Dr. L.Kriaučeliūno dovana

Bet kuri mūsų šalies smulkiųjų gyvūnų klinika gali pavydėti kauniškei Dr. L.Kriaučeliūno klinikai jos dydžio, teikiamų paslaugų gausos ir įvairovės, modernios gydymo ir diagnostikos įrangos, čia dirbančio personalo aukštos ir nuolat tobulinamos kvalifikacijos. Šią kliniką prieš 20 metų įrengti padėjo buvęs Veterinarijos akademijos studentas Leonas Kriaučeliūnas, karo metais su tėvais pasitraukęs į Vakarus ir ten įkūręs smulkiųjų gyvūnų kliniką. Brėkštant Sąjūdžio aušrai atvažiavęs į Lietuvą ir pamatęs, kokia yra apverktina smulkiųjų gyvūnų gydymo padėtis Lietuvoje, dr. L.Kriaučeliūnas skyrė daugiau kaip milijoną dolerių buvusių Veterinarijos akademijos arklidžių pertvarkai į smulkiųjų gyvūnų kliniką ir jos įrangai įsigyti.

"Dr. L.Kriaučeliūno lėšomis prieš 20 metų įkurta klinika Kaune buvo pirmoji tokios paskirties – gydymo ir mokymo – smulkiųjų gyvūnų įstaiga Lietuvoje. Tiesa, kai kur veikė pavieniai veterinarijos kabinetai, bet tai buvo mažas lašas poreikių jūroje. Tai gerai suprato ir mūsų Veterinarijos akademijos rektorius dr.Vidmanatas Bižokas, entuziastingai pritaręs naujo akademijos padalinio įkūrimui, vertinęs būsimą smulkiųjų gyvūnų gydymo įstaigą ir kaip studentų praktinių įgūdžių tobulinimo bazę", – aiškino pastaruosius penkerius metus minėtai Klinikai vadovaujanti veterinarijos gydytoja doc. dr. Birutė Karvelienė.

Tęsia giminės tradiciją

Pažymėtina, kad klinikos vadovė veterinarijos gydytoja B.Karvelienė tęsia giminės tradiciją. Mat jos senelis doc. dr. Antanas Andraitis taip pat buvo veterinarijos specialistas (chirurgas) ir dirbo Veterinarijos akademijoje. Būtent jis ir jo kolegos bei mokiniai, dabar puikiai žinomi veterinarijos gydytojai doc. dr. Valdas Vaitkus, doc. dr. Gintaras Zamokas, jau miręs veterinarijos gydytojas Vacys Vaicekauskas vieni pirmųjų pradėjo teikti pagalbą smulkiesiems gyvūnams (šunims ir katėms), dar prieš įsteigiant atskirą kliniką Veterinarijos akademijoje. Pirmuoju klinikos direktoriumi tapęs veterinarijos gydytojas dr. Saulius Laurusevičius jai vadovavo net penkiolika metų.

"Jėzusmarija, padėkit – šuo velka abi užpakalines kojas, sunkiai paeina, o šlapimas – juodos kavos spalvos", – išsigandusi kalbėjo kaunietė Milda, įžengusi į Dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos priimamąjį su nedideliu mišrūnu ant rankų. Gyvūnai su minėtais požymiais į šią kliniką nuo pavasario atvežami gan dažnai. Tokius požymius sukelia erkės įkandimo sukelta babeziozė – pavojinga ir žaibiškai progresuojanti liga.

Nepražiopsokime babeziozės

"Šunų savininkai, pasivaikščioję su gyvūnu kuriame nors miesto parke, neapžiūri keturkojo kailio. Ypač prie ausų, kaklo zonoje, kur dažniausiai įsisega erkės. Maža to, šunų šeimininkai nereaguoja į gyvūnų elgsenos pokyčius. Pavyzdžiui, į atsiradusį vangumą, nenorą bendrauti. Kai toks gyvūnas atvežamas į kliniką, jam galima daug lengviau ir paprasčiau padėti, o tuomet, kai šuo pradeda sunkiai eiti, o jo šlapimas tampa tamsiai rudos spalvos, išgelbėti gyvūno gyvybę – sunki ir brangiai šuns savininkui kainuojanti užduotis", – aiškino vidaus ligų gydytoja Jūratė Juodytė. Kartu ji pastebėjo, kad žmonės, kai yra būtent ši šuns ligos stadija, kažkodėl kreipiasi ne į vidaus ligų gydytojus, o eina pas traumatologus. Matyt, galvoja, kad velkantis kojas šuo bus patyręs traumą.

Beje, šioje klinikoje greitai, tiksliai ir patikimai identifikuoti babeziozę – parazitinę infekciją ir kitas ligas padeda greiti, plataus spektro kraujo tyrimai ir C reaktyvaus baltymo (CRB), kuris gaminasi kepenyse ir aptinkamas kraujyje, tyrimas.

Kas yra anaplazmozė, erlichiozė?

Pasak doc. dr. B.Karvelienės, vasaros pradžia – tai svarbus laikas pasirūpinti tinkama mūsų keturkojų augintinių ligų profilaktika. Pavyzdžiui, anaplazmozė – erkių pernešama liga dažniausiai pasireiškia pavasarį, vasaros pradžioje (birželį) ir ankstyvą rudenį (rugsėjį). Mat apie 10 proc. erkių Lietuvoje yra šios ligos (anaplazmozės) sukėlėjų nešiotojos.

"Anaplazmozė šunims dažniausiai pasireiškia švelnia forma: gyvūnai pradeda karščiuoti, tampa apatiški, nenoriai ėda, visiškai nenori judėti, nes skauda visą raumenyną ir sąnarius. Beje, katės erkių pernešamomis ligomis serga rečiau – manoma, dėl nuolatinio prausimosi, liežuviu neleisdamos erkėms įsiskverbti į odą", – aiškino doc. dr. B.Karvelienė.

Pašnekovė atkreipia šunų ir kačių savininkų dėmesį ir į kitą ligą – erlichiozę, kuria keturkojus augintinius taip pat užkrečia erkės. Gyvūnas užsikrečia šia liga po trijų valandų nuo erkės įsisiurbimo: pradeda karščiuoti, tampa apatiškas, nenori ėsti. Ilgainiui, per 1–3 savaites, gyvūnas netenka svorio, pradeda retėti kailis, jo akyse atsiranda kraujosruvų. Tai, pasak pašnekovės, daugiasistemis organizmo susirgimas. Jautriausi šiai ligai yra Sibiro haskiai ir seni šunys. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek erlichioze, tiek babezioze dažnai sergama vienu metu.