į saugios kaimynystės grupes", – sako Kauno apskrities Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis. Kol kas jis linkęs išskirti P.Klikūno vykdomą projektą "Saugus Aleksotas".

Pasak P.Klikūno, reikėjo laiko, kol jis perprato Aleksoto, kuriame daugiausia indvidualūs namai, specifiką. Jis pats gyvena viename Dainavos daugiabučių.

Pareigūnai papasakojo, kad iki tol Aleksotą jis pažinojo tik kaip kriminalistas – yra tekę tirti stambias vagystes iš Fredos miestelio garažų bei dalyvauti kartu su "Aro" pareigūnais šturmuojant vieną Aleksoto prekybos narkotikais tašką.
Šaltas dušas

"Jau per pirmąjį susitikimą su Aleksoto bendruomenės atstovais konstatavau, kad tai, kas vyksta šiame mikrorajone, žino visi – tik ne policija", – prisiminė P.Klikūnas.

Frazės, kuriomis jį sutiko vietos gyventojai,  nieko gero nežadėjo: "Jau treji metai, kai pas mus vyksta vagystės bei plėšimai, o policija nieko nedaro", "Mano kaimynystėje kas antrame name prekiaujama narkotikais" .

Dar viena porcija šalto dušo jo laukė, kai palygino šiuos nusiskundimus su policijos statistika. "Ten, kur buvo užregistruota daug vagysčių, gyventojai jautėsi saugesni, negu ten, kur jų nebuvo užfiksuota", – pasakojo P.Klikūnas.

Tarp dviejų ugnių

Pašnekovas jau suprato, kad aleksotiškiai jaučiasi saugūs, kai nuolat mato policininkus ar jų rėmėjus.

Geriausias to įrodymas – vietinių senjorių reakcija į pradėtus rengti reidus. Juose dalyvauja ne tik aktyviausi bendruomenės nariai, bet ir seniūnė, seniūnaičiai. Prie jų prisijungė ir P.Klikūno įkurtos pilietinės organizacijos "Juoda balta" jaunimas.

"Senjorės taip atvirai ir nuoširdžiai džiaugėsi mūsų iniciatyva, kad tą vakarą vaikščiojome ilgiau, negu planavome", – apie vieną reidą pasakojo P.Klikūnas.

Jis pastebėjo, kad žmonės yra pavargę nuo tuščių pažadų, todėl įgauti jų pasitikėjimą nėra lengva. "Be to, bendruomenės pareigūnas patenka tarp dviejų ugnių. Kriminalinei policijai didžiausias galvos skausmas, kaip likviduoti prekybos narkotikais tašką, o jo kaimynystėje gyvenantiems žmonėms – kaukianti kaimyno signalizacija", – lygino pareigūnas.

P.Klikūnas aleksotiškių ne tik paprašė įvardyti didžiausias problemas. Dalį jų pasiūlė spręsti kartu.  Tada ir paaiškėjo, ko verti kai kurie didžiausi policijos kritikai. Dalis jų reiduose nepasirodė. Nepasitvirtino ir kai kurie jų skundai.
Tačiau P.Klikūnas to per daug nesureikšmina. Bendruose reiduose dalyvauja apie 40 aktyvistų, kurie baigė policijos rėmėjų kursus.

Rezultatai – akivaizdūs

Per bendrus reidus jau pasiekta ir rezultatų.  Technikumo g. rengtos pavojingos greitojo įsibėgėjimo lenktynės. P.Klikūno iniciatyva čia buvo pastatytas automobilis su slapta greičio fiksavimo kamera. Užteko užfiksuoti kelis pažeidimus ir gatvės lenktynininkų sumažėjo.

"Aplaužyti ragai" ir už vienos Aleksoto degalinės mėgstantiems rinktis jaunuoliams. Gyventojai skundėsi, kad vakarais bijo čia vaikščioti.

Jau per pirmąjį reidą buvo sulaikyti trys nepilnamečiai su motoroleriais be jokių dokumentų. Pajutę, kad atsidūrė po didinamuoju stiklu, dabar jie ten renkasi kur kas rečiau bei mažesnėmis grupėmis.

Įtraukė ir ispaną

Įtvirtinęs saugios kaimynystės pamatus Aleksote, P.Klikūnas ketina imtis to miesto centre bei senamiestyje.

Ten jo pagrindiniu taikiniu bus vadinamieji zombiai, kurių triukšmas drumsčia šio rajono gyventojų ramybę penktadieniais ir šeštadieniais, po 2 val. nakties.

Yra planų įtraukti į saugios kaimynystės projektą ir miesto centre bei senamiestyje gyvenančius užsienio bendruomenės atstovus. Vienas jų – Kauno technologijos universiteto kapelionas – ispanas jau  baigė policijos rėmėjų kursus ir net dalyvavo kai kuriuose reiduose po Aleksotą.

Ežerėlio fenomenas

Kauno rajone saugios kaimynystės siekiama kitais būdais.Ežerėlyje jau septinti metai veikia savisaugos grupė, kuriai vadovauja vietos bendruomenės centro pirmininkas Artūras Kuzmickas.

"Mūsų miestelyje buvo nemažas nusikalstamumas – siautėjo chuliganai, dėl agresyvių pasivažinėjimų automobiliais buvo nesaugu išeiti į gatvę," – prisiminė A.Kuzmickas.

Finansiškai bendruomenei padėjo vienas Nyderlandų fondas ir rajono savivaldybė.

Už gautus pinigus Ežerėlio bendruomenės namams buvo nupirkti treniruokliai, miestelyje įdiegta vaizdo kamerų sistema, nusamdyti specialistai, kurie suteikė aktyviai sportuojančiam vietos jaunimui ne tik teisinių žinių, bet ir išmokė gesinti gaisrus bei teikti pirmąją pagalbą.

Dviračių neberakina

Ežerėlio savisaugos grupės aktyvą sudaro devyniolika žmonių. Jos branduolys – moksleiviai ir studentai, tačiau yra ir šeimas turinčių vyrų. Jie patruliuoja miestelyje bei budi renginių metu.

"Kai kuriems vyrams budėti padeda žmonos, tarp kurių yra ir namų šeimininkių", – pasakojo A.Kuzmickas.

Rezultatas – akivaizdus: pastaruosius trejus metus Ežerėlis – vienas saugiausių miestelių Kauno rajone. Vietiniai vaikai neberakina prie mokyklos paliekamų dviračių.

Ežerėlio savisaugos vyrai yra sulaikę ir vagį, kuris iš miškininkų automobilio pavogė benzininį pjūklą. Neišsisuko nuo jų ir chuliganas, naktį necenzūriniais užrašais išpurškęs vaikų žaidimo aikštelės stogą. Savisaugos grupė ne kartą policijai padėjo ieškoti ir miške pasiklydusių senelių.

Įvertinti Europoje

"Užpernai pristatėme savo projektą Kipre. Sulaukėme didelio susidomėjimo – kodėl jis kilo iš apačios, o ne nuleistas iš viršaus", – pasakojo A.Kuzmickas. Tarp daugiau kaip 20-ies konkurso dalyvių iš visos ES, Ežerėlio savisaugos grupė užėmė ketvirtą vietą.

Bent kartą du per mėnesį Kauno rajone patruliuoja ir mobili nevyriausybinės asociacijos "Stabdyk nusikalstamumą" Kauno regiono skyriaus grupė.  "Jau gerą pusmetį stebime aplinką vaizdo registratoriais, – teigė šio skyriaus narys, Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas Darius Joneikis.

Pakaunės komuna

D.Joneikis linkęs išskirti dar vieną saugios kaimynystės pakaunėje pavyzdį – Akademijos miestelyje įkurtą gyvenamųjų namų ir kotedžų kompleksą "Medeina".

Prieš įsigyjant būstą šiame kvartale pirkėjai supažindinami su privalomomis elgesio taisyklėmis, kurios prisegamos prie notarinės sutarties.

Pasak "GB Projektai" projektų vadovės Ingridos Jakucevičienės, šią idėją jų direktorius Simonas Mykolaitis parsivežė iš Skandinavijos. Beliko tik pritaikyti  Lietuvos gyvenime.

Uždaras kompleksas užima apie 5 ha teritoriją. Jame – 70 individualių namų ir keturi daugiabučiai kotedžai.

"Medeinoje" draudžiama laikyti kovinius ir agresyvius šunis. Norint rengti vakarėlį, reikia įspėti apie tai kaimyną ir ne vėliau kaip prieš dieną. Nuo 22 iki 7 val. čia draudžiama triukšmauti: šūkauti, žaisti kamuoliu, pjauti žolę, važinėti motoroleriu, kalti, groti muzikos instrumentais.

Numatytos ir baudos

Be to, kvartalo teritorijoje leidžiamas tik iki 20 km/val. automobilių greitis.

Žolė gyventojų sklypuose negali būti didesnė kaip 10 cm. "Nesvarbu, kad žmogus dar negyvena – vis tiek reguliariai privalo pjauti žolę. Mes skambiname ir perspėjame, kad  žolė jau peraugusi. Jeigu patys neturi galimybės nusipjauti, mes pasisiūlome nupjauti ir žinoma. išrašyti sąskaitą", – pasakojo I.Jakucevičienė.

"Medeinos" komplekse draudžiama ir mėtyti nuorūkas, kabinti ant medžių sūpuokles ir skelbimus ar užsiimti bet kokia veikla, kuri gali skatinti parazitų ir graužikų veisimąsi.

Nesilaikantiesiems taisyklių, numatytos sankcijos. Už pirmą  pažeidimą – įspėjimas. Už pakartotinį – apie tai viešai informuojami visi kvartalo gyventojai. Už sistemingą – jau gali būti skiriama bauda iki 10 tūkst. litų ir nutraukiamas administravimo paslaugų teikimas.

"Dar nieko neteko bausti, nors pirmieji gyventojai "Medeinoje" įsikūrė jau prieš dvejus metus. Dabar jų – apie 300," – reziumavo I.Jakucevičienė.

Tvarką daro moterys

Kauno rajone yra daugiau nei 80 saugios kaimynystės grupių. Daugiausia – Garliavoje.

Viename iki šiol ne kokią reputaciją turėjusiame Garliavos bendrabutyje į saugios kaimynystės grupę susibūrė dešimt moterų.

Šio bendrabučio laiptinėse buvo nuolat geriama, rūkoma bei šlapinamasi. "O šios moterys padarė tvarką, – teigė D.Joneikis. – Iš pradžių, surinkusios iš gyventojų pinigus, įrengė laiptinėse vaizdo stebėjimo kameras. Po to namą administruojančios įmonės paprašė, kad įstatytų metalines duris su kodinėmis spynomis. Ir pradėjo apie visus užfiksuotus neigiamus reiškinius informuoti apylinkės inspektorių, kuris nedelsdamas reaguodavo ir surašydavo protokolus".
Kodėl inspektorius to nedarė iki tol? "Todėl, kad negaudavo pranešimų" – atsakė D.Joneikis.

Pasikeitė elgesys

"Pagrindinis saugios kaimynystės principas – galimybė teikti informaciją policijai per koordinatorių, – akcentavo D.Joneikis. – Šis išrenkamas iš jų pačių ".

Apylinkės inspektorius iš Garliavos bendrabučio saugios kaimynystės grupės koordinatorės per porą mėnesių gavo per 40 pranešimų. Keli asmenys buvo nubausti net po kelis kartus – ir už gėrimą viešoje vietoje, ir už šlapinimąsi. "Ir įsivaizduokite – jie pakeitė elgesį. Tokių  dalykų ten jau nebevyksta, nes piktavaliai pažeidėjai įsitikino, kad visais atvejais yra pranešama policijai", – sakė D.Joneikis.