5G ryšys – prakeiksmas ar panacėja? Įaudrintai visuomenei – svarbiausi akcentai

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Viešojoje erdvėje sklando įvairiausių kalbų ir mitų apie 5G ryšį. Apie jo privalumus ir trūkumus pasakoja „Kauno dienos“ studijoje apsilankęs Kauno technologijos universiteto elektros ir elektronikos fakulteto dėstytojas docentas Vitas Grimaila.

– Praėjusią savaitę „Telia“ bendrovė pranešė, kad pradėjo testuoti 5G ryšį didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kuo skiriasi 5G nuo dabar naudojamo 4G ryšio?

– Jų paleistos bazinės 5G stotys buvo staigmena ir man. Bet, aišku, turėjo jau ateiti tas laikas, nes šiek tiek yra jau tam tikras atsilikimas šioje srityje Lietuvoje, ir gal net visoje Europos Sąjungoje. Mes šiandien vis dar nepadaliję dažnių ruožo, skirto 5G technologijai, kas iš dalies ir stabdo tos technologijos diegimą. Atsilikimas ir Europos Sąjungos mastu, jei pažiūrėsime į statistiką, tai maždaug net 30 proc. to išdalyto dažnio diapazonas per visą Europos Sąjungą netraukia, palyginti su JAV, Pietų Korėja, Japonija, Kinija ir kitomis šalimis. Tai, manyčiau, gerai, kad tai įvyko Lietuvoje ir iškarto trijuose miestuose. Dabar kalbant apie tai, kokie privalumai, pagrindiniai, turbūt visiems gerai žinomi, – didelis perdavimo greitis. Paleistose bazinėse stotyse mes turime parsisiuntimo greitį beveik 2 GB. Ir išsiuntimo greitį – 200. Palyginti, šiandien kaip tik išbandžiau, tai parsisiuntimas 50 kartų mažesnis, išsiuntimas buvo gal dar daugiau kartų mažesnis.

– Filmą iš Linkomanijos siuntėtės?

– Ne (juokiasi), tiesiog paleidau specializuotą testavimo programėlę, kuri, naudodama tam tikrus serverius, testuoja ryšio galimybes, parsisiuntimo greičius, taip pat ir vėlinimą, kuris buvo tris kartus blogesnis, nei kad su paleistu 5G ryšiu, kalbame apie 10 milisekundžių (0,01 sec.). Ką mums tai suteiks? Šis ryšys palies labai daug sferų, manau, nebus tokių sferų, kurios nebus paliestos. Aišku, dar trūksta tokios specializuotos įrangos, ji gaminama, kaip, pavyzdžiui, specializuoti šalmai, akiniai gelbėjimo tarnyboms, gaisrininkams, kurie leidžia matyti uždūmintose patalpose. Rodo virtualiosios realybės pritaikymą, kur lokacijos kelias, kur išeiti.

– Galima sakyti žemėlapis...

– Taip, tiesiog ekrane rodo, kaip tau orientuotis. Svarbus pritaikymas ir savavaldžiai automobiliai. Šiandien statistika rodo, kad kas 24 sek. įvyksta eismo įvykis, per kurį žūsta žmonės. Per metus tai 1,3 mln. žmonių. Aprūpinus automobilius jutikliais, kurie realiu laiku dirbs su papildoma 5G infrastruktūra, siųs greitai duomenis. Prieš tai minėtas 10 milisekundžių vėlinimas yra tik pradinis, o jau kalbama apie 1 milisekundę. Tai leis sumažinti avarijų skaičių. Šviesoforui užsidegus raudonai, informacija iškart bus perduodama į savavaldį automobilį ir jis automatiniu būdu, net neįsikišant vairuotojui, stabdys. Toks pritaikomumas ateityje jau dabar yra testuojamas.

– Tai ateities pasaulis visai ne už kalnu...

– Visiškai ne už kalnų, nes jau šiuo metu yra kuriamos tos sistemos, kurios taip dirbs. Čia tik keli pavyzdžiai, tik ledkalnio viršūnė. Tai palies ir pramonės šakas, automatizavimą, daiktų internetą, žemės ūkį, aplinkos apsaugą ir t.t.

– Kalbant apie 5G ryšį, dažnai minimas daiktų internetas. Gal galėtumėte plačiau papasakoti, kas tai yra?

– Daiktų internetas ir 5G ryšys tai viena kitą papildančios technologijos, kurios, sąveikaudamos kartu, sudarys galimybes perduoti didžiulius duomenų kiekius ir juos surinkti iš įvairių daviklių, jutiklių. Tuos duomenis siųs į serverius, duomenų saugyklas.

– Tai mes kalbame ir apie sekimą? Nes jau dabar netyla kalbos, kad esame sekami.

– Taip. Vėlgi klausimas, kaip tai bus panaudojama. Sekimas galimas ir su dabartinėmis technologijomis. 5G suteikia dar didesnes galimybes. Bus prieiga ir prie vaizdo stebėjimo, judesio, veido atpažinimo. Tas, kas šiandien ne demokratiškose šalyse tam tikra dalimi jau naudojama ir pritaikoma. Aišku, pas mus galioja kitokie įstatymai, kurie saugo žmogaus duomenis, ir tikėtis, kad technologija bus pritaikyta geriems tikslams: saugant ir gelbėjant žmonių gyvybes, suteikiant papildomas paslaugas, auginant ekonomiką, gerinant aplinkos apsaugą ir kitas sritis, kur tarnaus žmogaus gerovei.

– Bet dažniausiai žmonijos istorijoje ir būna – išradimas geras, tik priklauso nuo to, kokiems tikslams jis bus panaudotas ir kas jį naudos, nes galima ir geriems, ir blogiems tikslams naudoti.

– Taip, pritariu šiam jūsų teiginiui.

– Pats 5G duomenų perdavimo greitis kol kas sunkiai yra suvokiamas, bet kaip tai pajus eilinis vartotojas?

– Iš šios dienos situacijos, kai Lietuvoje karantinas, daugelis darbo ir mokymosi vietų persikėlė į namus, dirbame nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, mano visa šeima persikėlė į namus – aš naudoju internetą, vaikai naudoja. Ir iš karto tas jaučiasi, kadangi lėtėja internetas – kuo daugiau vartotoju, tuo labiau nepakanka resursų. Dabartinio mūsų interneto tiesiog mažesnė talpa. Ką mums suteiks 5G – tai didesnė talpa, daugiau vartotojų galės naudotis didesne perdavimo sparta vienu metu ir dėl to nebus juntamas kokybės pablogėjimas. Bandant tai paaiškinti paprastai, tai būtų ne dešimties juostų greitkelis, o 100, kur visi gali važiuoti be apribojimų. Dabar pas mus greitkelis keturių juostų ir su greičio ribojimais (duomenų perdavimo greičio ribojimais). Dar kitas palyginimas, kai „Žalgirio“ arenoje būna pertraukos tarp tam tikrų koncertų ar renginių ir keli tūkstančiai vartotojų vienu metu prisijungia prie interneto, o ryšio beveik nėra arba jis labai lėtas. O norisi ir asmenukę išsiųsti, ir daryti tiesioginę transliaciją ar išsikviesti taksį. Žaidimų industrijai 5G bus labai didelis pranašumas dėl spartos. 5G reikia suvokti ir ne tik kaip ryšį, skirtą žmonėms, – atsiranda daiktai, automobiliai, robotai, bepiločiai orlaiviai ir t.t...

– Kaip, pavyzdžiui, šaldytuvas, kuris perduoda žinią, kad baigėsi pienas?

– Yra šmaikšti sentencija. Kas yra daiktų internetas? Tai, kai tavo šaldytuvas keisis anekdotais su skalbykle apie tave per elektroninį paštą, o kiaulė taupyklė už tai apmokės (juokiasi). Jie pradės gyventi savo gyvenimą.

Vitas Grimaila/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Čia kaip dirbtinis intelektas iš fantastinių filmų.

– Dirbtinis intelektas jau taikomas daugelyje sričių ir tai yra neišvengiama, kai kalbame apie tokius didelius kiekius ir duomenų srautus. Žmonės nėra ir nebus pajėgus apdoroti juos. O dirbtinio intelekto sistema juos struktūrizuos, apdoros, analizuos ir pateiks kaip galutinį produktą, gal kažkokias rekomendacijas, o gal net iškart priims sprendimus: pakeis temperatūra, atidarys langą ir pan. Dirbtinio intelekto, 5G ir daiktų interneto sinergija neišvengiama.

– Kada Lietuvoje realiai pradės veikti 5G, kokios prognozės?

– Realiai veikti pradėjo jau antradienį (juokiasi). Tai priklauso nuo to, kaip sėkmingai bus pravesti dažnių aukcionai, taip pat mes turime problemų su Rusijos Federacija, Kaliningrado sritimi, nes nesame susiderėję dėl 5G dažnio panaudojimo pasienio ruožuose. Vyksta derybos, turbūt bus sėkmingos.

– Nes tie dažnai kertasi, taip?

– Kertasi su Rusijos Federacijos kariniais dažniais. Jei sėkmingai įvyks aukcionai, manau, operatoriai startuos jau pavasarį, vasarą bus intensyvus diegimas, o kitais metais jau tikrai turėtų atsirasti keli šimtai 5G ryšio bazinių stočių.

– Mes po truputį einame į sąmokslo teorijų zoną. Esu skaitęs, kad kas kelis šimtus metrų bus antenos, net ant automobilių stogų.

– Yra požiūris, kad kuo arčiau antena, tuo mažesniais signalų lygiais reikės jūsų telefonui veikti, spinduliuoti didesnę galią. Mus labiau veikia telefonai nei bazinės stoties antenos, nes jį glaudžiame ir prie ausies. Kadangi bazinė stotis bus netoli, tai spinduliavimo galingumas ir bus mažesnis, nei būtų įprastai. Tokia yra ateitis, gal net sakyčiau dabarties planavimo modeliavimo variantas. 700 MHz dažnis skiriamas padengimui užtikrinti, bet spartos neužtikrina. 3,5 – kompromisas tarp padengimo ir spartos, 26 – karštieji taškai, didelio susibūrimo vietos, kur reikia dirbti su itin didelio susisiekimo srautais. Tad tas padengimas, atsižvelgiant į šiuos tris dažnius, neišaugs drastiškai.

– Tai kas kelis šimtus metrų nereikės antenų?

– Jeigu mes kalbame apie prekybos centrus, tada taip, bet diegti stotis kas kelis šimtus metrų provincijoje, mažuose miesteliuose, nemanau, kad yra prasmės.

– Ar kai kalbate telefonu, laikote jį prie ausies ar naudojatės laisvų rankų įranga?

– Laisvų rankų įranga man patogiau, bet tikrai nebijau pridėti ir prie ausies.

– Žmonės sako, kad tai yra pavojinga, gali sukleti smegenų vėžį.

– Na, nėra tokių įrodymų, jeigu remtumės Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinės apsaugos nejonizuojančios spinduliuotės komisijos duomenimis, jie išanalizavę daugiau nei 25 tūkst. mokslinių straipsnių, tyrimus vykdo 30 metų. Taigi, dėl žemos neutroninės spinduliuotės nenustatyta kažkokių susirgimų ar poveikio sveikatai, kaip ir nėra nustatyta, kad nekenkia.

Siūlau vadovautis tais keliasdešimt tūkstančių mokslinių straipsnių, kuriuose nenustatytas poveikis sveikatai.

– Turiu pasirinkęs citatų. Viena jų yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sporto instituto profesoriaus Alfonso Vainoro, kuris teigė, kad „gama elektromagnetinių bangų aktyvumas lemia didesnį savižudybių, mirčių nuo miokardo infarkto skaičių ar net alkoholizmo plitimą.

– Gama spinduliai, jeigu neklystu, čia kalbama apie smegenų bangas. 5G ir prieš tai minėtų ryšių spindulių ilgiai nuo gama bangų skiriasi 200 tūkst. ar daugiau kartų, tai visiškai tolimi diapazonai. Aš nesu smegenų bangų specialistas, bet šie dažniai labai skiriasi. Teko susipažinti su Didžiosios Britanijos įmonės „Ofcom“ šiemet atliktais tyrimais su 5G technologija, kadangi jie jau įdiegė nemažai bazinių stočių. Tas tyrimas buvo atliktas 22 vietose dešimtyje skirtingų miestu ir nustatyta, kad magnetinio lauko intensyvumas neviršija nė vieno procento nuo PSO nustatytos normos.

– Bet galima kelti klausimą, ar tos normos yra teisingos, nes tik ateityje bus aišku, koks poveikis?

– Ar tos normos teisingos, kaip jau minėjau, PSO ir Tarptautinės apsaugos nejonizuojančios spinduliuotės komisijos atliktais tyrimais ir analizėmis remiamasi keliasdešimtyje tūkstančių mokslinių straipsnių, kurie publikuojami recenzuojamuose žurnaluose, jie nenustatė, kad jie turi įtakos, kaip ir nenustatė, jog neturi. Mes su tuo ryšiu gyvename jau ilgą laiką. Taip pat teko stebėti tyrimą, kai telekomunikacijų inžinieriai, montuotojai, kurie betarpiškai kiekvieną dieną dirba mobiliojo ryšio bokštuose, nebuvo nustatyta, kad jie labiau sirgtų kažkokiomis ligomis negu vidutinis statistinis pilietis.

– Sakote, 5G nepakeis, nepablogins situacijos?

– Manau, reikia toliau vykdyti mokslinius tyrimus, stebėti, analizuoti duomenis, bet jokių būdu nestabdyti technologijų ir užsidaryti. Technologinis ir ekonominis atsilikimas garantuotas, jei mes tai sustabdysime.

– Bet žmonių sveikata yra brangesnė už progresą.

– Taip. Autoritetingų institucijų pateikti duomenys nesudaro prielaidų ir nesuformuoja nuomonės, kad tai kenksminga sveikatai. Tad siūlau vadovautis tais keliasdešimt tūkstančių mokslinių straipsnių, kuriuose nenustatytas poveikis sveikatai. Jau pradėdas kurti 6G ryšys, kinai jau net paleido 6G ryšio palydovą. Šis ryšys – tai tolimesnė 5G ryšio generacija, kuri pasižymės didesniais pralaidumais, mažesniais vėlinimais, geresniu padėties nustatymo tikslumu, ir bus dešimčia kartų geresnis, nei turimas 5G ryšys.

– Mano minėtas profesorius A.Vainoras mini, kad Lietuva elektromagnetinės spinduliuotės atžvilgiu yra padidintos rizikos zonoje. T.y. dėl pačios Žemės kuriamo geomagnetinio lauko ypatumo. Man tai naujiena. Ar jums tekę girdėti, kad Žemės, pačios planetos, kuriamas geomagnetinis laukas Lietuvoje sukuria didesnės rizikos zona, kalbant apie žmonių sveikatą, – infarktai, nerimas, alkoholizmas?

– Elektromagnetinė spinduliuotė ir jos šaltiniai gerokai intensyviau naudojami Vakarų pasaulyje nei pas mus. Gal šis požiūris labiau susijęs su posovietiniu palikimu – stresas, pervargimas ir pan. Geomagnetinis laukas – jis buvo milijardus metų ir bus, kai jau žmonijos nebus. Žmogaus organizmas jau pakankamai prisitaikęs per visus evoliucijos metus. Jis visada toks buvo, dabar neįvyko jokių pokyčių. Nenorėčiau šio darbo komentuoti, nes nesu į jį įsigilinęs. Kad išplėsti šį tyrimų lauką ir nustatyti priežastis, reikėtų jungti daugiau įvairių sričių specialistų. Manau, dėl savižudybių, nerimo skaičių reikėtų kaltinti kitus dalykus, ne spinduliuotę.

– Ar Lietuvoje atliekami tyrimai dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio?

– Reikėtų intensyviau atlikti ir supažindinti visuomenę su rezultatais. Neseniai Europos mastu atliktas tyrimas apie požiūrį į 5G ryšį rodo, kad žmonių, kurie labiau susipažinę su technologijomis, ypač jaunesni (18–34 metai), pozityvesnis požiūris nei vyresnių ir mažiau susipažinusių su technologijomis asmenų. Jų požiūris gan neigiamas. Trūksta informacijos, plataus masto tyrimų, kurie atsakytų į žmonių klausimus jiems suprantama kalba.

– Tai jūsų, kaip mokslo žmogaus, negąsdina 5G ryšys?

– Ne, manęs negąsdina.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pranas

Pranas portretas
Žmogus, aš kaip ir prie mokslo. 5G ryšio naudą suprantu. Bet kokiais greičiais tai diegiama tai tiesiog FORSAVIMAS. Ir nereikia nusišnekėti apie tas pačias radiobangas 5G ir 4G. 5G dažnis siekia apie 10 kartų daugiau nei 4G. Logiškai nekyla klausimų, kodėl didesnio dažnio bangos jautresnė fizinėms kliutims? Nes susminga nepraėjusios kliūties. O kur dingsta tos bangos kinetika? Tais pačiais principais paremta mikrobangu krosnelė.. Kuri taip molekules išjudina, kad denatūruoja ir įkaitina. Aišku 5G toli iki mikrobangų krosnelės, bet kryptis ir logika aiški. Ir nekalbu apie elektromagnetini poveikį. O tiesioginį kinetinį. Kaikados reikia už žmones nuspręsti, bet šiuo klausimu manau bus daugiau žalos nei naudos. Nebent žinoma sveikatos neskaičiuotume... Bet panašu, kad man ir mano šeimai liks tik teisė vengti šio ryšio. Kol žinoma neatsiras TIKRAI IŠSAMIŲ tyrimų šiuo klausimu.

Haha

Haha portretas
5Ghz routeriai ir 5G internetas yra skirtingi dalykai, chebra :D Vienas yra tiesiog veikimo dažnis, o kitas yra 5 mobiliojo interneto ryšio karta. Šiaip tai super, labai laukiu. Grynai dėl to, kad visi tie antivakseriai viešai pasireikštų, o po to, kai nieko jiem nenutiks, pamirštų, kad 5G buvo baisu. Bus galima lazdavotis, kokie kvaili buvo.

Paskaitykit

Paskaitykit portretas
ka raśo asociacija už saugias technologijas
VISI KOMENTARAI 16
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių