Quantcast

Vasaros pradžia – su Pažaislio muzikos festivaliu

Birželio 2 d. Pažaislio vienuolyno kiemelyje galingais Pietro Mascagni operos „Kaimo garbė“ garsais prasidės XXVIII Pažaislio muzikos festivalis – prestižinis muzikinis renginys, gurmaniškais muzikiniais potyriais ištisą vasarą džiuginantis ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos klausytojus.

Stulbinama sėkmė

Opera „Kaimo garbė“ – žinomiausias ir sėkmingiausias P. Mascagni kūrinys. Pasirodžiusi Italijos scenose 1890 m. ji išsyk sulaukė didžiulio atgarsio ir tapo verizmo muzikos srovės pradininke, šios srovės manifestu, į pirmą planą iškeliančiu kasdienę buitį, psichologinius herojų išgyvenimus ir tamsiąsias žemiausių visuomenės sluoksnių gyvenimo puses.

Atvirai, su gaivalinga jėga išreikšta visa apimanti aistra – šios operos savybės, pelniusios jai neregėtą sėkmę. Žinoma, prie to prisidėjo ir meninė libreto vertė – Giovanni Vergi novelė dar iki operos sukūrimo buvo laikoma mažu literatūros šedevru. Iš 70-ies leidėjo Edoardo Sonzogno paskelbtam vieno veiksmo operų konkursui pateiktų kūrinių „Kaimo garbė“ laimėjo pirmąją vietą ir per vieną naktį išpopuliarino iki tol niekam nežinomą kompozitorių, kuriam tuo metu buvo vos 27-eri.

Kova dėl teisės pirmiesiems pastatyti šią operą kilo visoje Europoje ir net Amerikoje. Daugiau nei pusę šimtmečio P. Mascagni gyveno mėgaudamasis šlove ir pajamomis, gaunamomis iš šio kūrinio inscenizacijų. Nė viena iš kitų jo operų (o jų kompozitorius parašė dar keturiolika) neturėjo tokio pasisekimo kaip „Kaimo garbė“. Dar autoriui esant gyvam ši opera vien Italijoje buvo atlikta 14 tūkst. kartų, o šiais laikais pasaulinėse operos scenose kūrinys atliekamas daugiau kaip 700 kartų per metus.

Meilės trikampio istorija

„Kaimo garbės“ muzika prisotinta lanksčios, aistringos kantilenos, artimos tautinei italų muzikai. Emociniai jos kontrastai tik sustiprina siužeto įtampą: neįtikimą aistrą keičia dvasinio abejingumo būsenos, o dramatišką žmogiškųjų charakterių susidūrimą atsveria pavasario gamtos ramybė.

Operoje pasakojama tragiška istorija, įvykusi tyliame XIX a. Sicilijos kaimelyje. Į namus sugrįžta pareigą tėvynei atlikęs karys Turidu. Jo svajonė apie ilgai lauktą susitikimą su sužadėtine Lola sudūžta į šipulius, nes ji jau ištekėjusi už kito – vežimų dirbėjo Alfijo. Užvaldytas keršto, Turidu suvilioja žavią kaimo merginą Santucą. Šis poelgis sužadina Lolos pavydą ir ji užmezga romaną su buvusiu sužadėtiniu. Šiame meilės trikampyje atpirkimo ožiu tampa vargšė Santuca.

Kaimiečiai ją pasmerkia už nuodėmingus ikivedybinius ryšius, kunigas uždraudžia merginai lankytis bažnyčioje. Vienintelė Turidu motina užjaučia sūnaus suviliotą ir paliktą merginą. Sukrėsta tokios neteisybės ir praradusi sveiką nuovoką, Santuca papasakoja Alfijo apie jo žmonos ir Turidu santykius. Kaip tikras sicilietis, Alfijo prisiekia atkeršyti. Suvokusi ką padarė, Santuca bando atkalbėti Alfijo nuo vendetos, bet viskas veltui. Alfijo iškviečia Turidu į dvikovą ir jį nužudo.

Žymūs atlikėjai

Pažaislio muzikos festivalio pradedamajame koncerte P. Mascagni operos „Kaimo garbė“ koncertinę versiją atliks Ričardo Šumilos diriguojami Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras ir choras, o solo partijas įkūnys rinktinės solistų pajėgos. Santucos vaidmenį dainuosianti Viktorija Miškūnaitė – gerai Lietuvos publikai pažįstama LNOBT solistė, garsėjanti puikiai parengtais ir atliekamais soprano vaidmenimis. Prieš septynerius metus dainininkė buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už Manon Lesko vaidmenį Jules’o Massenet operoje „Manon“.

Turidu vaidmenį įkūnysiantis dramatinis latvių tenoras Aleksandras Antonenka jau ne kartą yra pasirodęs Lietuvos scenose. Bene ryškiausiai jo pasaulinį pripažinimą ir pasiekimus liudija vaidmenys, sukurti garsiojo „Metropolitan“ operos teatro scenoje. Garsiausiuose Europos operos teatruose ir koncertų salėse pasirodantis ukrainiečių baritonas Andrejus Bondarenka taip pat jau ne kartą yra viešėjęs Lietuvoje. Šį kartą prestižinio BBC Kardifo dainininkų konkurso laimėtojas festivalio klausytojus žavės dramatišku Alfijo vaidmeniu. Dainininko sutuoktinė Maria Bondarenko atliks spalvingą viliokės Lolos vaidmenį, o Turidu mamos Liučijos partiją dainuos publikai puikiai pažįstama charizmatiškoji Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Preikšaitė.

Muzika ir gamta

Birželio 4 d. Tado Ivanausko Obelynės sodyboje jaunieji Pažaislio muzikos festivalio klausytojai ir jų tėveliai galės pasidžiaugti pirmą kartą festivalyje pasirodysiančiais svečiais – Keistuolių teatru.

Tėveliai tikrai mena kone prieš 30 metų ramiai savo vietoje nusėdėti neleidusias neįtikimų istorijų kūrėjo, anglų rašytojo Donaldo Bisseto pasakas ir dainas, sugulusias į kone kiaurai pradilintą vinilinę plokštelę „Kitą kartą“ ir nesuskaičiuojamą skaičių kartų pirmyn ir atgal sukiotą garso kasetę „Aukštyn kojom“. Skambant šioms dainoms užaugę tų tėvelių vaikai drauge su žąsinėliu Viliu šėlo pagal D. Bisseto pasakas sukurtame Keistuolių spektaklyje „Pyp pyp“, o dabar vietoje nenustygstantis režisierius Aidas Giniotis kartu su jaunaisiais Keistuolių teatro aktoriais pristato naują muzikinį spektaklį visai šeimai – „HOP!“

Tai dar vienas A. Giniočio kūrinys vaikams ir visiems tiems, kurie nesijaučia pernelyg surimtėję ir suaugę. Nonsenso stiliumi parašytos D. Bisseto istorijos kupinos pačių netikėčiausių nutikimų ir keisčiausių personažų. Prisimenate karvutę Anabelę, sraigę Olaivą ar varną Albertiną? Argi galima juos pamiršti? Neužmirštamų personažų kupinas ir spektaklis „HOP!“: čia susitinka mandagusis ponas Hepenstalas, nešiojantis tris skrybėles, po kilimu gyvenantys arklys ir tigras, atsargusis ponas Volingtonas ir kiti veikėjai, kurių istorijas sujungia vienas ypatingas žodelis – hop!

Pagal penkias D. Bisseto pasakas sudėliotas nuotaikingas teatrinis nuotykis „HOP!“ į stebuklingą, aukštynkojišką pasaulį nuneš kiekvieną, kuris išdrįs džiaugsmingai sušukti ypatingąjį žodelį ir surizikuos pakliūti į pačių keisčiausių ir netikėčiausių istorijų sūkurį. Šis spektaklis – sąmojų ir netikėtumų kupinas muzikinis nuotykis, atsakymų į rimtus augančios asmenybės klausimus ieškantis be banalumo ir didaktikos. Režisierius čia tarsi tyrinėja vaiko fantazijos pasaulį, o jaunieji aktoriai, pasikliaudami augančio žiūrovo sąmoningumu, įtraukia jį į laisvą, žaismės kupiną šėliojimą. Taip kiekvienas spektaklis tampa švente tiek jame vaidinantiems aktoriams, tiek publikai, o puikios emocijos ir kūrybiniai spektaklio sprendimai kaip ir anksčiau skatina žiūrovus ieškoti stebuklų paprastuose dalykuose.

Nuotaikingame muzikiniame spektaklyje ritmą muša, gitaras prakalbina ir istorijas pasakoja visas būrys jaunųjų „keistuolių“: Džiugas Širvys, Matas Pranskevičius, Lukas Auksoraitis, Gintautas Ulmis, Tautvydas Galkauskas, Urtė Smulskytė, Diana Kamarauskaitė, Aistė Šeštokaitė ir Lyja Maknavičiūtė. Energingi, talentingi ir be galo skirtingi aktoriai nė kiek nepanašūs į atsargius teatro naujokus – „HOP!“ kūrybinė komanda D. Bisseto pasakas atgaivina su jaunatvišku šėlsmu ir įsimintinomis dainomis, kurias dar ilgai norisi niūniuoti net pasibaigus spektakliui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių