- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gėlės, pramogų kuponai ar spalvingos kojinės – dovanos, apie kurias pagalvojame pirmiausiai, ruošdamiesi į artimojo gimtadienį. Tačiau Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčios ketvirtajam Lietuvos prezidentui 112-ųjų gimimo metinių proga ruošia neeilinę staigmeną, prie kurios kviečiami prisijungti ir kauniečiai: inicijuojamas garsaus dailininko neofreskos projektas ant vienos iš Kauno sienų.
Tereikia vienos sienos
Miuralo projekto idėją iniciavusios J.Žemaičio produkterėčios Kotryna Buono ir Ana Luisa Monse kovo 15-ąją projekto startui pasirinko ne veltui – būtent tą dieną, prieš 112 metų, pienininko šeimoje gimė būsimasis partizanas Jonas.
Šiuolaikiškam Žemaičio darbų įprasminimui pasitelktas menas: bendradarbiaujant su puikiai žinomu gatvės meno Lietuvoje pradininku Tadu Vincaičiu-Plūgu, kuriamas miuralo sprendimas. Tačiau prisidėti prie šios ypatingos miesto gimtadienio dovanos Prezidentui gali kiekvienas kaunietis, pasiūlydamas savo namo ar pastato sieną, ant kurios nugultų garsaus menininko piešinys.
Šiuo metu, pasak projekto iniciatorių, svarbiausia rasti tinkamą šiai idėjai sieną. „Norėtųsi gerai matomos, didelės, geros būklės pastato sienos, kurios savininkai norėtų, kad ją puoštų menininko T.Vincaičio-Plūgo kovojančios Lietuvos prezidentui skirtas meno kūrinys. Svarbus būtų ir miesto istorinis kontekstas: galbūt atsirastų siena netoli Karininkų ramovės, kurioje J.Žemaitis mėgo lankytis, arba Žaliaklanyje, kuriame gyveno“, – svarsto J.Žemaičio produkterėčios.
Kaunas pasirinktas neatsitiktinai
Kaune būsimasis partizanų vienytojas praleido gražiausius savo jaunystės metus: intensyvūs studijų metai Kauno karo mokykloje, šventiniai vakarai Karininkų Ramovėje, įsimintinos pratybos Gaižiūnų poligone, meilė gražiąjai kaunietei Elenai Valionytei ir vienintelio sūnaus – Laimučio gimimas.
J.Žemaičio miuralo Kaune idėja siekia išlaikyti gyvą miesto atmintį: atminti Jono Žemaičio išskirtinę, atvirą ir šiandien aktualią asmenybę, pasitelkiant šiuolaikinį meną.
„Manau, kad jaunajai kauniečių kartai tokia Jono atminties išlaikymo forma bus artimesnė nei bronziniai biustai muziejų salėse, be to, ji atspindi Jono asmenybę“, – teigia viena iš projekto iniciatorių, J.Žemaičio produkterėčia K.Buono.
Manau, kad jaunajai kauniečių kartai tokia Jono atminties išlaikymo forma bus artimesnė nei bronziniai biustai muziejų salėse.
Anot Lietuvos kariuomenės atestacinės komisijos narių, J.Žemaitis buvo sąžinigas, sumanus ir teisingas, nestokojo greitos orientacijos, turėjo valstybišką ir tautišką nusistatymą. O kokį J.Žemaitį prisimena giminaičiai? Jo dukterėčia Aušra Marija Vilkienė dėdę Joną pamena kaip linksmą, charizmatišką, mylintį ir velniškai gražų jaunąjį karininką.
Istorijos nesinori pamiršti
Priešindamasis tėvo valiai, baigęs šešias Raseinių gimnazijos klases, 1926 m. septyniolikmetis J.Žemaitis atvyko studijuoti į Kauno karo mokyklą.
1928 m. baigė studijas ir pradėjo daug žadančią Lietuvos karininko karjerą: 1936–1938 m. studijavo Fonteblo artilerijos mokykloje prie Paryžiaus. Studijų metu daug keliavo po Europą: aplankė Paryžių, Romą, Veneciją. Į Kauną Žemaitis grįžo 1941 m., nuomavo butą Žaliakalnyje, įsidarbino Kauno energetikos valdyboje durpių gavybos techniku.
1945 m. prasidėjo Jono partizano kelias, kai balandžio 23 d. davė partizano priesaiką. Po keturių metų, vasario 16 d., jis buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku.
2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas pripažino Joną Žemaitį kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Respublikos Prezidento pareigas.
Sienų pasiūlymų, informacijos užklausimų ar tiesiog nuomonių laukia:
https://www.facebook.com/JZEMAITISKAUNE
https://www.instagram.com/padovanokzemaiciuisiena/
el. paštas: padovanokzemaiciuisiena@gmail.com
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi5
Kelionių patirtys ir atradimai virsta įkvėpimu kurti ir dalytis, todėl menininkės Eglės Šimkutės studijos durys atviros kitiems menininkams, o Filosofo akmens krautuvėlės lentynos – jų darbams. ...