28 mln. eurų vertės projekto užkulisiai: arši kritika – iš teisiamųjų suolo

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Aršus 28 mln. eurų vertės Nemuno tvarkymo projekto kritikas, smulkiojo verslo gynėju besidedantis verslininkas, panašu, naudos siekia tik sau ir tą galimai daro ir neteisėtais būdais.

Grandiozinis projektas

Šiemet pavasarį pagaliau pajudėjo istorinio Nemuno vagos tvarkymo projekto įgyvendinimas. Apie 225 km upės atkarpoje atsiras maždaug 500 naujų ir atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų, reguliuojančių upės vagą ir sudarančių tinkamesnes sąlygas laivybai.

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) šį projektą vadina esminiu lūžiu bandant atgaivinti laivybą Nemune, nes iki šiol daug bėdų kėlė seklumos. Įrengus bunas, Nemunu laivai galės plaukti net ir sausmečiu. Nemunu nuo Kauno iki Kuršių marių visu navigacijos laikotarpiu galės plaukti ir grįžti krovininiai, keleiviniai, pramoginiai laivai.

VVKD Nemuno vagos tvarkymo projektą vadina esminiu lūžiu bandant atgaivinti laivybą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Suaktyvėjusi krovininė laivyba visai šaliai duotų didžiulės naudos. Nuo asfalto ant vandens perkeltas krovinių gabenimas – daug pigesnis, mažiau taršus, eliminuoja eismo spūstis ir avarijas. Pavyzdžiui, šiuo metu kursuojanti barža „Tauragnas“ gali plukdyti net iki 1 tūkst. t krovinį, kuriam pervežti sausumos keliais prireiktų apie 40–50 vilkikų, jeigu tai leistų krovinio matmenys ir kita specifika.

Bendra Nemuno tvarkymo projekto vertė – 28,3 mln. eurų. Daugiau nei 23 mln. eurų iš šios sumos atkeliaus iš ES fondų. Nedaug trūko, kad šis finansavimas būtų nuplaukęs, o su juo – ir taip laukiamas projekto įgyvendinimas, turintis suteikti didelį postūmį šalies ekonomikai.

Ne žlugdė, o greitino?

Nemuno bunų projektą lydėjo pranešimai apie, pagrindinio jo kritiko manymu, įvairius pažeidimus ir negeroves. Su šiais pranešimais susijęs Nerijus Baltrukonis, prisistatantis, kad veikia Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos vardu. Yra jos valdybos pirmininkas.

Ši asociacija vienija, kaip nurodoma jos tinklalapyje, vos penkias bendroves, kurių viena, anot rekvizitai.lt, jau seniai bankrutavusi, tačiau nuoroda veda į apartamentų nuomos paslaugas. Dar kitai asociacijos narei – bendrovei „Progressus Group“, kadaise laimėjusiai vieną smulkų bunų statymo konkursą, jis pats vadovauja.

Tiesa, kiek kyla pagrįstų abejonių dėl tikrojo skaičiaus šios asociacijos narių. „Kauno diena“ gavo bendrovės „Hidrum“ raštus, kad jie yra išstoję iš šios asociacijos.

Nors iš asociacijos veiklos esame išstoję dėl visiškai nesutampančio požiūrio į veiklą ir jų vykdomų kenkėjiškų veiksmų, bei visuomenės dezinformavimo, tačiau mūsų įmonės prašymai dėl įmonės vardo pašalinimo iš asociacijos internetinio puslapio ignoruojami jau kelinti metai“, – teigė „Hidrum“ atstovai.

Atstovaudamas asociacijai, N.Baltrukonis dalyvauja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veikloje.

N.Baltrukonis neslepia, kad daug dėmesio ir laiko skyrė grandioziniam VVKD projektui. Kritikuodamas jį numynė daug slenksčių, ne kartą kreipėsi „į įvairias institucijas“. Šiemet kovą vz.lt publikuotame N.Baltrukonio pasisakyme jis tvirtino, kad esą siekė „sustabdyti pinigų įsisavinimą ir pagreitinti projekto vykdymą“.

Kieno parašai?

N.Baltrukonio ir VVKD keliai buvo susikirtę dar prieš dešimtmetį, kai „Progressus Group“ laimėjo nedidelės atkarpos Nemuno vagos tvarkymo konkursą.

„Tai buvo bandomasis bunų pastatymo konkursas. Pagal dokumentaciją, kokią turime, matyti, kad projektas buvo baigtas, „Progressus Group“ darbai buvo priimti, bet turime pastabų bendrovei dėl jos garantinių įsipareigojimų vykdymo“, – sakė VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Garantiniai darbai turėjo būti atliekami nemokamai penkerius metus nuo projekto baigimo. Pernai, baigiantis šiam laikotarpiui, direkcija „Progressus Group“ surašė reikalavimus sutvarkyti „buną ar kelias, kurios neatlaikė garantinio laikotarpio“.

Bendrovė, anot V.Vinokurovo, „be abejo, praignoravo, ir nieko neatliko“. Sprendžiant, ką daryti, buvo pradėtos nagrinėti sutartys ir kiti „Progressus Group“ pateikti dokumentai.

VVKD generalinis direktorius V.Vinokurovas patvirtino apie bendrovės direkcijai prieš dešimtmetį pateiktus galimai padirbtus draudimo dokumentus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pagal konkurso sąlygas, bendrovė turėjo apsidrausti, direkcijai buvo pateikti įsipareigojimų vykdymo garantai. Tačiau paaiškėjo, kad jie  niekiniai.

„Turime draudimo bendrovės patvirtinimą, eksperto išvadas, kad direkcijai pateikti draudimo dokumentai buvo suklastoti. „Ergo“ atsakė, kad tokių polisų niekada nebuvo išdavę. Direkcijai teko kreiptis į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – „Kauno dienai“ sakė V.Vinokurovas ir pridūrė, kad galimai klastota tikriausiai tikintis, jog draudimo neprireiks ir klastojimo faktas neišaiškės. „Kauno dienos“ žiniomis, dokumentus su galimai netikrais parašais direkcijai tuomet pateikė N.Baltrukonis.

„Viskas turėtų būti atliekama pagal sutartį, bet „Progressus Group“ nesilaiko garantinio laikotarpio įsipareigojimų“, – neslėpė VVKD vadovas.

V.Vinokurovas užsiminė ir apie kitus su šia bendrove susijusius dalykus, sudominusius teisėsaugą. „Finansinių nusikaltimų tarnyba buvo paėmusi visą projekto dokumentaciją. Tai buvo dar viena priežastis atidžiau pažvelgti į visus „Progressus Group“ direkcijai pateiktus dokumentus“, – sakė direkcijos vadovas.

Nuplaukė 5 mln. eurų

„Mūsų konkursuose jie daugiau nedalyvavo. Su tokia reputacija ir tokiais dalykais jiems nepavyktų, bet rodė labai didelį susidomėjimą didžiuoju mūsų projektu“, – prie Nemuno vagos tvarkymo projekto grįžo V.Vinokurovas.

Anot jo, N.Baltrukonis dėl šio projekto net buvo atvykęs į direkciją. „Komisijos akivaizdoje grasino, kad neleis įgyvendinti projekto. Vartojo tokį terminą, kad turėsime jį nušauti, bet neleis mums vykdyti projekto be jo, – tvirtino direkcijos generalinis direktorius ir pridūrė, kad N.Baltrukonis dalį savo pažadų sąžiningai vykdė. – Kenkia kiekviename etape. Suklaidino ir Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą.“

VVKD atstovas minėjo, kad, be viso kito, N.Baltrukonis skleidė neteisingą informaciją dėl projektui įgyvendinti naudojamų medžiagų, galbūt su viltimi, kad medžiagas projektui galėtų teikti jo atstovaujama bendrovė.

Pernai kalbėdamas su „Kauno diena“ N.Baltrukonis savo veiksmuose neįžvelgė bandymų sužlugdyti VVKD projektą, teigė tik ginantis smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų interesus.

„Jeigu žmonės nesilaiko viešųjų pirkimų ES nustatytų direktyvų nuostatų, kur akivaizdžiai kalbama apie tai, kad konkurse dalyvaujančių įmonių (šiuo atveju kalba eina apie smulkųjį ir vidutinį verslą) dalis ekonomikoje turi atitikti dalį viešuosiuose pirkimuose, kitaip tariant, konkursai turi būti kiek įmanoma smulkesni, prieinami smulkiausiems ir mažiausiems. Ir tai yra ne grasinimas, tai pozicija, kurią kažkas turi ginti“, – pareiškė N.Baltrukonis.

V.Vinokurovo nuomone, N.Baltrukonis pats norėjo dalyvauti ir šiame projekte, bet neturėjo galimybių įvykdyti visą projektą, todėl ir reikalavo suskaidyti dalimis.

Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi skundą iš jau minėtos Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, buvo sustabdžiusi VVKD paskelbtą pirkimą.

5 mln. eurų – maždaug tiek prarasta ES lėšų dėl neaiškių veikėjų bandymų stabdyti konkursą ir vėluojant pasirašyti sutartį.

Projekto įgyvendinimas buvo pakibęs ant plauko. Jis nežlugo, tačiau, vėluojant pasirašyti sutartį dėl įgyvendinimo, buvo apkarpyta iš ES fondų skirta suma. Vietoj 28 mln. gauta 23 mln. eurų. O galėjo nuplaukti ir visas finansavimas, o projektas būtų buvęs atidėtas neribotam laikui, teigė V.Vinokurovas. Nuplaukę 5 mln. eurų paramos bus padengti iš VVKD biudžeto, t.y. kainuos visiems Lietuvos mokesčių mokėtojams.

Turi viziją

N.Baltrukonis viešai tikino turintis viziją, kaip geriausiai būtų galima panaudoti tuos 28 mln. eurų. Pinigų esą prireiktų panašiai tiek pat, kiek planuoja ir VVKD, bet rezultatas žadamas geresnis. Svarbiausia to sąlyga – išskaidyti projektą į šimtus dalių.

„Siūlėme ir tebesiūlome, kad kiekvieną iš anksto supiltą žemsiurbėmis dambą darytų mažos įmonėlės, įsikūrusios savo seniūnijos ribose. Dambų yra 500. Vadinasi, atlikus iki 500 apklausų (kurios trunka savaitę) ir įkalus du kuolus žyminčius dambos pradžią ir pabaigą, dviejų žmonių įmonė gali atlikti šį darbą. Tai būtų labai didelė paspirtis regionų smulkiajam verslui pandemijos metu“, – vz.lt dėstė N.Baltrukonis, dambas matantis kaip pėsčiųjų ir dviračių takų, esančių krante, tęsiniais, prie bunų, anot jo, galėtų švartuotis maži laivai, ir tokia galimybė, anot jo, būtų smulkios laivybos skatinimas. Kritikos negailėjo ir projekte numatomoms statybinėms medžiagoms, tikėtina su pretenzija padidinti savo verslo užsakymų apimtis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

VVKD tokius siūlymus ir projekto kritiką vadina piktybiniu bandymu klaidinti institucijas ir visuomenę. Panašu, kad N.Baltrukonio oficialiai deklaruojamas siekis skatinti smulkiąją laivybą ir smulkųjį verslą, neatsižvelgiant į projekto specifiką ir reikšmę, vis dėlto veda asmeninės naudos link.

Beje, prieš ketverius metus jis, kaip Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos atstovas, kalbėdamas su „Kauno diena“, irgi piktinosi dėl VVKD, tačiau dėl visiškai priešingų dalykų nei dabar. Tąkart konkursai jam atrodė per smulkūs, direkciją kaltino taip žlugdančią viešuosius konkursus.

N.Baltrukonis tada teigė, kad jis ir asociacijos nariai suglumę, kaip direkcija skelbia nedidelių upės dalių valymo konkursus. Jie neva skaidyti tik tam, kaip įvardijo, kad bendrovėms neapsimokėtų dalyvauti tokiuose konkursuose. Tada reikalavęs stambinti projekto dalis, kurioms skelbiami atskiri konkursai, dabar reikalauja projektą skaldyti.

Byla teisme ir tyrimas

„Ergo Lietuva“, kai susisiekėme su jos atstovais, nebuvo linkusi atskleisti situacijos dėl galimai padirbtų bendrovės polisų detalių. Bendrovės komunikacijos projektų vadovė Jolanta Karpuškienė pateikė tokią bendrovės poziciją: „Mūsų žiniomis, šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl susilaikome nuo platesnio komentaro.“

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Petkuvienė „Kauno dienai“ patvirtino, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriame figūruoja „Progressus Group“. Tiriama, ar 2010 m. VVKD galėjo būti pateikti „galimai suklastoti dokumentai siekiant išvengti prievolės mokėti už draudimo įmonės paslaugas – draudimo liudijimus“. „Šiuo metu įtarimai niekam nėra pareikšti. Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Plačiau komentuoti situacijos negalime, kad tai nepakenktų neseniai pradėtam ikiteisminiam tyrimui“, – komentavo G.Petkuvienė.

Šis Kauno policijos tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, už ką gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, – dar tik pradėtas, tačiau kito tyrimo, vykdyto FNTT, medžiaga jau seniai perduota teismui.

FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė „Kauno dienai“ patvirtino, kad tarnyba buvo pradėjusi tyrimą, susijusį su „Progressu Group“. Tyrimas baigtas, byla, kurioje trys įtariamieji, 2018 m. perduota Kauno apygardos teismui.

Anot šio teismo pirmininko padėjėjos Mildos Bučnytės, kaltinamieji – tai buhalterė A.V., direktorė A. A. ir direktorės pavaduotojas N.B. „Byloje kitą posėdį bus užduodami klausimai ekspertei“, – teigė M.Bučnytė.

N.Baltrukonis šioje byloje kaltinamas, kad jis, būdamas bendrovės direktoriaus pavaduotoju, turėdamas teisę bendrovės tikslais disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis bendrovės banko sąskaitose, neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovės turtą – beveik 87 tūkst. eurų. Šias lėšas jis  pasisavino veikdamas grupėje kartu su bendrovės vyr. buhaltere A.V.,  taip pat kaltinamas ir tuo, kad panaudojo netikrą dokumentą.

Kaltinimuose taip pat nurodoma, kad apgaulingai tvarkyta bendrovės apskaita, kad N.Baltrukoniui neteisėtai apskaityta didesnė nei 200 tūkst. eurų bendrovės skola (neturint apskaitos dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą kitiems ūkio subjektams, negalima iš dalies nustatyti bendrovės 2010 m. spalio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros).

Komisijos akivaizdoje grasino, kad neleis įgyvendinti projekto.

Susisiekti nepavyko

„Progressus Group“ tinklalapyje prie N.Baltrukonio pavardės nurodytu telefono numeriu, kokį jo kaip kontaktinį numerį padiktavo ir Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos atstovas, niekas neatsiliepė, nors skambinome ne kartą. Atsakymo negavome ir į e.laišką.

Bendrovės tinklalapyje iki šiol nurodoma, kad bendrovei vadovauja Asta Aksomaitienė, nors oficialiai bendrovės direktoriumi jau senokai yra  N.Baltrukonis.

Susisiekus su A.Aksomaitiene ir prisistačius, kad skambiname dėl „Progressus Group“ pateiktų galimai suklastotų dokumentų, ji nusistebėjo, kuo čia dėta. Patikino, kad šioje bendrovėje apskritai nebedirba. Su „Progressus Group“ neturi nieko bendro? „Akcijų gal kokius 5 proc. ar kiek“, – sakė moteris.

Ji tvirtino nepamenanti, ar 2010 ir 2012 m. buvo „Progressus Group“ vadove, tačiau pamena, kad iš teisėsaugos nesulaukusi jokių klausimų ir nieko nežino apie jokius tyrimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Gyvenu prie

Gyvenu prie portretas
Zapyškio ir matau, kaip "statomos" bunos Nemune...Turint inžinieriaus išsilavimą matosi, kad yra statybinio laužo pylimas į upe ir tiek...Po gero pavasarinio potvynio tu "kruveliu" neliks...Organizuokim kontrolę, kol nevelu...

Edmundas

Edmundas portretas
Po galais , kur žiūri Ručys , kodėl jis nedaro tvarkos .

Nikodemas

Nikodemas portretas
tai nusikalstamas projektas nuo pat pradžios iki pabaigos.Šį projektą gali remti tik bukolauro laipsnį tu- rintys specialistai.
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių